Auksas vėl traukia pinigus: ekspertai kalba net apie 10 000 dolerių ribą – kas vyksta rinkose?

Kai pasaulio rinkose ramu, apie auksą daugelis beveik neprisimena. Tačiau vos pradeda augti valstybių skolos, kyla geopolitinė įtampa, svyruoja valiutos ar atsiranda abejonių dėl akcijų rinkų – senasis „saugus prieglobstis“ vėl atsiduria dėmesio centre. Būtent tai vyksta ir dabar. Po kelių mėnesių korekcijos aukso kaina rugpjūtį vėl smarkiai šoktelėjo, o dalis analitikų jau kalba ne tik apie 5000, bet net apie 10 000 JAV dolerių už Trojos unciją.

Skaičiai skamba įspūdingai, tačiau paprastam žmogui svarbesnis kitas klausimas: kodėl investuotojai pasirengę mokėti vis daugiau už metalą, kuris nemoka nei palūkanų, nei dividendų? Ir ar žmogui Lietuvoje, turinčiam kelis ar keliolika tūkstančių eurų santaupų, dabar apskritai prasminga dairytis į auksą?

Atsakymas nėra toks paprastas kaip „auksas visada kyla“. Šiemet jis jau parodė ir kitą savo pusę – po labai stipraus ralio sekė kelių mėnesių nuosmukis. Todėl dabartinė situacija gerai primena vieną taisyklę: auksas gali būti apsauga nuo dalies rizikų, tačiau tai nėra indėlis banke, kurio vertė kiekvieną mėnesį juda tik viena kryptimi.

Kodėl žmonės vėl bėga į auksą?

Vienas svarbiausių dabartinio aukso brangimo variklių yra milžiniška pasaulio valstybių skolų našta. Ypač daug dėmesio sulaukia Jungtinės Valstijos, kurių federalinė skola jau perkopė 40 trilijonų JAV dolerių. Kuo daugiau valstybei kainuoja tokios skolos aptarnavimas, tuo daugiau rinkoje atsiranda klausimų, kaip ilgainiui bus suvaldytas deficitas ir kokia bus pinigų perkamoji galia.

Auksas investuotojams patrauklus tuo, kad jo negali tiesiog papildomai „atspausdinti“ centrinis bankas. Pasiūla didėja lėtai, todėl laikotarpiu, kai mažėja pasitikėjimas valiutomis ar valstybės finansais, dalis pinigų natūraliai persikelia į fizinį turtą.

Prie to prisideda ir geopolitika. Karai, prekybos konfliktai, sankcijos bei politinė įtampa tradiciškai padidina vadinamųjų saugių aktyvų paklausą. Auksas šioje kategorijoje gyvena jau šimtmečius.

Tačiau yra dar viena, mažiau matoma jėga – centriniai bankai. Pastaraisiais metais nemažai jų aktyviai didino aukso rezervus. Tam įtakos turėjo ir 2022 metais po Rusijos invazijos į Ukrainą įšaldyta dalis Rusijos užsienio valiutos rezervų. Kai kurios šalys po šio precedento pradėjo kitaip vertinti rezervus, laikomus užsienio finansų sistemoje.

Fizinis auksas šiuo požiūriu yra kitoks: jeigu centrinis bankas metalą laiko savo saugykloje, jis nėra kitos valstybės pažadas sumokėti.

Kodėl aukso kaina gali kristi net tada, kai pasaulyje neramu?

Čia prasideda dalis, apie kurią optimistiškose aukso prognozėse kartais kalbama mažiau. Auksas nekainuoja 5000 ar 10 000 dolerių vien todėl, kad pasaulyje yra daug skolų. Jo kainą labai smarkiai veikia palūkanų normos ir JAV doleris.

Auksas pats savaime negeneruoja pajamų. Nusipirkę valstybės obligaciją investuotojai gauna palūkanas, laikydami pinigus indėlyje – taip pat. Aukso luitas tiesiog guli. Todėl kai saugių JAV obligacijų pajamingumas tampa aukštas, daliai investuotojų kyla labai logiškas klausimas: kodėl laikyti auksą, jeigu galima gauti palūkanas kitur?

Būtent šis mechanizmas ir spaudė aukso kainą žemyn po metų pradžioje pasiektų rekordų. Stiprėjantis doleris ir aukštesni obligacijų pajamingumai daro metalą mažiau patrauklų.

Tai matyti ir dabar. Rugsėjo 10 dieną po naujų JAV infliacijos duomenų aukso kaina vėl smuktelėjo, nes rinkoje padidėjo lūkesčiai, kad Federalinis rezervų bankas gali laikytis griežtesnės palūkanų politikos. Taigi net labai stiprioje ilgalaikėje aukso rinkoje kelių ar keliolikos procentų kritimai yra visiškai įmanomi.

Todėl žmogui, pamačiusiam antraštę „auksas gali kainuoti 10 000 dolerių“, nereikėtų automatiškai bėgti pirkti luito. Prognozė nėra garantija.

Ekspertai jau kalba apie 5000 ir net 10 000 dolerių

„State Street Investment Management“ aukso strategijos vadovas Aakashas Doshi rugpjūčio pabaigoje teigė, kad aukso gebėjimas per korekciją išsilaikyti ties maždaug 4000 JAV dolerių ir vėliau grįžti į 4600–4700 dolerių zoną rodo, jog ilgalaikė bulių rinka dar nebūtinai baigėsi.

Jo baziniame scenarijuje aukso kaina artėjant žiemai galėtų siekti maždaug 4750–5500 JAV dolerių už unciją. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, 5000 dolerių riba galėtų vėl tapti aktuali dar šiais metais.

