Atrasti aukso telkiniai, kurie gali būti didžiausi pasaulyje

Kinijos geologai paskelbė apie radinį, kuris gali perrašyti pasaulio aukso kasybos žemėlapį. Hunano provincijoje aptiktas milžiniškas aukso telkinys, o naujausi skaičiavimai rodo, kad po žeme gali slėptis net apie 1100 tonų aukso. Jei šie duomenys pasitvirtins, Kinija savo teritorijoje turės vieną didžiausių žinomų aukso telkinių pasaulyje.

Dar įspūdingiau skamba preliminari radinio vertė – ji gali siekti maždaug 83 mlrd. JAV dolerių. Tačiau geologams didžiausią įspūdį kelia ne vien bendras aukso kiekis. Kai kuriuose uolienų mėginiuose tauriojo metalo koncentracija buvo tokia didelė, kad auksą esą buvo galima pastebėti net plika akimi.

Iš pradžių kalbėta apie gerokai kuklesnius skaičius

Vangu aukso telkinys yra Pingdziango apygardoje, Kinijos Hunano provincijoje. Dar 2024 metais geologai šioje vietovėje aptiko daugiau kaip 40 aukso gyslų. Tuomet buvo skaičiuojama, kad maždaug dviejų kilometrų gylyje gali būti apie 330 tonų aukso išteklių.

Jau toks kiekis būtų laikomas itin reikšmingu radiniu, tačiau vėliau atliktas išsamesnis požeminių sluoksnių tyrimas situaciją pakeitė iš esmės. Naudodami trimatį geologinį modeliavimą specialistai įvertino ir giliau esančius sluoksnius.

Rezultatas nustebino net pačius tyrėjus. Manoma, kad maždaug trijų kilometrų gylyje telkinys gali tęstis gerokai plačiau, nei manyta iš pradžių, o bendras jame esančio aukso kiekis galėtų siekti maždaug 1100 tonų.

Tai daugiau nei tris kartus viršija pirminius vertinimus.

Kai kuriuose mėginiuose auksas buvo matomas plika akimi

Ne mažiau svarbus ir kitas rodiklis – aukso koncentracija rūdoje. Skelbiama, kad kai kuriuose sluoksniuose ji gali siekti net 138 gramus aukso vienoje tonoje rūdos.

Aukso kasybos pramonėje tai yra ypač didelis skaičius. Daugelyje eksploatuojamų telkinių ekonomiškai naudinga kasyba vykdoma net tada, kai vienoje tonoje rūdos yra vos keli gramai aukso.

Hunano provincijos geologijos specialistai teigia, kad dalyje paimtų mėginių aukso dalelės buvo matomos be sudėtingos laboratorinės įrangos. Tai rodo, kad kai kurios telkinio dalys gali būti neįprastai turtingos.

Vis dėlto milžiniškas aukso kiekis po žeme dar nereiškia, kad visas jis bus lengvai išgaunamas. Didelė dalis telkinio yra kelių kilometrų gylyje, todėl būsimos kasybos sudėtingumas, kaina ir realiai išgaunamas aukso kiekis dar turės būti tikslinami.

Jei skaičiai pasitvirtins, gali atsirasti naujas pasaulio rekordininkas

Šiuo metu tarp didžiausių pasaulio aukso telkinių minima Pietų Afrikos Respublikoje esanti „South Deep“ kasykla, kurios aukso atsargos vertinamos maždaug 1025 tonomis.

Jeigu Kinijos Vangu telkinyje iš tikrųjų yra apie 1100 tonų aukso, jis galėtų aplenkti dabartinius didžiausių telkinių rekordus.

Tai nėra mažas skirtumas net pasauliniu mastu. Skaičiuojama, kad per visą žmonijos istoriją buvo iškasta apie 233 tūkst. tonų aukso. Įdomu tai, kad maždaug du trečdaliai viso kada nors išgauto aukso buvo iškasta tik nuo 1950 metų.

Auksas naudojamas ne vien papuošalams. Jis laikomas viena svarbiausių vertės saugojimo priemonių, jo atsargas kaupia centriniai bankai, o pats metalas naudojamas elektronikoje, technologijų pramonėje ir kitose srityse.

Todėl tokio masto telkinio atradimas turi ne tik geologinę, bet ir ekonominę reikšmę.

Kinijai šis radinys ypač svarbus

Kinija jau dabar yra viena didžiausių aukso gamintojų pasaulyje ir išgauna maždaug dešimtadalį pasaulinės produkcijos. Tačiau yra vienas paradoksas – šalies aukso poreikis yra gerokai didesnis už jos pačios išgaunamą kiekį.

Kinijos gyventojai, verslas ir finansų sektorius sunaudoja daug daugiau aukso, todėl šalis priversta didelę jo dalį importuoti. Didžiulis vietinis telkinys ateityje galėtų bent iš dalies sumažinti šią priklausomybę.

Ir gali būti, kad geologai dar nepasiekė radinio ribų. Gręžiniai aplinkinėse teritorijose taip pat parodė aukso rūdos požymių, todėl neatmetama galimybė, kad telkinys yra dar didesnis nei šiuo metu skelbiama.

Dabar svarbiausias klausimas – kiek iš prognozuojamų 1100 tonų aukso iš tikrųjų bus patvirtinta ir kiek jo bus įmanoma ekonomiškai išgauti.

Jeigu dabartiniai vertinimai pasitvirtins, tai bus ne eilinis naujos kasyklos atradimas, o radinys, galintis patekti į pasaulio geologijos istoriją.