Kuo brangesnės vestuvės, tuo didesnė skyrybų rizika? Tyrimas parodė netikėtą dalyką, apie kurį prieš šventę galvoja retas

Vestuvės daugeliui porų tampa viena brangiausių gyvenimo švenčių. Salė, fotografas, muzika, dekoracijos, suknelė, kostiumas, žiedai, maistas, nakvynė svečiams – galutinė suma labai greitai išauga iki kelių ar net keliolikos tūkstančių eurų. Atrodytų, kuo daugiau į šią dieną investuojama, tuo ji turėtų būti ypatingesnė. Tačiau daugiau kaip 3000 susituokusių žmonių duomenis analizavę Emory universiteto ekonomistai aptiko visai kitokią tendenciją: didesnės išlaidos vestuvėms ir sužadėtuvių žiedui buvo susijusios su didesne skyrybų tikimybe.

Svarbu iš karto pasakyti vieną dalyką – tyrimas neįrodo, kad brangios vestuvės pačios savaime „sugadina“ santuoką. Tai ryšys tarp išlaidų ir santuokos trukmės, o ne paprasta formulė, pagal kurią galima prognozuoti kiekvienos poros ateitį. Tačiau rezultatai įdomūs tuo, kad visiškai prieštarauja vestuvių industrijos kuriamam įvaizdžiui: kuo įspūdingesnis žiedas ir kuo didesnė šventė, tuo stipresnis turėtų būti įsipareigojimas vienas kitam.

Skaičiai nustebino – ypač kalbant apie pačias brangiausias vestuves

Tyrime dalyvavo 3151 amerikietis, kuris bent kartą buvo susituokęs. Mokslininkai vertino ne tik tai, kiek kainavo sužadėtuvių žiedas ir vestuvės, bet ir kitus svarbius dalykus – poros pajamas, amžių tuokiantis, vaikų buvimą, gyvenimą kartu prieš santuoką bei kitus demografinius veiksnius. Net įvertinus šiuos skirtumus, ryšys tarp didelių vestuvių išlaidų ir skyrybų išliko.

Pavyzdžiui, vyrai, kurie sužadėtuvių žiedui išleido nuo 2000 iki 4000 JAV dolerių, tyrime buvo maždaug 1,3 karto dažniau susidūrę su skyrybomis nei tie, kurie žiedui išleido nuo 500 iki 2000 dolerių. Dar ryškesnis skirtumas pasirodė vertinant pačios šventės kainą: moterų, kurių vestuvės kainavo daugiau nei 20 tūkst. JAV dolerių, grupėje skyrybos buvo gerokai dažnesnės nei tarp tų, kurių vestuvių biudžetas siekė 5–10 tūkst. dolerių. Tyrimo autoriai taip pat pastebėjo, kad mažiausias skyrybų rodiklis buvo tarp porų, kurios vestuvėms išleido labai nedaug.

Šių sumų nereikėtų tiesiogiai perskaičiuoti į eurus ir laikyti kažkokia „saugia“ ar „pavojinga“ Lietuvos vestuvių riba. Tyrimas atliktas JAV, skiriasi pajamos, kainos ir vestuvių tradicijos. Svarbesnė yra pati tendencija: santykių tvirtumas neatrodė augantis kartu su čekio suma.

Vienas dalykas veikė priešingai – kuo daugiau artimų žmonių, tuo geriau

Tyrėjai aptiko dar vieną įdomų ryšį. Nors didesnis išleistas biudžetas buvo siejamas su didesne skyrybų rizika, didesnis vestuvių svečių skaičius, priešingai, buvo susijęs su ilgesne santuoka. Ir čia svarbus skirtumas – kalbama ne apie brangesnę puotą, o apie daugiau žmonių, dalyvaujančių poros gyvenime ir pačioje šventėje.

Viena iš galimų priežasčių – socialinis palaikymas. Kai porą supa daug artimų draugų, giminaičių ir žmonių, su kuriais palaikomas realus ryšys, ji gali turėti stipresnį pagalbos tinklą ir po vestuvių. Iškilus problemoms yra su kuo pasikalbėti, kas gali padėti praktiškai ar emociškai, o pati santuoka nėra uždaryta tik tarp dviejų žmonių.

