Po ilgos kelionės automobiliu skaudina nugarą: nustebsite, ką keičia keli centimetrai

Kelionės pradžioje viskas atrodo patogu: sėdynė nuleista, atlošas šiek tiek atlenktas, viena ranka ant vairo, kava laikiklyje. Tačiau po poros valandų sustojus degalinėje kūnas tarsi primena apie save vienu metu – sunku išsitiesti, maudžia juosmenį, pečiai pakilę, o išlipti iš automobilio norisi lėčiau nei į jį įlipta.

Dažnas tokį pojūtį nurašo kelio duobėms, automobilio amžiui ar tiesiog neišvengiamam ilgos kelionės nuovargiui. Vis dėlto neretai problema prasideda nuo beveik nepastebimos smulkmenos: sėdime keliais centimetrais per toli nuo vairo, per žemai, pernelyg stačiai arba pernelyg atsilošę.

Tie keli centimetrai važiuojant iki pajūrio ar pas gimines kitame Lietuvos gale nevirsta vienu dideliu nepatogumu iš karto. Jie kaupiasi tyliai: kūnas vis taisosi, koja įsitempia spausdama pedalą, rankos siekia vairo, o nugara nebeturi į ką tvirtai atsiremti. Galiausiai pavargsta ne tik nugara – mažėja ir dėmesys kelyje.

Kodėl patogi poza po valandos staiga tampa nepatogi

Automobilio sėdynėje žmogus nejuda taip, kaip juda namuose ant kėdės ar vaikščiodamas. Net kai kelias lygus, koja nuolat kontroliuoja pedalus, rankos laiko vairą, akys seka eismą, o liemuo ilgai išlieka beveik vienoje padėtyje. Jei pradinė padėtis nėra gera, kūnas ima kompensuoti: pasislenka į priekį, įtempia pečius, išriečia ar susmunka juosmenį.

Vienas dažniausių įpročių – sėdėti per toli. Vairuotojas tuomet ištempia rankas iki vairo ir kiekvieną kartą sukdamas jį prilaiko save pečiais bei nugara. Iš pradžių tai gali atrodyti erdvu ir net patogu, ypač jei norisi „atsipalaiduoti“, bet ilgesnėje kelionėje tokia poza verčia kūną dirbti daugiau, nei jis turėtų.

Kita kraštutinė padėtis – sėdėti pernelyg arti. Tuomet kojos sulenktos per smarkiai, keliai lieka aukštai, o vairas gali riboti laisvą rankų judesį. Vairuotojas pamažu ima trauktis atgal, nuslysta sėdynėje, ir atrama juosmeniui nebesutampa su ta vieta, kur jos labiausiai reikia.

Nugara dažnai skauda ne dėl vieno neteisingo judesio, o dėl to, kad valandų valandas jai neleidžiama būti neutralioje, ramioje padėtyje. Žmogus pyksta ne vien dėl maudimo. Jį vargina ir jausmas, kad dar reikia vairuoti, nors kūnas jau seniai prašo bent kelių minučių judesio.

Keli centimetrai prie vairo gali pakeisti visą kelionę

Pirmiausia verta sureguliuoti atstumą iki pedalų. Sėdint iki galo atsirėmus į sėdynės atlošą, pedalus turėtų būti galima nuspausti ne išsitiesus visa koja, o išlaikant lengvą kelio linkį. Tai leidžia kojoms dirbti laisviau ir neverčia dubens slysti pirmyn kiekvieną kartą, kai reikia stipriau stabdyti ar spausti sankabą.

Tada ateina vairo eilė. Patogioje padėtyje rankos iki jo neturi keliauti ištiestais pečiais. Pasukus vairą, mentės neturėtų atsiplėšti nuo atlošo, o alkūnėse turėtų likti nedidelis linkis. Kartais užtenka vairo padėtį priartinti arba sėdynę pastumti vos keliais centimetrais – ir pečių juosta nustoja būti įsitempusi nuo pirmųjų kilometrų.

Sėdynės atlošas taip pat neturi būti nei beveik gulimas, nei visiškai status. Per stipriai atsilošus vairas pasiekiamas rankomis, o ne visu kūnu, todėl kaklas ir pečiai greitai pavargsta. Per stačiai sėdint nugara neturi galimybės stabiliai atsiremti, ypač kai kelionė užsitęsia ir žmogus pradeda nejučia kūprintis.

Jeigu automobilyje yra reguliuojama juosmens atrama, ją verta naudoti saikingai. