Šaltis į namus lenda pro langus, o žmonės to nepastebi: vienas reguliavimas gali sustabdyti šilumos vagystę
Rudenį daug lietuvių pradeda tą patį nemalonų žaidimą: radiatorius šiltas, sąskaitos už šildymą kandžiojasi, o kambaryje vis tiek kažkaip nejauku. Sėdi prie lango ir jauti, kad kažkur traukia. Ne taip, kad užuolaidos plazdėtų, bet pakankamai, kad kojos šaltų, ant palangės rinktųsi drėgmė, o vakare norėtųsi dar vieno pledo.
Dažniausiai kaltinamas namas, seni langai, prastas šildymas, vėjas ar „tokia jau ta lietuviška žiema“. Bet labai dažnai problema slepiasi ne radiatoriuje ir net ne pačiame lange. Plastikiniai langai turi furnitūrą, kuri laikui bėgant gali išsireguliuoti, o varčia ima nebe taip stipriai spausti tarpinę. Tada šiluma tyliai išeina lauk, o šaltas oras taip pat tyliai ateina į vidų.
Blogiausia, kad daugelis to nepastebi iki pirmų šalnų. Vasarą atrodo viskas gerai. Langas užsidaro, rankena sukasi, stiklas vietoje. Bet kai temperatūra krenta, net mažas tarpas tampa tikru šilumos vagimi.
Prie lango šalta ne šiaip sau
Jei prie lango jaučiate šaltą oro ruoželį, tai nėra „normalu, nes langas“. Tvarkingas plastikinis langas turi užsidaryti sandariai. Žinoma, stiklo paketas visada bus vėsesnis už sieną, bet pro rėmą neturi pūsti. Jei pučia, vadinasi, kažkur yra laisvumas.
Dažniausiai kaltas ne pats stiklas, o varčios prispaudimas. Lango šone yra maži metaliniai mechanizmai – ekscentrikai arba kaiščiai. Jie reguliuoja, kaip stipriai lango varčia prispaudžiama prie rėmo ir guminių tarpinių. Kai prispaudimas silpnesnis, langas lengviau „kvėpuoja“, mažiau spaudžia gumą, bet per šalčius gali pradėti leisti šaltį.
Būtent todėl prieš šaltąjį sezoną verta patikrinti, ar langas dar sandarus. Ne tada, kai lauke minus dešimt ir kambaryje jau reikia sėdėti su vilnonėmis kojinėmis, o dabar – kol dar galima ramiai susitvarkyti.
Paprasčiausias testas su popieriaus lapu
Norint suprasti, ar langas praleidžia orą, nereikia jokių prietaisų. Užtenka paprasto popieriaus lapo.
Atidarykite langą, įdėkite lapą tarp varčios ir rėmo, tada langą uždarykite. Dabar pabandykite lapą ištraukti. Jei jis laikosi tvirtai ir traukiasi su pasipriešinimu, prispaudimas greičiausiai dar pakankamas. Jei lapas išslysta beveik be jokios pastangos, varčia spaudžia per silpnai.
Tą patį verta pakartoti keliose vietose: prie rankenos, viršuje, apačioje, prie vyrių pusės. Kartais vienoje vietoje viskas gerai, o kitoje jau yra tarpas. Tada žmogus stebisi, kodėl šalta tik viename kambario kampe, nors langas lyg ir uždarytas.
Yra ir kitas ženklas – ranka prie rėmo. Jei per vėsesnę dieną priglaudus ranką prie lango krašto jaučiamas aiškus oro judėjimas, reguliavimą tikrai verta patikrinti.
Kas tas „žiemos režimas“, apie kurį visi kalba
Dalis žmonių tai vadina žiemos režimu, kiti – stipresniu prispaudimu. Esmė ta pati: lango mechanizmas pasukamas taip, kad varčia stipriau prispaustų guminę tarpinę prie rėmo. Taip sumažėja tarpeliai, pro kuriuos gali patekti šaltas oras.
Ant kai kurių ekscentrikų būna žymė, taškelis ar griovelis. Keičiant jo padėtį, keičiasi ir prispaudimo stiprumas. Vienuose languose tam reikia šešiakampio raktelio, kituose – atsuktuvo, dar kituose detalę galima pasukti replėmis. Viskas priklauso nuo konkrečios furnitūros.
Svarbu suprasti: ne visi langai vienodi. Vienuose reguliavimas labai paprastas, kituose – jautresnis. Todėl nereikia sukti iš jėgos vien dėl to, kad kažkas internete pasakė „pasuk iki galo“. Langas nėra užsispyręs varžtas garaže. Per didelė jėga gali pridaryti daugiau bėdos nei naudos.

Didžiausia klaida – užspausti langą iki maksimumo
Kai žmogus pajunta, kad pro langą traukia, pirmas noras aiškus: užveržti viską kuo stipriau. Atrodo logiška – kuo stipriau prispausi, tuo šilčiau bus. Bet langams tai gali būti pražūtinga.
Guminės tarpinės nėra amžinos. Jei jas per stipriai spaudžiate visą žiemą, jos greičiau praranda elastingumą, deformuojasi, sutrūkinėja arba nebegrįžta į pradinę formą. Tada po kurio laiko langas pradeda leisti šaltį dar labiau. Kitaip tariant, bandydami sutaupyti šilumos, galite sugadinti tai, kas tą šilumą ir turėjo laikyti.
