Šikšnosparniai nėra akli: naujas tyrimas atskleidė, kaip jie iš tikrųjų medžioja

Šikšnosparniai nėra akli
Šikšnosparniai nėra akli

Posakis „aklas kaip šikšnosparnis“ gali būti išbrauktas iš biologijos vadovėlių. Mokslininkai nustatė, kad šie gyvūnai ne tik mato, bet ir skrydžio metu aktyviai naudojasi regėjimu. Sutemus jie geriausiai medžioja tada, kai gali suderinti akis, klausą, echolokaciją ir pusiausvyros pojūtį.

Šikšnosparniai jau daugybę metų laikomi vienu ryškiausių gyvūnų, kurie tamsoje orientuojasi beveik vien pagal garsą, pavyzdžių. Jie skleidžia aukšto dažnio signalus, o pagal nuo aplinkinių objektų sugrįžtantį aidą nustato, kur yra medis, pastatas, kliūtis ar skrendantis vabzdys. Iš čia ir atsirado plačiai paplitęs įsitikinimas, kad regėjimas šiems gyvūnams beveik nereikalingas.

Nauji tyrimai parodė gerokai sudėtingesnį vaizdą. Šikšnosparniai gali sekti judančius objektus akimis, reaguoja į aplinkos apšvietimą ir keičia medžioklės būdą priklausomai nuo to, kiek šviesos yra aplinkui. Regėjimas jiems neatstoja echolokacijos, tačiau tampa papildomu informacijos šaltiniu, kuris tam tikromis sąlygomis leidžia grobį aptikti greičiau.

Mokslininkai stebėjo, kaip juda šikšnosparnių akys

Johnso Hopkinso universiteto tyrėjai nusprendė patikrinti, kaip šikšnosparnių akys reaguoja į judančius vaizdus ir galvos padėties pokyčius. Gyvūnams buvo rodomi judantys objektai, o speciali įranga fiksavo jų akių judesius.

Rezultatai parodė, kad šikšnosparniai iš tiesų gali akimis sekti judantį objektą. Jų regos sistema nėra neveikli ar bevertė, kaip ilgą laiką buvo manoma. Gyvūnai reagavo į vaizdinę informaciją ir demonstravo akių refleksus, padedančius išlaikyti stabilų vaizdą.

Tai svarbu skrendant dideliu greičiu, kai aplinka prieš akis keičiasi beveik akimirksniu. Šikšnosparnis turi ne tik aptikti grobį, bet ir išvengti šakų, kitų gyvūnų bei staigių kliūčių. Net trumpam praradus orientaciją, sudėtingas manevras galėtų baigtis susidūrimu.

Tačiau mokslininkai pastebėjo vieną neįprastą dalyką. Kai ramybės būsenoje esančių šikšnosparnių galvos buvo sukamos iš vienos pusės į kitą, jų akys judėjo gerokai mažiau, nei būtų galima tikėtis stebint kitus žinduolius. Žmogaus ir daugelio kitų gyvūnų akys tokioje situacijoje automatiškai juda priešinga kryptimi ir padeda išlaikyti stabilų vaizdą.

Šikšnosparnių reakcija buvo kitokia. Tyrėjai mano, kad jų regos sistema gali būti prisitaikiusi prie labai konkrečios užduoties – greitų ir akrobatinių manevrų ore.

Jų akys gali aktyviau veikti būtent skrydžio metu

Šikšnosparniai geba staigiai pakeisti kryptį, apsisukti ore, nerti žemyn ir akimirksniu kilti aukštyn. Tokiems manevrams neužtenka vien išgirsti nuo kliūties sugrįžusį aidą. Gyvūnui reikia tiksliai jausti savo kūno padėtį, judėjimo greitį ir kryptį.

Tyrimo metu užfiksuota stipri akių reakcija, kai buvo dirginami vadinamieji otolitiniai organai. Tai vidinėje ausyje esančios struktūros, padedančios jausti gravitaciją ir tiesinį judėjimą. Paprastai tariant, jos leidžia suprasti, kur yra viršus ir apačia, ar kūnas kyla, leidžiasi, greitėja arba lėtėja.

Mokslininkų manymu, šikšnosparnio smegenys gali sujungti informaciją, gaunamą iš akių, vidinės ausies ir echolokacijos sistemos. Ramiai tupinčiam gyvūnui tokios sudėtingos akių reakcijos gali nereikėti. Tačiau skrendant, ypač atliekant staigų posūkį, ši sistema tampa gerokai svarbesnė.

Tai paaiškintų, kodėl laboratorijoje ramybės būsenoje šikšnosparnių akys į galvos sukimą reagavo silpnai, tačiau į su judėjimu ir gravitacija susijusius signalus – daug stipriau. Jų regėjimas gali būti pritaikytas veikti kartu su skrydžiu, o ne atskirai nuo jo.

