Automobilio kondicionierius pučia šaltai tik važiuojant: ką išduoda ventiliatoriaus garsas

Stovite prie šviesoforo karštą popietę, kondicionierius įjungtas, bet iš grotelių ima eiti vos vėsus ar net visai šiltas oras. Pajudėjus iš vietos po kelių minučių salone vėl palengvėja – lyg problema būtų dingusi. Tačiau sustojus prie kitos sankryžos ji grįžta taip pat greitai.

Toks gedimas dažnai supainiojamas su „pasibaigusiu freonu“. Vis dėlto, kai kondicionierius normaliai šaldo važiuojant, bet prastai veikia stovint ar lėtai riedant spūstyje, labai daug pasako ne tik oro temperatūra, bet ir garsas po variklio dangčiu. Tiksliau – radiatoriaus ventiliatorius.

Važiuojantis automobilis pats gauna stiprų oro srautą per priekinę dalį. Stovint šį darbą turi atlikti ventiliatorius. Jeigu jis neveikia, sukasi per lėtai arba įsijungia ne tuo metu, kondicionieriaus sistema lieka be būtino aušinimo ir salone pirmiausia tai pajunta vairuotojas bei keleiviai.

Kodėl judant šaltis grįžta tarsi savaime

Kondicionierius vėsina ne vien salono orą. Priekyje esantis kondensatorius turi atiduoti šilumą į aplinką, o tam reikalingas pakankamas oro srautas. Važiuojant greičiau oras pro jį keliauja natūraliai, todėl sistema gali dirbti daug efektyviau net tuomet, kai ventiliatorius jau turi bėdų.

Stovint kieme, prie parduotuvės ar spūstyje natūralaus srauto beveik nėra. Tuomet įsijungęs ventiliatorius turėtų traukti arba stumti orą per radiatorių paketą. Jei to nepadaro, sistemoje kyla temperatūra ir slėgis, o kondicionierius gali pradėti vėsinti silpnai arba apskritai atsijungti, kad apsisaugotų.

Dėl to problema ypač erzina vasaros kelionėse mieste. Užmiestyje atrodo, kad automobilis visiškai tvarkingas, tačiau vos prasideda lėtas eismas, saulės įkaitintame salone vėl tenka atsidaryti langą. Tėvams su vaikais, vairuotojams, dirbantiems automobilyje, ar senesnių automobilių savininkams tai nėra smulkmena – diskomfortas greitai virsta nuovargiu.

Ventiliatoriaus garsas gali pasakyti daugiau, nei atrodo

Įjungus kondicionierių, daugelyje automobilių po kapotu turėtų pasigirsti tolygus oro ūžesys – dažniausiai tai radiatoriaus ventiliatorius. Jis nebūtinai veikia didžiausiu greičiu visą laiką, tačiau jo reakcija, ypač automobiliui stovint, yra svarbus signalas. Jei kondicionieriui dirbant visiškai tylu, verta neatmesti, kad ventiliatorius neįsijungia.

Kitas įspėjimas – ventiliatorius pradeda garsiai ūžti tik po ilgo stovėjimo, kai oras salone jau atšilęs, arba nuolat šokinėja nuo tylos iki labai didelio triukšmo. Tai gali reikšti, kad sistema vėluoja suvaldyti kylančią temperatūrą, neveikia viena ventiliatoriaus pakopa, yra elektros jungties, relės, valdymo ar paties variklio problema. Vien iš garso nustatyti tikslios priežasties negalima, bet jis padeda suprasti, kur ieškoti.

Mechaninis braškėjimas, cypimas, metalo lietimosi garsas ar neįprastai stipri vibracija jau nėra normalus ventiliatoriaus darbas. Taip gali elgtis susidėvėję guoliai, pažeistos mentės arba laisvai besilaikantis ventiliatoriaus mazgas. Tokiu atveju delsti neverta: detalė gali galutinai sustoti tada, kai jos labiausiai reikia – per karštį ir lėtą eismą.

Automobilio kondicionierius pučia šaltai tik važiuojant: ką išduoda ventiliatoriaus garsasNuotrauka: Pexels / ready made

Ne kiekvienas šiltas oras stovint reiškia tą patį gedimą

Ventiliatorius yra dažnas įtariamasis, bet ne vienintelis. Panašiai gali pasireikšti užsiteršęs kondensatorius ar radiatoriai, kai tarp jų susikaupia dulkės, lapai, vabzdžiai ir kelio nešvarumai. Orui sunkiau praeinant pro priekinę automobilio dalį, kondicionieriui sudėtingiau atiduoti šilumą net ir tada, kai ventiliatorius sukasi.

Priežastis gali būti ir netinkamas šaltnešio kiekis, nesandari sistema, slėgio daviklio ar kondicionieriaus kompresoriaus valdymo gedimas. Kartais problema susijusi su variklio aušinimo sistema: jei automobilis stovėdamas linkęs kaisti, o ventiliatorius neįsijungia ir dėl variklio temperatūros, ženklas dar aiškesnis. Vis dėlto savarankiškai junginėti laidus ar papildyti sistemą neaiškiu šaltnešiu būtų prastas sprendimas.

Vairuotojas dažnai pyksta, nes prieš kelionę kondicionierius lyg ir veikė, o servise staiga išgirsta apie kelias galimas priežastis. Kita pusė taip pat paprasta: tokį gedimą geriausia tikrinti ne vien automobiliui stovint vėsiame garaže. Meistrui reikia įvertinti slėgius, ventiliatoriaus veikimą, oro srautą ir tai, kaip sistema elgiasi įšilusi – tik tada galima atskirti simptomą nuo tikrojo gedimo.

Ką galima pastebėti dar prieš registruojantis į servisą

Pirmiausia verta saugiai palyginti du režimus: kaip kondicionierius veikia važiuojant ir kaip – automobiliui stovint su veikiančiu varikliu. Atkreipkite dėmesį, ar įjungus kondicionierių po kapotu prasideda tolygus ventiliatoriaus darbas, ar jis pasigirsta tik retkarčiais, ar girdisi pašaliniai garsai. Jei automobilio variklio temperatūra kyla aukščiau nei įprasta, kelionę geriau nutraukti ir nebandyti problemos „išvažinėti“.

Naudinga servisui aiškiai apibūdinti situaciją: ar šiltesnis oras atsiranda tik stovint, po kiek laiko jis grįžta pajudėjus, ar ventiliatorius ūžia, ar problema ryškesnė per didelį karštį. Tokios detalės nėra menkniekis – jos gali sutrumpinti diagnostiką ir padėti išvengti bereikalingo dalių keitimo. Vien frazė „nešaldo kondicionierius“ nepasako tiek, kiek konkretus elgesys kelyje.

Kol gedimas neišspręstas, verta vengti ilgai laikyti automobilį saulėje ir nestovėti su įjungtu kondicionieriumi be reikalo, tikintis, kad šaltis pats sugrįš. Tai neišgydo priežasties. O jeigu ventiliatorius girdimai braška, neveikia arba kartu kyla variklio temperatūra, tai jau signalas ne apie salono komfortą, bet apie galimą rimtesnį aušinimo sistemos sutrikimą.

Kondicionierius, kuris šaldo tik važiuojant, dažniausiai ne kaprizijasi – jis parodo, kad automobiliui sustojus kažkas nebeatlieka savo darbo. Ar kitą kartą, išgirdę neįprastą ūžesį po kapotu prie šviesoforo, tikrai numosite į jį ranka?