Geriausias variantas – ne maksimalus, o protingas prispaudimas. Langas turi užsidaryti sandariai, bet rankena neturi suktis taip sunkiai, lyg bandytumėte užrakinti seifą. Jei po reguliavimo rankeną reikia spausti jėga, kažkas negerai.
Tarpinės dažnai būna tikroji problema
Kartais žmonės reguliuoja langą, suka ekscentrikus, pyksta, kad niekas nepadeda, o tikroji bėda – sena, sausa arba sutrūkusi guma. Tarpinės per metus prisirenka dulkių, sukietėja nuo saulės, šalčio, purvo ir priežiūros stokos. Tada jos nebe taip gerai priglunda prie rėmo.
Prieš žiemą gumines tarpines verta nuvalyti drėgna šluoste. Jei jos sveikos, bet sausos, galima naudoti specialų silikoninį tepalą tarpinėms. Jis padeda gumai išlikti elastingesnei ir sumažina skilinėjimo riziką. Tik nereikia tepti bet kuo – aliejus iš virtuvės ar agresyvūs valikliai čia ne pagalbininkai.
Jei tarpinė jau sutrūkinėjusi, suplokštėjusi ar vietomis atšokusi, reguliavimas stebuklo nepadarys. Tokiu atveju ją reikės keisti. Ir tai dažnai vis tiek pigiau nei visą žiemą šildyti lauką.
Langas gali leisti šaltį ir dėl nusėdusios varčios
Yra dar viena dažna problema – lango varčia laikui bėgant šiek tiek nusėda. Tai ypač pasitaiko didesniems langams, balkono durims, dažnai varstomoms varčioms. Tada langas gali pradėti kabinti rėmą, sunkiau užsidaryti arba vienoje pusėje spausti stipriai, o kitoje palikti tarpą.
Tokiu atveju vien ekscentrikų pasukimas gali neišspręsti visos problemos. Reikia reguliuoti vyrius ir pačią varčios padėtį. Kai kuriems tai pavyksta pasidaryti patiems, bet jei langas stringa, rankena sunkiai sukasi arba varčia aiškiai „sėdi“ kreivai, geriau nevaidinti meistro iš pykčio. Vienas neatsargus pasukimas gali baigtis sulaužyta furnitūra.
Kartais specialistas per keliolika minučių padaro tai, ką žmogus namuose kankintų valandą ir dar sugadintų mechanizmą.
Kodėl šį darbą verta padaryti dar prieš tikrą šaltį
Kai lauke dar nėra didelio minuso, langus reguliuoti daug patogiau. Galima ramiai atidaryti, patikrinti, išvalyti tarpines, sutepti, išbandyti popieriaus testą. Kai už lango šlapdriba, vėjas ir tamsa nuo keturių vakaro, tokie darbai jau nebeatrodo malonūs.
Be to, pirmi šalčiai labai greitai parodo visas silpnas vietas. Ten, kur rugsėjį ar spalį atrodė „gal truputį traukia“, sausį gali tapti tikra problema. Ant palangės renkasi drėgmė, stiklo apačia rasoja, kampuose atsiranda pelėsio rizika, o kambarys vis tiek neįšyla.
Ir tada žmogus pradeda daryti tai, kas dažniausiai nepadeda: klijuoti lipnias juostas, kišti rankšluosčius, laikyti užuolaidas užtrauktas visą dieną, kelti radiatorių temperatūrą. Visa tai tik maskuoja problemą. Jei langas nesandarus, pirmiausia reikia tvarkyti sandarumą.
Kada reguliuoti patiems, o kada geriau nekrapštyti
Jei langas normaliai užsidaro, rankena juda lengvai, varčia nekliūva, o reikia tik šiek tiek sustiprinti prispaudimą – paprastą reguliavimą galima pabandyti atlikti patiems. Svarbu daryti mažais žingsniais: pasukti nedaug, uždaryti, patikrinti, vėl įvertinti.
Bet jei langas stringa, girgžda, rankena vos sukasi, varčia kliūva už rėmo, tarpinė suplyšusi arba mechanizmas atrodo neaiškus, geriau kviesti specialistą. Tas pats galioja ir naujiems langams su garantija – savavališkas grubus reguliavimas gali pridaryti nereikalingų ginčų.
Reikia suprasti vieną dalyką: lango reguliavimas nėra magija, bet ir ne atsitiktinis varžtų sukinėjimas. Tikslas – ne „kažką pasukti“, o pasiekti, kad varčia tolygiai priglustų prie rėmo.
Šiluma dingsta tyliai, bet sąskaitoje tai pasimato garsiai
Nesandarus langas retai sukelia dramą iš karto. Jis tiesiog kasdien po truputį išleidžia šilumą. Žmogus priprantą prie vėsesnio kampo, prie skersvėjo prie palangės, prie rasojančio stiklo. O paskui stebisi, kodėl namuose nejauku, nors šildymas veikia.
Štai kodėl langų priežiūra prieš šaltąjį sezoną nėra smulkmena pedantams. Tai paprastas buities darbas, kuris gali padaryti namus jaukesnius, sumažinti skersvėjus ir padėti nešvaistyti šilumos ten, kur jos niekas neprašo – lauke.
Nereikia laukti, kol pirmas šalnas pajusite savo kambaryje. Užtenka vieną vakarą pereiti per langus, patikrinti popieriaus lapu, apžiūrėti tarpines, įvertinti rankenos darbą ir, jei reikia, atsargiai sureguliuoti prispaudimą.
Kartais namuose šilčiau tampa ne tada, kai radiatorius atsukamas stipriau. Kartais užtenka sustabdyti vietą, per kurią ta šiluma pabėga.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.