Šikšnosparnis įskrido į namus? Nepulkite jo vyti – viena dažna klaida gali baigtis blogai ir žmogui, ir gyvūnui

Vakare atidarote langą, užgesinate šviesą ir staiga kambaryje kažkas pradeda labai greitai sukti ratus palei lubas. Pirmą sekundę atrodo, kad įskrido didžiulis drugys ar paukštis, tačiau netrukus tampa aišku – namuose šikšnosparnis.

Tokioje situacijoje daugelio pirmoji reakcija visiškai natūrali: griebti rankšluostį, šluotą, atidaryti visas duris ir kuo greičiau „išvaryti“ netikėtą svečią. Tačiau būtent tada padaroma daugiausia klaidų.

Šikšnosparnis į jūsų namus paprastai neskrenda todėl, kad nori čia apsigyventi, pulti žmogų ar „įsipainioti į plaukus“. Dažniausiai jis tiesiog suklydo, vijosi vabzdį arba ieškojo tamsios saugios vietos. Ypač tokių netikėtų susitikimų gali padaugėti vasaros pabaigoje ir rudenį, kai jauni šikšnosparniai pradeda savarankišką gyvenimą, o gyvūnai ieško tinkamų vietų šaltesniam laikotarpiui.

Svarbiausia – nepanikuoti. Daugeliu atvejų problemą galima išspręsti per keliolika minučių net neprisilietus prie gyvūno.

Pirmiausia uždarykite kambario duris ir atverkite jam kelią į lauką

Jeigu šikšnosparnis vis dar skraido po kambarį, negaudykite jo ore.

Uždarykite duris į kitus kambarius, kad gyvūnas nepatektų giliau į namus. Atitraukite užuolaidas, plačiai atidarykite langą arba balkono duris ir, jei įmanoma, kambaryje išjunkite šviesą.

Tada atsitraukite.

Dažnai šikšnosparnis po kelių minučių pats suranda atvirą langą ir išskrenda tuo pačiu arba panašiu keliu, kuriuo pateko vidun.

Labai svarbu nepradėti jo vaikytis. Skraidantis šikšnosparnis puikiai orientuojasi naudodamas echolokaciją, todėl faktas, kad jis skrenda arti jūsų galvos, nereiškia, kad gyvūnas ruošiasi pulti.

Jam jūs esate milžiniška kliūtis, kurios jis pats stengiasi išvengti.

Bėgiojant paskui jį su šluota ar rankšluosčiu situacija tik pablogėja. Išsigandęs gyvūnas skraido dar chaotiškiau, pavargsta ir gali susižeisti atsitrenkęs į baldus ar sieną.

Nusileido ant užuolaidos ar sienos? Čia jau paprasčiau

Po kelių minučių skraidymo šikšnosparnis dažnai kur nors nutupia – ant užuolaidos, sienos, baldo ar kito paviršiaus.

Tuomet galima jį saugiai perkelti.

Tačiau yra viena labai svarbi taisyklė:

šikšnosparnio plikomis rankomis liesti nereikėtų.

Užsimaukite storas darbo ar odines pirštines. Dar geriau gyvūno apskritai neimti tiesiai į rankas.

Patogus būdas – paimti kartoninę dėžutę ar panašaus dydžio indą, atsargiai juo uždengti ramiai tupintį šikšnosparnį ir tarp dėžės bei sienos ar grindų įstumti tvirtesnio kartono lapą.

Gaunate savotišką uždarą dėžę, kurioje gyvūnas lieka saugus.

Nereikia jo spausti, purtyti ar bandyti „patikrinti“, ar jis sveikas.

Šikšnosparnių sparnai labai gležni, todėl net iš pažiūros nekaltas bandymas sugriebti gyvūną už sparno gali jį sužeisti.

Vienos klaidos geriau nedaryti – nemėginkite jo numušti rankšluosčiu

Tai turbūt dažniausia reakcija pamačius po kambarį skraidantį šikšnosparnį.

Žmogus paima rankšluostį, megztinį ar net šluotą ir bando gyvūną numušti ant grindų.

Taip elgtis nereikėtų.

Šikšnosparniai yra maži ir gana trapūs. Stiprus smūgis gali pažeisti sparną ar kitą kūno dalį. Gyvūnas tada gali nebesugebėti pakilti ir gamtoje praktiškai neturėti galimybės išgyventi.

Tinklas taip pat nėra geriausias pasirinkimas. Į smulkias jo akis gali įsipainioti sparnų membranos ar nagai.

Jeigu gyvūnas skraido – geriausia duoti jam galimybę išskristi pačiam. Jeigu nutūpė – tuomet galima naudoti dėžutės ir kartono metodą.

Šiltą vakarą galima paleisti, tačiau ant žemės jo geriau nepadėti

Jeigu lauke šilta, šikšnosparnis aktyvus ir akivaizdžiai nesužeistas, jį galima paleisti vakare.

Dėžę geriausia išnešti į ramią vietą, kur nėra kačių ar šunų. Galima atidaryti dėžę prie medžio kamieno ar kito vertikalaus paviršiaus ir leisti gyvūnui pačiam išropoti bei pakilti.

Mesti šikšnosparnio į orą nereikia.

Taip pat nereikėtų tiesiog padėti jo vidury vejos ir nueiti. Ant žemės šikšnosparnis yra daug pažeidžiamesnis plėšrūnams, be to, kai kuriems gyvūnams pakilti nuo lygaus paviršiaus sunkiau.