Dar įspūdingesnis skaičius – 10 000 dolerių. Doshi mano, kad ilguoju laikotarpiu klausimas gali būti ne „ar“, o „kada“. Vienas argumentų yra tas, kad auksas vis dar sudaro labai nedidelę pasaulio finansinio turto dalį. Jeigu investuotojai jam skirtų net keliais procentiniais punktais didesnę portfelių dalį, papildoma paklausa būtų milžiniška.

Tačiau tai nėra prognozė, kad kitą pavasarį uncija būtinai kainuos 10 000 dolerių. Tokiam scenarijui reikėtų ilgesnio proceso – didėjančio susirūpinimo skolomis, centrinių bankų pirkimų, valiutų silpnėjimo arba kitų veiksnių, skatinančių investuotojus ieškoti turto už tradicinės finansų sistemos ribų.

Dar ekstremalesnių prognozių pateikia milijardierius ir tauriųjų metalų investuotojas Thomas Kaplanas. Jis yra kalbėjęs net apie 30 000–50 000 dolerių už unciją. Tokius skaičius reikėtų vertinti kaip itin optimistinį ilgalaikį scenarijų, o ne kaip kainą, kurios galima tikėtis konkrečiais metais.

O ką daryti žmogui Lietuvoje, turinčiam santaupų?

Čia prasideda praktiškai svarbiausia dalis. Tarkime, žmogus banko sąskaitoje turi 10 000 ar 20 000 eurų ir perskaito, kad auksas gali dar smarkiai brangti. Ar verta viską pakeisti į aukso luitus?

Dauguma profesionalių investuotojų tokio sprendimo nelaikytų protingu. Auksas dažniausiai naudojamas ne kaip visas portfelis, o kaip viena jo dalis.

Pavyzdžiui, „Ned Davis Research“ analitikas Johnas LaForge’as yra siūlęs maždaug 10 proc. portfelio skirti alternatyviam turtui, iš jų apie 5 proc. – auksui. Tai yra vieno analitiko požiūris, o ne universali taisyklė, tačiau pati logika svarbi: auksas dažniau naudojamas kaip draudimas nuo tam tikrų scenarijų, o ne vienintelė investicija.

Jeigu žmogus vis dėlto nusprendžia pirkti fizinį auksą, Lietuvoje svarbu žiūrėti ne tik į pasaulinę aukso kainą. Pardavėjas investicinį luitą parduoda brangiau nei tuo metu kainuoja jame esantis metalas, o supirkdamas paprastai siūlo mažiau. Šis skirtumas vadinamas marža arba „spread“.

Todėl nusipirkus luitą ir kitą dieną persigalvojus galima patirti nuostolį net tada, kai pasaulinė aukso kaina visiškai nepasikeitė.

Kuo mažesnis luitelis, tuo ši problema dažnai didesnė procentine išraiška. Vieno gramo aukso pakuotė kainuoja pagaminti, sertifikuoti ir parduoti, todėl tokio produkto antkainis vienam gramui paprastai būna didesnis nei perkant didesnį luitą.

Dar reikia galvoti apie saugojimą. Auksą galima laikyti namuose, seife ar banko saugykloje, tačiau kiekvienas pasirinkimas turi savų kaštų ir rizikų.

Alternatyva – aukso kainą sekantys biržoje prekiaujami fondai ar kiti finansiniai instrumentai. Juos paprasčiau nusipirkti ir parduoti, nereikia galvoti, kur laikyti metalą, tačiau tada žmogus turi ne fizinį luitą rankoje, o finansinę priemonę.

Viena klaida dabar būtų ypač pavojinga

Didžiausia rizika atsiranda tada, kai žmogus investuoja ne todėl, kad auksas tinka jo finansiniam planui, o todėl, kad pamato, kiek jis jau pabrango.

Tai klasikinis investavimo spąstas: turtas smarkiai kyla, apie jį pradeda kalbėti visi, atsiranda prognozių apie dar dvigubai ar trigubai didesnę kainą ir būtent tada į rinką ateina žmonės, kurie anksčiau tuo visiškai nesidomėjo.

Auksas 2026 metais jau parodė, kad gali judėti labai smarkiai į abi puses. Po rekordinių kainų sekė rimta korekcija, o rugpjūtį kaina vėl sparčiai kilo. Rugsėjį svyravimai niekur nedingo.

Todėl žmogui, kuris nori turėti aukso kaip ilgalaikę santaupų apsaugą, gali būti racionaliau ne bandyti atspėti vieną „tobulą“ pirkimo dieną, o investuoti palaipsniui ir tik tokią pinigų dalį, kurios neprireiks artimiausiu metu.

Auksas gali būti naudingas portfelio draudimas nuo valiutų silpnėjimo, geopolitinių sukrėtimų ar pasitikėjimo finansų sistema mažėjimo. Tačiau jis neturi garantuoto pelningumo, nemoka palūkanų ir po didelio kainos šuolio gali atpigti.

Būtent todėl dabartinė aukso istorija tokia įdomi. Investuotojai jį perka ne todėl, kad pasaulyje viskas gerai, o todėl, kad vis daugiau žmonių nori turėti bent dalį turto, kuris nepriklauso nuo vienos valstybės, vienos valiutos ar vieno banko pažado. Ar tai nuves auksą iki 5000, 10 000 ar dar didesnės kainos, niekas šiandien patikimai nežino. Tačiau faktas, kad tokios prognozės jau rimtai aptarinėjamos didžiųjų finansų rinkų analitikų, pats savaime parodo, kiek pasikeitė investuotojų požiūris į riziką.