Beveik visas Mėnulis panirs į Žemės šešėlį: retas užtemimas jau rugpjūčio 28-ąją – Lietuvoje teks keltis labai anksti

Rugpjūčio pabaiga dangaus stebėtojams pateiks įspūdingą reginį. Naktį iš rugpjūčio 27-osios į 28-ąją įvyks itin gilus dalinis Mėnulio užtemimas – didžiausios fazės metu Žemės šešėlis uždengs maždaug 96 proc. matomo Mėnulio disko. Iki visiško užtemimo trūks visai nedaug, todėl didžioji Mėnulio dalis kuriam laikui taps tamsi, o šešėlyje atsidūręs paviršius gali nusidažyti rausvais ar vario spalvos atspalviais.

Lietuvos gyventojams yra ir gera, ir ne tokia gera žinia. Užtemimo pradžią mūsų šalyje bus galima pamatyti, jeigu nesutrukdys debesys, tačiau įspūdingiausia jo dalis vyks jau Mėnuliui leidžiantis ir artėjant saulėtekiui. Tai reiškia, kad norint bent dalį reiškinio išvysti savo akimis reikės ne vakare ilgiau nemiegoti, o labai anksti atsikelti.

Beveik visiškas užtemimas, tačiau liks siauras šviesos kraštelis

Mėnulio užtemimas vyksta tada, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja beveik vienoje linijoje, o mūsų planeta atsiduria tarp Saulės ir Mėnulio. Žemė užstoja tiesioginę Saulės šviesą ir jos šešėlis pradeda slinkti per Mėnulio paviršių.

Šį kartą išsidėstymas nebus visiškai tikslus, todėl Mėnulis visas į tamsiausią Žemės šešėlio dalį nepateks. Maždaug 96 proc. jo disko atsidurs šešėlyje, o nedidelis kraštelis liks tiesiogiai apšviestas Saulės. Būtent dėl to reiškinys klasifikuojamas kaip dalinis, nors vizualiai gali atrodyti labai artimas visiškam užtemimui.

Artėjant didžiausiai fazei Mėnulio šešėlyje esanti dalis nebūtinai taps visiškai juoda. Ji gali įgauti tamsiai raudoną, rusvą ar oranžinį atspalvį. Tai tas pats reiškinys, dėl kurio visiško užtemimo metu kartais vartojamas skambus pavadinimas „kruvinasis Mėnulis“.

Spalva atsiranda todėl, kad dalis Saulės šviesos praeina pro Žemės atmosferą, joje išsisklaido ir yra nukreipiama link Mėnulio. Trumpesni mėlyni šviesos bangos ilgiai atmosferoje išsklaidomi labiau, o iki Mėnulio geriau prasiskverbia rausva ir oranžinė šviesa.

Lietuvoje viskas prasidės prieš pat rytą

Pagal pateikiamus užtemimo laikus, ryškesnė dalinė fazė prasidės apie 02.33 val. pasauliniu laiku, o Lietuvoje tuo metu jau bus maždaug 05.33 val. ryto. Maksimali fazė numatoma apie 04.12 val. pasauliniu laiku, arba maždaug 07.12 val. Lietuvos laiku.

Ir čia atsiranda svarbiausia detalė Lietuvos stebėtojams. Rugpjūčio pabaigoje tokiu metu mūsų šalyje jau aušta, teka Saulė, o Mėnulis leidžiasi vakarų pusėje. Todėl maksimalios 96 proc. fazės iš Lietuvos greičiausiai jau nepamatysime – Mėnulis bus labai žemai prie horizonto arba jau nusileidęs.

Tačiau ankstyvesnę užtemimo dalį, esant palankiam horizontui ir giedram dangui, pamatyti gali pavykti. Geriausios sąlygos bus ten, kur vakarų ir pietvakarių kryptimi nėra aukštų pastatų, medžių ar kalvų. Todėl miesto centre tarp daugiaaukščių stebėjimo sąlygos gali būti gerokai prastesnės nei atviroje vietovėje.

Tai bus vienas iš tų astronominių reiškinių, kai labai svarbi net stebėjimo vieta. Mėnulis kabės žemai, todėl keli namai horizonte gali visiškai užstoti reginį.

Jokių specialių akinių nereikės

Skirtingai nei stebint Saulės užtemimą, žiūrėti į Mėnulio užtemimą yra visiškai saugu plika akimi. Jokių apsauginių akinių ar specialių filtrų nereikia.

Tiesą sakant, žmogui nebūtina turėti net teleskopo. Mėnulis pakankamai didelis ir ryškus, kad Žemės šešėlio judėjimas jo paviršiumi būtų matomas be jokios optikos. Žiūronai gali padėti geriau pastebėti spalvos pokyčius ir ribą tarp apšviestos bei užtemusios Mėnulio dalies.

Fotografuoti bus sunkiau, ypač Lietuvoje, nes reiškinys vyks auštant. Dangus sparčiai šviesės, o pats Mėnulis bus žemai. Tačiau būtent tai gali sukurti įdomias nuotraukas – užtemęs Mėnulis virš medžių, miesto stogų ar tolimo horizonto.

Svarbiausia iš anksto išsirinkti vietą ir nelaukti paskutinės minutės.

Kodėl šis užtemimas įdomesnis už įprastą dalinį

Dalinių Mėnulio užtemimų pasitaiko reguliariai, tačiau ne visi jie vienodai įspūdingi. Kartais Žemės šešėlis vos paliečia Mėnulio kraštą, todėl žmogui net gali būti sunku suprasti, kad vyksta užtemimas.

Šį kartą situacija visiškai kitokia. Kai šešėlis uždengia apie 96 proc. Mėnulio, lieka tik labai nedidelė šviesi jo dalis. Jeigu būtų uždengti visi 100 proc., jau kalbėtume apie visišką Mėnulio užtemimą.

Todėl ten, kur bus matoma maksimali fazė, vaizdas turėtų būti įspūdingas: beveik visas pilnaties diskas paskęs Žemės šešėlyje, o viena jo dalis gali įgauti sodrią rausvai rudą spalvą.

Lietuvai šį kartą šiek tiek nepasisekė dėl paros laiko. Kai užtemimas artės prie savo kulminacijos, mūsų rytas jau bus gerokai pažengęs. Tačiau net ir pirmieji Žemės šešėlio „kąsniai“ Mėnulio diske gali būti verti ankstyvo atsikėlimo, ypač jei dangus bus giedras.

Tad verta įsiminti datą – rugpjūčio 28-osios rytas. Jei apie 5.30 val. dangus virš Lietuvos bus skaidrus, ieškokite Mėnulio žemai vakarų–pietvakarių pusėje.

Šį kartą žadintuvą teks nusistatyti gerokai anksčiau nei įprastai – Žemės šešėlis nelauks, kol Lietuva išgers pirmą rytinę kavą.