Palikote vandens statinę žiemai? Viena klaida per šalčius gali ją tiesiog suplėšyti

Rudenį sodybose ir soduose lieka daugybė vandens talpų – paprastos plastikinės statinės, metaliniai bakai, IBC konteineriai ar prie lietvamzdžių prijungtos talpos, kuriose visą vasarą buvo kaupiamas lietaus vanduo. Kol dienomis dar šilta, apie jas retas susimąsto. Tačiau užtenka kelių stipresnių šalnų ir pavasarį gali laukti nemaloni staigmena – išsipūtusi, įtrūkusi ar net visiškai perskilusi talpa.

Problema labai paprasta: užšaldamas vanduo plečiasi. Jei pilna talpa užšąla taip, kad ledas nebeturi kur plėstis, visa jėga tenka jos sienelėms. Plonas plastikas gali deformuotis, siūlės – trūkti, o metalinis bakas – išsipūsti. Todėl vandens talpą žiemai geriausia paruošti dar prieš pirmą rimtesnį šaltį, o ne tada, kai viršuje jau plūduriuoja kelių centimetrų ledo sluoksnis.

Saugiausias variantas – vandens išvis nepalikti

Jeigu sukaupto vandens žiemą nereikės, patikimiausias sprendimas yra labai paprastas – talpą visiškai ištuštinti. Reikėtų nepamiršti išleisti vandens ne tik iš pagrindinio bako, bet ir iš čiaupų, žarnų, vožtuvų bei kitų prijungtų dalių. Būtent jose likęs vanduo neretai užšąla pirmiausia ir pavasarį paaiškėja, kad pats bakas sveikas, tačiau sutrūko čiaupas ar jungtis.

Nedidelę plastikinę statinę geriausia apversti arba uždengti taip, kad žiemą į ją neprilytų ir neprisnigtų. IBC talpos paprastai neapversite, todėl svarbiausia ją ištuštinti, palikti atidarytą apatinį vožtuvą, jei konstrukcija tai leidžia, ir pasirūpinti, kad į vidų nuolat nepatektų naujas vanduo. Jeigu talpa prijungta prie lietvamzdžio, žiemai verta atjungti ir vandens surinkimą nuo stogo.

Jei vanduo turi likti, talpos nepripildykite iki viršaus

Kartais vandens išleisti nesinori. Pavyzdžiui, sodyboje nėra šulinio ar kito vandens šaltinio, todėl pavasarį kiekvienas sukauptas litras praverčia. Tokiu atveju pavojingiausia palikti talpą sklidiną. Vandeniui užšalus reikia vietos plėstis, todėl viršutinėje dalyje turi likti nemažas laisvas tarpas.

Dar viena senuose soduose naudojama gudrybė – į vandenį įdėti kelis plastikinius butelius. Į juos galima įberti šiek tiek smėlio ar įpilti truputį vandens, kad buteliai neplūduriuotų visiškai paviršiuje, tačiau ir nenuskęstų iki dugno. Susidarant ledui minkštas plastikinis butelis gali šiek tiek deformuotis ir priimti dalį slėgio.

Panašiu principu anksčiau į statines būdavo įleidžiama ir medinė lenta ar storesnis rąstelis. Vis dėlto į tokius metodus reikėtų žiūrėti kaip į papildomą apsaugą, o ne garantiją. Jei turite brangią IBC talpą ar kitą rezervuarą, kurio nenorėtumėte keisti pavasarį, saugiausia vis tiek yra nepalikti jo pilno vandens.

Druskos pilti į statinę – prastas sumanymas

Internete galima rasti patarimų į vandenį berti druskos, nes sūrus vanduo užšąla žemesnėje temperatūroje. Teoriškai tai veikia, tačiau sodo ūkyje toks sprendimas turi labai didelį minusą – pavasarį tą vandenį teks kažkur išpilti.

Didelis druskos kiekis nėra tai, ko norėtumėte savo darže, šiltnamyje ar vejoje. Sūrus vanduo gali pakenkti augalams ir dirvožemiui, todėl lietaus vandens talpoms šis metodas praktiškai neturi prasmės. Dar blogesnė mintis būtų pilti automobiliams ar šildymo sistemoms skirtus antifrizus. Toks vanduo taptų netinkamas laistymui ir galėtų užteršti aplinką.

Jeigu talpoje laikomas vanduo vėliau bus naudojamas daržui, šiltnamiui ar kitiems ūkiniams darbams, geriausia apskritai nedėti jokių cheminių priedų.

Ypač patikrinkite čiaupus ir žarnas

Dažnai pavasarį paaiškėja, kad didysis bakas žiemą atlaikė puikiai, o problema atsirado pačioje silpniausioje vietoje. Plastikiniai čiaupai, rutuliniai vožtuvai ir žarnų jungtys yra daug jautresni už storą talpos sienelę. Jei jų viduje lieka vandens, užšalęs jis gali išplėsti korpusą ir sukelti mažą įtrūkimą, kuris iš pradžių net nesimato.

