Europa artėja prie žiemos su gerokai mažesnėmis dujų atsargomis: šaltesni orai gali greitai išauginti kainas

Iki šildymo sezono dar liko laiko, tačiau Europos energetikos rinkoje jau juntama įtampa. Dujų kainos vėl kyla, o saugyklos šiemet užpildytos gerokai mažiau nei įprastai tokiu metų laiku. Jei ruduo bus trumpas, o žiema prasidės anksti ir atneš ilgesnių šalčių, dabartinis rezervas gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik dujų, bet ir elektros bei šildymo kainas.

Rugpjūčio pradžioje Europos dujų saugyklos buvo užpildytos maždaug 57 proc. Tai laikoma žemu lygiu šiam metų laikui, nes vasara tradiciškai naudojama tam, kad prieš žiemą rezervuarai būtų pripildyti kuo daugiau. Europos Sąjungos šalys siekia priartėti prie maždaug 90 proc. užpildymo, tačiau šiemet kelias iki šio tikslo sudėtingesnis.

Problema nėra viena. Dujų rinką vienu metu veikia tiekimo trikdžiai, energetikos infrastruktūros darbai, mažesnė kai kurių kitų elektros gamybos šaltinių generacija ir neįprastai didelė vasaros energijos paklausa. Kitaip tariant, dujos, kurios įprastai rugpjūtį keliautų į saugyklas, dalinai jau dabar sudeginamos elektros gamybai.

Karšta vasara paradoksaliai apsunkino pasiruošimą žiemai

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista – kuo šiltesnė vasara, tuo mažiau turėtų rūpėti dujų atsargos. Tačiau energetikos sistema veikia kitaip. Per karščius smarkiai išauga elektros poreikis oro kondicionieriams, o kai hidroelektrinės dėl sausros pagamina mažiau energijos ar sumažėja kitų elektrinių gamyba, trūkumą tenka kompensuoti kitais šaltiniais.

Vienas jų – dujomis kūrenamos elektrinės. Jos pradeda dirbti intensyviau, todėl dalis kuro, kurį būtų galima kaupti žiemai, sunaudojama jau vasarą. Prie to prisidėjo ir ilgesni Norvegijos dujų telkinių bei infrastruktūros darbai, taip pat nerimas dėl tiekimo per strategiškai svarbius jūrų maršrutus.

Tai nereiškia, kad Europai gresia situacija, kai žiemą fiziškai nebeliks dujų. Po ankstesnių energetikos krizių regionas gerokai sustiprino savo pozicijas: sumažėjo bendras dujų vartojimas, padaugėjo atsinaujinančios energijos, išaugo suskystintų gamtinių dujų importo galimybės.

Tačiau mažesnis rezervas reiškia mažesnę klaidų ir netikėtumų maržą. Jei vienu metu pasitaikytų šalta žiema ir naujų tiekimo sutrikimų, reakcija rinkose galėtų būti labai greita.

Kelios šaltos savaitės gali pakeisti visą žiemos kainų paveikslą

Didžiausias nežinomasis dabar yra oras. Švelnios žiemos atveju dabartinis saugyklų lygis gali nesukelti rimtesnių problemų. Dujų paklausa būtų mažesnė, saugyklos tuštėtų lėčiau, o papildomas importas leistų palaikyti pakankamą pasiūlą.

Tačiau ilgiau užsitęsęs šalčių laikotarpis situaciją pakeistų. Kai temperatūra didelėje Europos dalyje vienu metu nukrenta gerokai žemiau normos, dujų vartojimas šildymui labai sparčiai išauga. Tada kiekvienas papildomas tiekimo sutrikimas tampa jautresnis, o rinkos dalyviai pradeda konkuruoti dėl prieinamų dujų krovinių.

Tokiais momentais didmeninės kainos gali pašokti gerokai greičiau nei pats fizinis kuro trūkumas. Energetikos rinkose kainą lemia ne tik tai, kiek dujų yra šiandien, bet ir baimė, kiek jų gali likti po mėnesio ar dviejų.

Būtent todėl 57 proc. užpildytos saugyklos rugpjūčio pradžioje kelia daugiau nerimo nei tas pats skaičius, tarkime, pavasarį. Laikas iki šildymo sezono trumpėja.

Dujinė viryklė

Ar tai iš karto pajus Lietuvos gyventojai?

Nebūtinai. Didmeninės dujų kainos į gyventojų sąskaitas nepersikelia tą pačią dieną. Energijos tiekėjai dalį dujų ir elektros perka iš anksto, naudojamos ilgalaikės sutartys ir įvairūs apsidraudimo mechanizmai. Todėl trumpalaikis kainų šuolis biržoje dar nereiškia, kad kitą mėnesį tiek pat padidės sąskaita.

Tačiau jei aukštos kainos išsilaiko kelis mėnesius, poveikis palaipsniui pradeda persiduoti ir vartotojams. Dujos taip pat daro įtaką elektros kainai, nes dalyje Europos elektros gamybos būtent dujinės elektrinės tampa tomis, kurios nustato brangiausios reikalingos gamybos kainą.

Lietuvai svarbi ir bendra Baltijos bei Europos energetikos rinka. Net jei tiesiogiai dujomis namus šildo ne visi gyventojai, brangesnis kuras gali netiesiogiai pasiekti žmones per elektros, šilumos, transporto ir galiausiai prekių bei paslaugų kainas.

Analitikai taip pat įspėja, kad ilgiau išsilaikiusios aukštos energetikos kainos galėtų vėl sustiprinti infliaciją euro zonoje. Tai būtų nemaloni žinia po laikotarpio, kai kainų augimas jau buvo pradėjęs rimti.

Šįkart Europa pasirengusi geriau, bet žiema vis tiek turės paskutinį žodį

Situacija šiandien nėra tokia pati, kokia buvo pirmųjų didžiosios energetikos krizės metų pradžioje. Europa turi daugiau suskystintų gamtinių dujų terminalų, platesnį tiekėjų ratą, daugiau saulės ir vėjo elektrinių bei išmoko sumažinti dujų vartojimą.

Todėl kalbėti apie neišvengiamą kuro trūkumą būtų per anksti. Tačiau mažesnės saugyklų atsargos reiškia, kad šią žiemą orų prognozės energetikos rinkose bus stebimos ypač atidžiai.

Jei gruodis ir sausis bus švelnūs, dabartinis nerimas gali išsisklaidyti gana greitai. Jei Europą kelioms savaitėms sukaustys stipresnis šaltis, rinkos reakcija gali būti visai kitokia – saugyklos tuštėtų sparčiau, o dujų ir elektros kainos vėl taptų viena svarbiausių žiemos temų.

Taigi didžiausias klausimas dabar ne vien tai, kiek dujų Europa spės sukaupti iki žiemos. Kur kas svarbiau – kiek jų žiema pareikalaus.