Namuose šalta dar prieš šildymo sezoną? Viena vieta dažnai išleidžia šilumą nepastebimai
Ryte virtuvėje dar laikosi vakarykštės kavos kvapas, ant stalo guli megztinis, o ranka pati siekia radiatoriaus – nors jis dar nė neįjungtas. Langai uždaryti, durys taip pat, tačiau prie jų stovint jaučiasi vos pastebimas vėsumas. Atrodo, kad namai tiesiog „atšalo“, nors lauke dar nėra tikros žiemos.
Toks pojūtis dažnai pirmiausia verčia kaltinti orą, plonas sienas ar seną daugiabutį. Vis dėlto šiluma iš namų neretai pabėga per daug paprastesnę vietą – nesandarų langą. Nebūtinai per stiklą ir nebūtinai taip akivaizdžiai, kad užuolaida plazdėtų nuo skersvėjo. Kartais pakanka sukietėjusios tarpinės, netvirtai priglundančios varčios ar mažo plyšelio rėmo krašte.
Iki šildymo sezono tai atrodo smulkmena. Tačiau kai vakarai ilgėja, grindys šąla, o namuose nuolat norisi apsikloti pledu, ta smulkmena ima diktuoti visą kasdienybę. Žmogus nejaukiai jaučiasi ne vien dėl kelių laipsnių – erzina ir mintis, kad vėsa į vidų eina ten, kur jos net neturėtų būti.
Vėsa prie lango dažnai prasideda ne nuo stiklo
Daugelis, pajutę šaltį prie lango, iškart įtaria seną stiklo paketą. Tačiau ne mažiau svarbu, kaip langas užsidaro aplink visą savo perimetrą. Guminės tarpinės su laiku praranda elastingumą, prisirenka dulkių, o varčia, ypač dažnai varstoma, gali šiek tiek „nusėsti“ ir nebesusispausti taip sandariai kaip anksčiau.
Vėsa dažniausiai jaučiama ne kambario viduryje, o visai paprastoje situacijoje: sėdint prie darbo stalo šalia lango, migdant vaiką prie lovos ar plaunant indus virtuvėje. Viename kambaryje lyg ir gerai, kitame nuolat šaltos kojos. Žiemą žmogus tokią vietą greitai pastebi, bet rudenį ją lengva nurašyti drėgnesniam orui ar tiesiog prastesnei nuotaikai.
Ypač apgaulinga tai, kad nesandarumas nebūtinai reiškia stiprų skersvėjį. Kartais į vidų patenka tik silpna šalto oro srovė, kuri nuolat vėsina lango zoną ir šalia esančius paviršius. Dėl to kambarys gali būti šildomas, tačiau prie lango vis tiek atrodo nemaloniai šalta, o namuose sunku pasiekti tą ramų jaukumo jausmą.
Kodėl vieni to nepastebi, o kiti namuose jau rengiasi žiemą
Skirtingi žmonės tą patį nesandarų langą pajunta nevienodai. Senjorui, ilgiau sėdinčiam vienoje vietoje, ir mažam vaikui, žaidžiančiam ant grindų, vėsi oro srovė gali būti daug nemalonesnė nei nuolat judančiam suaugusiajam. Šeima dažnai pastebi problemą tik tada, kai vienas kambarys tampa „šaltuoju“ ir ten nebesinori nei dirbti, nei miegoti.
Dirbantys žmonės kartais grįžta jau vėlai, trumpam pravėdina patalpas ir neturi nei laiko, nei noro ieškoti, iš kur tiksliai traukia. Tuo metu namuose likęs žmogus gali vis uždarinėti duris, perstumti fotelį ar kelti šildymą, nors tikroji bėda slypi kelių milimetrų plyšyje. Mažame bute toks nepatogumas greitai persiduoda visoms patalpoms, o didesniuose namuose jis dažnai tampa vieno kambario problema, kuri ilgai atidedama „kitam sezonui“.
Yra ir kita pusė. Langai nėra skirti būti visiškai hermetiški bet kokia kaina, nes namams reikia reguliaraus vėdinimo ir drėgmės kontrolės. Tačiau vėdinimas turi vykti tada, kai žmogus sąmoningai atidaro langą, o ne visą parą per pavargusias tarpines ar netaisyklingai sureguliuotą varčią. Būtent šį skirtumą namuose žmonės dažniausiai ir jaučia: gaivus oras po vėdinimo malonus, o nuolatinis šaltas kampas – ne.

Kaip ramiai patikrinti, ar langas tikrai kaltas
Pradėti galima be sudėtingų priemonių. Vėsesnę dieną lėtai perbraukite ranka aplink uždaryto lango kraštus, ypač ties kampais, rankena ir apatine varčios dalimi. Jei vienoje vietoje akivaizdžiai jaučiasi šaltesnis oras, palyginkite ją su kitais to paties kambario lango kraštais – taip bus lengviau suprasti, ar tai tik šaltas stiklo paviršius, ar realus oro judėjimas.
Dar vienas paprastas būdas – įvertinti popieriaus lapą. Įdėjus jį tarp varčios ir rėmo bei uždarius langą, lapas neturėtų lengvai išslysti. Jei jis ištraukiamas beveik be pasipriešinimo keliose vietose, lango prispaudimas gali būti per silpnas. Tokį patikrinimą verta atlikti ne vien prie vieno lango: kartais problema slepiasi balkono duryse arba rečiau naudojamame kambaryje, kurio varčios būklės niekas ilgai netikrina.
Jeigu tarpinės atrodo suspaustos, suskilinėjusios ar labai nešvarios, pirmiausia jas verta atsargiai nuvalyti ir apžiūrėti. Kai kuriais atvejais padeda lango furnitūros reguliavimas, tačiau jo nereikėtų daryti atsitiktinai, ypač jei langas sunkiai užsidaro. Saugesnis sprendimas – kreiptis į langų priežiūrą išmanantį meistrą: jis gali įvertinti tarpines, varčios padėtį ir pasakyti, ar užtenka reguliavimo, ar jau reikia keisti susidėvėjusias dalis.
Šilčiau bus ne tada, kai labiau šildysite
Iki prasidedant šildymo sezonui verta apeiti namus taip, kaip apeinamas automobilis prieš žiemą. Patikrinkite ne tik langus, bet ir balkono duris, palanges bei vietas, kur rėmas susijungia su siena. Jei ties langu nuolat kaupiasi drėgmė, jaučiasi skersvėjis ar girdisi neįprastai daug lauko garso, problemos geriau nelaukti iki pirmųjų rimtų šalčių.
Laikinai jaukumą gali pagerinti storesnės užuolaidos, kilimas prie lango ar kitaip pastatyti baldai, kad lova ar darbo vieta nebūtų tiesioginėje vėsos zonoje. Vis dėlto tai tik palengvina pojūtį, o ne uždaro plyšį. Taip pat nereikėtų nuolat palikti užtrauktų užuolaidų virš veikiančių radiatorių, nes tuomet šiluma prasčiau pasklinda po kambarį ir šilčiau tampa ne žmogui, o lango nišai.
Langų priežiūra atrodo mažiau svarbi nei naujas šildymo sprendimas ar didelis remontas, todėl ji dažnai nusikelia. Bet būtent maži nesandarumai gali sugadinti tą pirmą rudens vakarą namuose, kai norisi tik ramiai užsidaryti duris nuo lietaus ir šalčio. Jaukūs namai prasideda ne nuo stipriau įkaitusio radiatoriaus, o nuo jausmo, kad šiluma, kurią sukūrėte, iš tiesų lieka su jumis.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.