Todėl prieš žiemą atjunkite žarnas, išleiskite jose likusį vandenį ir, jei įmanoma, nuimkite lengvai išardomas jungtis. Pavasarį tai gali sutaupyti ne tik keliolika eurų naujam čiaupui – sutrūkęs vožtuvas pripildžius didelę talpą gali išleisti šimtus litrų vandens ten, kur jo visai nereikia.

Ko nedaryti, jei vanduo jau užšalo

Jeigu pirmosios šalnos jau atėjo ir statinėje susidarė ledas, blogiausia, ką galima padaryti, – bandyti jį išdaužyti kirviu, plaktuku ar kitu sunkiu įrankiu. Šaltyje plastikas tampa trapesnis, todėl vienas stipresnis smūgis gali pramušti sienelę ar sukelti mikroįtrūkimą, kuris išryškės tik pavasarį.

Jeigu ledas dar tik paviršiuje, geriau palaukti šiltesnės dienos ir tuomet dalį vandens nuleisti. Jei talpa jau užšalusi beveik visa, saugiausia jos nejudinti ir nebandyti jėga deformuoti. Staigiai pilti verdantį vandenį ant sušalusio plastiko taip pat nėra gera mintis – didelis temperatūrų skirtumas gali medžiagą pažeisti.

Rugsėjį tam skirti pusvalandį daug pigiau nei pavasarį pirkti naują talpą

Tokie darbai dažnai atidedami iki paskutinės minutės, nes rugsėjį dar atrodo, kad žiema labai toli. Tačiau būtent dabar yra patogiausias laikas apžiūrėti visas sode esančias statines ir talpas. Vėliau, kai prasidės lietūs, lapai užkimš latakus, o naktimis temperatūra priartės prie nulio, šio darbo daryti norėsis kur kas mažiau.

Paprasčiausia taisyklė tokia: jei vandens žiemą nereikia – talpą ištuštinkite. Jei jį paliekate – nepalikite bako sklidino, pasirūpinkite, kad vanduo turėtų kur plėstis, ir ypač apsaugokite vožtuvus bei jungtis. Keliolika minučių rudenį gali reikšti, kad pavasarį nereikės žiūrėti į per visą šoną perskilusią statinę.

DUK

Ar galima plastikinėje statinėje palikti vandens per visą žiemą?

Galima, tačiau tai rizikingiau nei ją ištuštinti. Talpos nereikėtų palikti visiškai pilnos, nes užšąlantis vanduo plečiasi ir gali deformuoti arba suskaldyti sieneles.

Ar IBC konteinerį žiemai būtina ištuštinti?

Jeigu įmanoma, tai yra saugiausias variantas. Ypač svarbu išleisti vandenį iš apatinio vožtuvo ir prijungtų žarnų. Jei vanduo paliekamas, IBC talpos nereikėtų pripildyti iki viršaus.

Ar plastikiniai buteliai statinėje tikrai apsaugo nuo užšalimo?

Jie vandens neužšaldo ir visiškos apsaugos negarantuoja. Minkšti buteliai gali deformuotis ir priimti dalį besiplečiančio ledo slėgio, todėl naudojami kaip papildoma priemonė.

Kiek vandens galima palikti talpoje?

Vieno skaičiaus visoms talpoms nėra, nes jų konstrukcija skiriasi. Svarbiausia nepalikti rezervuaro sklidino ir suteikti vandeniui pakankamai vietos plėstis. Jei gamintojas pateikia žiemojimo instrukciją, reikėtų vadovautis ja.

Ar verta į vandenį berti druskos, kad jis neužšaltų?

Sodo vandens talpoms to daryti nerekomenduojama. Vėliau sūrus vanduo bus netinkamas daugeliui augalų laistyti, o išpiltas į dirvožemį gali jam pakenkti.

Ar galima naudoti antifrizą?

Ne, jei tai lietaus ar laistymui skirtas vanduo. Techniniai antifrizo skysčiai gali būti kenksmingi aplinkai ir tokio vandens nebegalėsite saugiai naudoti darže ar sode.

Ką daryti, jei statinėje vanduo jau užšalo?

Nedaužykite ledo kirviu ar plaktuku ir nepilkite verdančio vandens ant sušalusio plastiko. Jei įmanoma, palaukite atšilimo ir tada dalį vandens nuleiskite.

Ar žiemai reikia nuimti žarnas ir čiaupus?

Žarnas geriausia atjungti ir visiškai ištuštinti. Nuimamus čiaupus ar jungtis taip pat verta išardyti, jei tai leidžia konstrukcija, nes nedidelėje detalėje užšalęs vanduo gali ją lengvai suskaldyti.