Į krosnį tyčia deda drėgną malką: senas šiauriečių triukas gali praversti ir mūsų namuose

Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip visiška nesąmonė. Juk visi žino: malkos turi būti sausos, gerai suskaldytos ir laikytos po stogu. Sausa mediena greičiau užsidega, duoda daugiau kaitros, mažiau dūmija. Todėl mintis į krosnį specialiai įdėti drėgną malką atrodo beveik kaip klaida.

Tačiau šiauriniuose kraštuose, kur krosnis ne tik jaukumo detalė, bet ir pagrindinis namų šilumos šaltinis, šis būdas turi savo logiką. Patyrę krosnių meistrai drėgną malką naudoja ne tam, kad greitai prikaitintų namus, o tam, kad šiluma laikytųsi ilgiau, degimas būtų ramesnis, o krosnis nepatirtų per staigaus karščio smūgio.

Drėgna malka veikia kaip lėtas šilumos šaltinis

Sausos malkos dega greitai ir karštai. Tai gerai tada, kai reikia greitai įkurti krosnį ar pakelti temperatūrą namuose. Tačiau yra ir kita pusė: stipri kaitra dalimi išeina į kaminą, o degimas baigiasi gana greitai. Vakare prikūrenus krosnį, ryte ji jau gali būti visiškai atvėsusi.

Drėgna malka elgiasi kitaip. Padėta ant žarijų ji neįsiliepsnoja iš karto, o ilgai rusena. Būtent dėl to šiauriečiai ją naudoja kaip savotišką „lėtą“ šilumos šaltinį. Ji palaipsniui atiduoda šilumą ir padeda išlaikyti krosnį šiltesnę ilgesnį laiką.

Toks būdas ypač naudingas vakare, kai krosnis jau įkaitusi, o viduje yra žarijų. Tuomet viena drėgnesnė malka gali padėti palaikyti šilumą per naktį, kad nereikėtų keltis ir vėl kūrenti. Tam dažniausiai pasirenkama ne visiškai šlapia, o tiesiog drėgnesnė malka – tokia, kuri rusena, bet neužgesina žarijų.

Kodėl kai kurie renkasi drebulę?

Senas krosnių triukas susijęs ir su kaminu. Teigiama, kad ypač tam tinka drebulė. Degant drebulei susidarantis garas ir degimo ypatybės gali padėti suminkštinti suodžius bei dervingas apnašas kamino sienelėse. Dalis jų vėliau nubyrėja žemyn.

Tai nereiškia, kad drėgna malka gali pakeisti kamino valymą. Kaminą vis tiek reikia reguliariai tikrinti ir valyti, nes susikaupę suodžiai gali būti pavojingi. Tačiau kaip papildoma profilaktinė priemonė šis būdas kai kur naudojamas jau seniai.

Svarbiausia nepainioti: jei kaminas seniai nevalytas, trauka bloga, dūmai veržiasi į vidų ar krosnis kūrenasi netolygiai, joks „liaudiškas triukas“ problemos neišspręs. Tokiu atveju reikia ne eksperimentuoti, o kviesti specialistą.

Drėgna malka gali apsaugoti nuo per didelės kaitros

Dar viena priežastis, kodėl krosnių meistrai kartais naudoja drėgną malką, yra pati krosnis. Kai įkuriama daug sausų malkų ir ugnis labai stipriai įsiplieskia, mūrinė krosnis gauna staigų karščio smūgį. Ilgainiui dėl tokių temperatūros šuolių gali atsirasti įtrūkimų mūre.

Drėgna mediena pristabdo degimą. Ji neleidžia ugniai taip greitai įsibėgėti, todėl krosnis šyla tolygiau. Tai ypač svarbu senesnėms krosnims, kurios jautriau reaguoja į staigią kaitrą. Lėtesnis degimas reiškia ne tik ilgesnę šilumą, bet ir švelnesnį režimą pačiai krosniai.

Žinoma, tai nereiškia, kad reikia visą laiką kūrenti drėgnomis malkomis. Nuolatinis šlapių malkų naudojimas gali duoti daugiau dūmų, bloginti degimą ir skatinti apnašų kaupimąsi. Šis būdas naudojamas kaip papildomas triukas, o ne pagrindinė kūrenimo taisyklė.

Kada šį triuką verta naudoti atsargiai?

Drėgna malka gali būti naudinga tik tada, kai krosnis jau gerai įkurta, yra pakankamai žarijų, o trauka normali. Jos nereikėtų dėti į dar silpnai įsidegusią krosnį, nes ugnis gali pradėti gesti, padaugės dūmų, o namuose atsiras nemalonus kvapas.

Taip pat nereikia naudoti permirkusios, ką tik iš lietaus atneštos medienos. Kalbama ne apie šlapią rąstą, iš kurio bėga vanduo, o apie vieną drėgnesnę malką, kuri lėtai rusena. Skirtumas čia labai svarbus.

Toks būdas labiau tinka senesnėms mūrinėms krosnims, kaimo namams ar sodyboms, kur šilumą norima išlaikyti ilgiau. Modernioms krosnelėms, židiniams ar įrenginiams su konkrečiomis gamintojo taisyklėmis visada geriau vadovautis instrukcija.

Senas triukas, bet ne žaidimas su ugnimi

Drėgna malka krosnyje nėra klaida, jei žmogus supranta, kada ir kodėl ją deda. Ji gali padėti ilgiau išlaikyti šilumą, švelniau paskirstyti kaitrą ir kai kuriais atvejais prisidėti prie kamino apnašų mažinimo. Tačiau tai nėra stebuklingas būdas ir tikrai ne priežastis pamiršti sausas malkas, tvarkingą trauką bei kamino valymą.

Pagrindinė taisyklė paprasta: krosnis turi būti kūrenama sausomis malkomis, o drėgna malka gali būti tik vienas papildomas, atsargiai naudojamas triukas. Tada senas šiauriečių būdas tampa ne rizika, o protingu šilumos palaikymo sprendimu.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!