Jeigu šikšnosparnis atrodo vangus, negali skristi, jo sparnas neįprastai pakrypęs arba matyti kitų sužeidimų, geriau kreiptis į laukinių gyvūnų specialistus.

Lietuvoje tokiais atvejais galima kreiptis į Laukinių gyvūnų globos centro specialistus arba pasitarti su aplinkosaugos ir gyvūnų globos specialistais.

O jeigu šikšnosparnį randate rudenį ar jau atšalus?

Čia situacija sudėtingesnė.

Šikšnosparniai Lietuvoje šaltąjį sezoną paprastai praleidžia žiemodami. Jiems reikalinga tinkama vieta, kur temperatūra ir drėgmė išlieka pakankamai stabilios.

Todėl rudenį ar žiemą namuose rastą apsnūdusį šikšnosparnį ne visada protinga tiesiog išnešti į lauką ir palikti šaltyje.

Jei lauke jau šalnos, sniegas ar temperatūra labai žema, vabzdžių beveik nėra, o pažadintas gyvūnas gali išeikvoti labai svarbias energijos atsargas.

Tokiu atveju geriausia jį saugiai patalpinti į dėžę su oro angomis ir pasitarti su laukinių gyvūnų specialistais, kaip elgtis toliau.

Ypač nereikėtų nuspręsti šikšnosparnio „auginti iki pavasario“ tiesiog namuose. Žiemojimui reikalingos specifinės sąlygos, todėl gerų ketinimų gali nepakakti.

Kodėl jie apskritai atskrenda į mūsų namus?

Vasarą tai dažnai nutinka visiškai atsitiktinai.

Atidarytas langas, kambaryje deganti šviesa ir aplink ją besisukantys vabzdžiai gali tapti labai patrauklia vieta medžiojančiam šikšnosparniui.

Jis vejasi vabzdį ir po kelių sekundžių jau atsiduria svetainėje.

Jauni šikšnosparniai taip pat gali paprasčiausiai suklysti pasirinkdami angą ar slėptuvę.

Vasaros pabaigoje ir rudenį prasideda dar vienas laikotarpis, kai šikšnosparniai aktyviai ieško slėptuvių ir žiemojimo vietų. Atviras langas, ventiliacijos anga, tarpas pastogėje ar sienoje jiems gali pasirodyti kaip tinkama ertmė.

Todėl vienkartinis šikšnosparnio apsilankymas paprastai nėra problema.

Tačiau jeigu jie namuose pasirodo nuolat, ypač keli iš karto, verta patikrinti palėpę, stogo konstrukcijas ir kitus galimus plyšius. Gali būti, kad kažkur pastate yra jų naudojama slėptuvė.

Tokiu atveju angų nereikėtų skubėti tiesiog užpurkšti putomis. Viduje gali likti gyvūnų, o vasarą – ir jauniklių. Pirmiausia reikėtų pasitarti su specialistais ir pasirinkti tinkamą laiką bei būdą pastatui apsaugoti.

Kodėl reikalingos pirštinės?

Šikšnosparnis nėra agresyvus gyvūnas, tačiau paimtas į rankas jis ginsis taip, kaip gintųsi bet kuris laukinis gyvūnas.

Jis gali įkąsti.

O čia jau svarbu ne vien nedidelė žaizdelė. Šikšnosparniai gali būti pasiutligės viruso nešiotojai, todėl bet kokį įkandimą ar įdrėskimą reikia vertinti rimtai.

Jeigu šikšnosparnis įkando, įdrėskė arba jo seilių galėjo patekti ant pažeistos odos ar gleivinės, kontakto vietą reikia kuo greičiau kruopščiai plauti vandeniu ir muilu bei nedelsiant kreiptis į medikus.

Laukti, ar „kas nors atsitiks“, šiuo atveju nereikia. Pasiutligės profilaktika yra veiksminga tada, kai pradedama laiku.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti situaciją, kai šikšnosparnis randamas kambaryje, kuriame miegojo žmogus, mažas vaikas ar asmuo, negalintis patikimai pasakyti, ar kontakto nebuvo. Tokiu atveju dėl tolesnių veiksmų taip pat verta pasitarti su medikais.

Šikšnosparnis namuose nėra blogas ženklas

Su šiais gyvūnais vis dar siejama daugybė senų prietarų. Vieniems šikšnosparnis namuose reiškia nelaimę, kitiems – mistinį ženklą.

Realybė daug paprastesnė.

Greičiausiai jūsų langas tiesiog pasirodė tinkama anga vabzdį besivejančiam ar slėptuvės ieškančiam gyvūnui.

O pats šikšnosparnis žmogui yra ne priešas, bet labai naudingas kaimynas. Didelė dalis Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių minta vabzdžiais, tarp jų – naktį skraidančiais uodais, kandimis ir kitais smulkiais vabzdžiais.

Todėl kitą kartą pamačius tamsų siluetą, sukantį ratus po svetainės lubomis, nereikia nei šluotos, nei isterijos.

Uždarykite kitų kambarių duris, atverkite langą, išjunkite šviesą ir duokite gyvūnui kelias minutes.

Labai dažnai šikšnosparniui iš jūsų namų norisi išeiti dar labiau, nei jums norisi, kad jis išeitų.