Šikšnosparniai
Šikšnosparniai

Dienos šviesoje grobį jie pagauna greičiau

Kitas tyrimas parodė, kad regėjimas gali turėti tiesioginės įtakos šikšnosparnių medžioklės rezultatams. Mokslininkai gyvūnams pritvirtino nedidelius jutiklius, kurie fiksavo jų judėjimą, skrydžio greitį, sparnų darbą ir echolokacijos signalus.

Paaiškėjo, kad šviesesnėje aplinkoje šikšnosparniai pakeičia visą medžioklės strategiją. Echolokacijos signalus jie skleidžia maždaug perpus rečiau, tačiau jų skleidžiami garsai tampa iki 7 decibelų stipresni. Kartu gyvūnai energingiau plasnoja sparnais ir skrenda pastebimai greičiau.

Tamsoje jų greitis siekė maždaug 18,7 kilometro per valandą, o šviesesnėmis sąlygomis padidėjo iki maždaug 28,4 kilometro per valandą. Tai beveik 10 kilometrų per valandą skirtumas. Dar įdomiau tai, kad esant daugiau šviesos grobį jie sugaudavo maždaug 50 procentų greičiau.

Šie skaičiai rodo, kad matydami aplinką šikšnosparniai gali sau leisti mažiau pasikliauti nuolatiniu akustiniu grobio sekimu. Echolokacija niekur nedingsta, tačiau ji naudojama rečiau, nes dalį informacijos gyvūnas gauna akimis.

Ryškesnėje šviesoje šikšnosparnis gali anksčiau pastebėti vabzdžio judėjimą, greičiau įsibėgėti ir pasirinkti tiesesnę puolimo trajektoriją. Visiškoje tamsoje jam tenka dažniau siųsti garsinius signalus ir laukti aidu sugrįžtančios informacijos.

Kodėl šikšnosparniams palankiausia prieblanda?

Šikšnosparniai dažniausiai tampa aktyvūs ankstyvomis nakties valandomis, kai saulė jau nusileidusi, tačiau visiška tamsa dar neatėjusi. Ilgą laiką manyta, kad tokį laiką jie renkasi pirmiausia dėl vabzdžių gausos ir mažesnės plėšrūnų grėsmės. Nauji duomenys leidžia pridėti dar vieną paaiškinimą.

Prieblandoje šikšnosparniai gali naudotis abiem pagrindinėmis sistemomis. Šviesos dar pakanka, kad matytų aplinkos kontūrus ir judantį grobį, o echolokacija leidžia tiksliai nustatyti atstumą bei padėtį. Toks derinys gali būti veiksmingesnis už vien regėjimą arba vien garsą.

Vabzdys, kurį akys pastebi kaip judantį tašką, echolokacijos signalais gali būti tiksliai „išmatuotas“. Šikšnosparnis gauna informaciją apie jo kryptį, atstumą ir judėjimo pokyčius, o tada staigiai pakoreguoja savo skrydį.

Evoliucinės ekologijos tyrėja Christiane Voigt atkreipė dėmesį, kad vabzdžiais mintantys šikšnosparniai ypač aktyvūs prieblandoje. Būtent tuo metu jų echolokacija ir regėjimas gali geriausiai papildyti vienas kitą.

Iš kur atsirado mitas, kad šikšnosparniai akli?

Mitas galėjo įsitvirtinti todėl, kad šikšnosparnių gebėjimas orientuotis tamsoje ilgą laiką atrodė sunkiai paaiškinamas. Kai mokslininkai išsiaiškino echolokacijos veikimo principą, ši sistema tapo pagrindiniu šių gyvūnų pojūčių tyrimų objektu. Kadangi jie sugeba skristi ir medžioti beveik visiškoje tamsoje, buvo lengva padaryti išvadą, kad akys jiems beveik nereikalingos.

Prie klaidingo įsitikinimo prisidėjo ir šikšnosparnių išvaizda. Kai kurių rūšių akys, palyginti su galva ir ausimis, atrodo mažos. Tačiau mažos akys dar nereiškia, kad gyvūnas nemato. Be to, skirtingos šikšnosparnių rūšys gyvena nevienodomis sąlygomis, minta skirtingu maistu ir regėjimu naudojasi nevienodai.

Tyrimai rodo, kad į šikšnosparnio aplinkos suvokimą reikia žiūrėti kaip į kelių pojūčių visumą. Jis nepasirenka vien akių arba vien ausų. Skrydžio metu gyvūnas nuolat derina regėjimą, klausą, echolokaciją ir pusiausvyros organų siunčiamą informaciją.

Todėl posakis „aklas kaip šikšnosparnis“ biologiniu požiūriu yra klaidingas. Šie gyvūnai ne tik mato, bet ir moka regėjimą įjungti į sudėtingą orientavimosi sistemą. O prieblandoje, kai dar lieka šiek tiek šviesos, jų medžioklė gali būti greitesnė ir tikslesnė nei visiškoje tamsoje.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius