Po dušo ant rankšluosčio lieka daugiau plaukų: kada tai normalu, o kada verta sunerimti

Po dušo rankšluostį užsivyniojate aplink galvą, po kelių minučių jį nusiimate ir sustingstate: ant šviesaus audinio liko tamsių plaukų kuokštelis. Dar keli plaukai prilipę prie pirštų, keli – prie dušo sienelės. Tą rytą veidrodis staiga atrodo negailestingas, nors vakar į tokius pačius plaukus galbūt nė nebūtumėte atkreipę dėmesio.

Dažniausiai nerimas prasideda ne nuo vieno plauko. Jis prasideda tada, kai jų atrodo daugiau nei įprastai – ypač po plovimo, kai plaukai ilgesni, šlapi ir todėl kur kas labiau matomi. Galvoje greitai atsiranda klausimai: gal trūksta vitaminų, gal kalti nauji šampūnas, įtampa darbe, dieta ar liga?

Vien plaukų radimas ant rankšluosčio dar nereiškia, kad prasidėjo rimta problema. Plaukai nuolat pereina augimo, poilsio ir iškritimo ciklus, o dušas dažnai tik surenka tai, kas per dieną ar kelias jau buvo pasiruošę iškristi. Vis dėlto yra skirtumas tarp kelių plaukų, kurie ima kristi į akis, ir pokyčio, kurį pastebite ne tik vonioje, bet ir veidrodyje.

Kodėl būtent po plovimo jų atrodo tiek daug?

Plaukai neiškrenta vien dėl to, kad juos plaunate. Plaunant ir šukuojant tiesiog pasišalina tie plaukai, kurie jau atsiskyrė nuo svogūnėlio, bet buvo užsilaikę tarp kitų sruogų. Jei galvą plaunate kas kelias dienas, per vieną kartą galite pamatyti daugiau plaukų negu žmogus, plaunantis ją kasdien – nors bendras iškritusių plaukų kiekis gali būti panašus.

Ilgi plaukai šį vaizdą dar labiau sustiprina. Vienas ilgas plaukas ant rankšluosčio atrodo lyg keli trumpi, o susivėlę šlapi plaukai greitai sudaro nerimą keliantį gumulėlį. Dėl to žmogus kartais ima trinti galvos odą stipriau, šukuoti skubėdamas ar kasdien tikrinti plaukų tankumą – ir taip tik didina įtampą.

Sezoniškumas taip pat gali būti juntamas. Kai kurie žmonės rudenį ar pavasarį pastebi daugiau iškrentančių plaukų, nors galvos odoje nauji plaukai ir toliau auga. Trumpalaikį pokytį gali sustiprinti karštesnis vanduo, intensyvus džiovinimas, stipriai suveržtos šukuosenos ar agresyvus plaukų šviesinimas bei dažymas.

Riba, kai nebeužtenka pasakyti „praeis“

Sunerimti labiau verta tuomet, kai keičiasi ne tik plaukų kiekis ant rankšluosčio, bet ir pats jų vaizdas ant galvos. Jei sklastymas atrodo platesnis, per plaukus aiškiau matosi galvos oda, uodega pastebimai suplonėjo ar atsirado ribotų praretėjusių plotų, tai jau signalas nenumoti ranka. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei pokytis tęsiasi ne kelias dienas, o savaites ar mėnesius.

Dėmesio verti ir galvos odos pojūčiai: niežėjimas, skausmas, paraudimas, pleiskanojimas, žaizdelės ar deginimas. Plaukų slinkimas kartu su nuolatiniu nuovargiu, svorio pokyčiais, šalčio netoleravimu, odos pakitimais ar kitais savijautos pasikeitimais taip pat nėra vien kosmetinis klausimas. Tokiais atvejais verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dermatologu, o ne bandyti atsakymą rasti vien naujo serumo buteliuke.

Kartais plaukų slinkimas išryškėja ne iš karto po organizmui sudėtingo laikotarpio. Jį gali pastebėti žmogus, persirgęs, patyręs didelį emocinį sukrėtimą, ilgai prasčiau miegojęs, smarkiai ribojęs maistą ar gyvenęs nuolatiniame įsitempime. Kūnas ne visada garsiai praneša, kad jam trūksta atsigavimo – kartais pirmasis tylus ženklas ir būna daugiau plaukų ant vonios grindų.

Po dušo ant rankšluosčio lieka daugiau plaukų: kada tai normalu, o kada verta sunerimtiNuotrauka: Pexels / Yan Krukau

Skirtingiems žmonėms tas pats vaizdas reiškia ne tą patį

Jaunai mamai plaukų gali padaugėti ant šepečio tuo metu, kai namuose ir taip trūksta miego, o kūnas dar atsigauna po didelių pokyčių. Dirbantis žmogus tai pastebi po mėnesių, kai pietūs buvo valgomi bet kaip, o vakarai baigėsi prie kompiuterio. Senjorui naujas slinkimas gali kelti daugiau nerimo, nes plaukai natūraliai keičiasi su amžiumi, tačiau tai nereiškia, kad į staigų pokytį nereikia reaguoti.

Plaukų išvaizdą stipriai veikia ir kasdieniai įpročiai. Tėvai, nuolat skubantys rytais, dažnai šukuoja šlapius vaiko ar savo plaukus per jėgą, o sportuojantys žmonės gali dažnai rišti juos itin tvirtai. Žmogus, kuris ilgai nešioja suveržtą kuodą, uodegą ar priaugintas sruogas, kartais pirmiausia pastebi lūžinėjančius, o ne iš šaknies iškritusius plaukus – ir šie du dalykai nėra tas pats.

Čia svarbi ir emocinė pusė. Plaukai daugeliui susiję su jaunyste, savęs atpažinimu, tvarkinga išvaizda, todėl net nedidelis pokytis gali stipriai paveikti pasitikėjimą savimi. Tačiau panika retai padeda: nuolatinis skaičiavimas, fotografavimas iš visų kampų ir impulsyvus dešimties priemonių pirkimas dažniausiai tik apsunkina situaciją.

Ne kiekvienas buteliukas išsprendžia tai, ką sako kūnas

Jei plaukų ant rankšluosčio padaugėjo trumpam, pradėkite nuo paprastų dalykų. Plaukus plaukite švelniai, netrinkite jų rankšluosčiu, o tik nusausinkite, ir neplėškite šlapių sruogų tankiu šepečiu. Įvertinkite, ar pastaruoju metu neatsirado itin griežtų dietų, per mažai baltymų turinčio maisto, pervargimo ar nuolatinio miego trūkumo.

Verta pasižiūrėti į situaciją ramiau per kelias savaites, o ne spręsti iš vieno rytinio plovimo. Galite pastebėti, ar keičiasi sklastymas, ar atsiranda naujų trumpų plaukelių, ar slinkimas mažėja sugrįžus į įprastą ritmą. Jei vaizdas blogėja, plaukai krenta kuokštais arba atsiranda plikų plotų, gydytojo konsultacija yra kur kas prasmingesnis žingsnis nei atsitiktinai parinkti papildai.

Ir verslui, kuris žada stebuklingą tankumą po kelių naudojimų, ir žmogui, kuris nori greito atsakymo, verta prisiminti vieną dalyką: plaukai auga lėtai, todėl jų pokyčiai retai išsisprendžia per savaitę. Kartais pakanka švelnesnės priežiūros ir poilsio, kartais reikia išsiaiškinti gilesnę priežastį. O gal vietoj baimės kiekvieną kartą pažvelgus į rankšluostį verta savęs paklausti: ką mano kūnas pastaruoju metu bando man pasakyti?