Netikėjau, kad 3 šaukštai sodos išgelbės kilimą: dabar siurbiu dulkes, o butas kvepia gaiviai, lyg po cheminio valymo
Kilimas mano namuose visada buvo vienas iš tų daiktų, kurie atrodo švarūs tik tol, kol nepradedi į juos žiūrėti atidžiau. Išsiurbiu trupinius, surenku plaukus, viskas lyg ir tvarkinga, tačiau po kurio laiko atsiranda tas sunkiai nusakomas užsistovėjęs kvapas. Ypač tai pajuntu grįžusi namo iš lauko – prie savo namų kvapų greitai priprantame, todėl tik tada supranti, kad kilimui jau seniai reikėjo daugiau nei paprasto siurbimo. Į cheminę valyklą jo vežti nenorėjau, todėl išbandžiau elementarų būdą su tuo, ką ir taip turėjau virtuvėje. Rezultatas mane nustebino labiau, nei tikėjausi.
Ant kilimo pabarsčiau vos kelis šaukštus
Pirmiausia kilimą labai gerai išsiurbiau. Tada paėmiau paprastą valgomąją sodą ir plonu sluoksniu pabarsčiau ja kilimo paviršių. Mano nedideliam kilimui užteko maždaug trijų šaukštų, didesniam, žinoma, reikėtų daugiau. Svarbu ne supilti sodą krūvelėmis, o paskirstyti kuo tolygiau. Nieko nešlapinau ir netryniau – tiesiog palikau maždaug pusvalandžiui.
Po to kilimą dar kartą labai lėtai išsiurbiau. Ir būtent tada pajutau didžiausią skirtumą. Soda nepadarė seno kilimo nauju ir neišvalė įsisenėjusių dėmių, tačiau tas sunkus kvapas praktiškai dingo. Kilimas atrodė gaivesnis, plaukas šiek tiek pakilo, o kambaryje nebeliko jausmo, kad jame kažkas „užsistovėjo“.
Dabar šį triuką kartoju retkarčiais, ypač jei kilimas prisigeria maisto, gyvūnų ar tiesiog uždaro kambario kvapų. Man patinka ir tai, kad nereikia purkšti stipriai kvepiančių priemonių, kurios kartais tik užmaskuoja problemą kitu aromatu.
Su dėmėmis elgiuosi visai kitaip
Vien soda stebuklų nepadarys, jeigu ant kilimo atsirado kavos, maisto ar kito skysčio dėmė. Anksčiau tokiais atvejais griebdavau bet kokį po ranka esantį valiklį ir pradėdavau stipriai trinti. Dabar taip nebedarau, nes kartą pati išplatinau nedidelę dėmę beveik dvigubai.
Šviežią dėmę pirmiausia sugeriu popieriniu rankšluosčiu arba švaria šluoste, spaudydama iš viršaus. Netrinu į šonus. Tada naudoju nedidelį kiekį šilto vandens su lašeliu švelnaus indų ploviklio. Priemonę pirmiausia išbandau nepastebimoje kilimo vietoje, nes skirtingi pluoštai ir dažai gali reaguoti nevienodai. Drėgną vietą apdoroju nuo dėmės kraštų į centrą – taip mažesnė tikimybė ją dar labiau išplėsti.
Acto, sodos, peroksido ir skalbimo miltelių į vieną „stebuklingą kokteilį“ dabar nemaišau. Soda su actu tarpusavyje sureaguoja, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad gauname stipresnį kilimų valiklį. O vandenilio peroksidas kai kuriuos audinius gali pašviesinti. Jei kilimas brangus, vilnonis ar ryškių spalvų, su tokiais eksperimentais būčiau ypač atsargi.
Vieną klaidą anksčiau dariau nuolat
Didžiausia mano klaida buvo ne pats valymas, o tai, kas vykdavo po jo. Sudrėkinusi kilimą palikdavau jį džiūti kambaryje ir manydavau, kad viskas susitvarkys savaime. Tačiau jei kilimo pagrindas lieka drėgnas pernelyg ilgai, gali atsirasti dar blogesnis kvapas nei prieš valymą.
Todėl dabar naudoju kuo mažiau vandens, gerai išvėdinu kambarį ir stengiuosi, kad kilimas išdžiūtų kuo greičiau. Jei galima, atidarau langus ir pasirūpinu oro cirkuliacija. Storą ar labai stipriai sudrėkusį kilimą geriau išdžiovinti itin kruopščiai, nes paviršius gali atrodyti sausas, nors apačioje drėgmės dar likę.
Dabar sodą laikau ne tik kepiniams
Labiausiai man patiko tai, kad šis būdas nereikalauja beveik jokio pasiruošimo. Kai kilimas nėra dėmėtas, o tiesiog praradęs gaivumą, man dažniausiai pakanka sodos, pusvalandžio ir gero dulkių siurblio. Nereikia jo tempti į vonią, šlapinti viso paviršiaus ar laukti visą dieną, kol išdžius.
Žinoma, tai nepakeis profesionalaus valymo, jeigu kilimas labai purvinas, įsisenėjusios dėmės prasiskverbusios giliai ar atsirado pelėsio kvapas. Tačiau paprastam namų atgaivinimui man šis metodas tapo vienu mėgstamiausių.
Ir juokingiausia, kad anksčiau sodą laikiau tik spintelėje prie kepimo produktų. Dabar jos pakelį turiu ir valymo reikmenų lentynoje. Kai kitą kartą pajuntu, kad kilimas jau nebekvepia taip gaiviai, kaip norėčiau, nepuolu ieškoti brangaus valiklio – pirmiausia pasiimu tris šaukštus sodos.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.