Tai gana įdomiai apverčia įprastą vestuvių logiką. Kartais poros išleidžia milžiniškas sumas dekoracijoms, prabangiai vietai ar vienos dienos įspūdžiui, tačiau dėl biudžeto riboja svečių skaičių. Tyrimo rezultatai leidžia bent jau susimąstyti, ar žmonės prie stalo nėra svarbesni už tai, kiek kainavo pats stalas.

Didelė šventė gali baigtis ne medaus mėnesiu, o paskolos įmoka

Vienas paprasčiausių galimų paaiškinimų – finansinis stresas. Vestuvės dažnai tampa pirmuoju labai dideliu bendru poros pirkiniu, todėl pagunda „padaryti vieną kartą gyvenime“ gali greitai peržengti realias galimybes. Jei dalis šventės apmokama skolintais pinigais, kredito kortele ar po vestuvių paliekant tuščią sąskaitą, jaunavedžiai į bendrą gyvenimą įžengia ne tik su gražiomis nuotraukomis, bet ir su finansiniu spaudimu.

O pinigai yra viena dažniausių porų konfliktų temų. Kai po kelių savaičių nuo šventės reikia mokėti būsto paskolą, nuomą, automobilio išlaidas ir dar grąžinti už vieną vakarą pasiskolintus pinigus, romantika gali labai greitai susidurti su kasdienybe. 20 tūkst. eurų išleistų vestuvėms savaime nėra problema šeimai, kuri tokią sumą gali lengvai sau leisti. Problema prasideda tada, kai šventės biudžetas smarkiai viršija poros finansines galimybes.

Mokslininkai svarstė ir kitą galimą paaiškinimą – kai kurioms poroms išoriniai santuokos simboliai gali tapti pernelyg svarbūs. Brangus žiedas, tobula ceremonija, įspūdingos nuotraukos socialiniuose tinkluose gali sukurti labai gražų santuokos paveikslą, tačiau pats paveikslas dar negarantuoja, kad du žmonės moka tartis dėl pinigų, spręsti konfliktus ar iškęsti vienas kito sunkesnius laikotarpius.

Prieš vestuves verta aptarti ne tik gėles ir meniu

Šio tyrimo naudingiausia išvada poroms tikriausiai nėra „vestuvėms išleiskite kuo mažiau“. Ji kur kas paprastesnė – neleiskite vienai dienai tapti svarbesnei už gyvenimą, kuris prasidės kitą rytą.

Prieš rezervuojant dar brangesnę vietą ar imant paskolą papildomoms dekoracijoms verta atsisėsti ir labai atvirai aptarti, kiek pinigų pora gali išleisti be finansinio skausmo. Jei po vestuvių dar lieka santaupų, nereikia atidėti būsto planų ir nereikės kelis metus grąžinti šventės sąskaitų, biudžetas greičiausiai pasirinktas sveikiau.

Tas pats galioja ir sužadėtuvių žiedui. Jo kaina nėra būsimos santuokos kokybės matas. Vienam žmogui kelių tūkstančių eurų žiedas bus visiškai racionalus pirkinys, kitam tokia suma reikš kelis mėnesius finansinio streso. Svarbiausia ne tai, kiek kainuoja santuokos pradžios simbolis, o tai, ar abu žmonės dėl jo jaučiasi gerai.

Vestuvės gali būti didelės, mažos, prabangios ar surengtos tik artimiausiems žmonėms. Nė vienas iš šių variantų pats savaime negarantuoja nei laimės, nei skyrybų. Tačiau tyrimas labai aiškiai primena vieną nepatogią tiesą: dešimtys tūkstančių eurų gali nupirkti įspūdingą šventę, bet jie negali nupirkti geros santuokos. O kartais kuklesnė diena, po kurios nereikia skaičiuoti skolų, gali būti kur kas geresnė pradžia bendram gyvenimui.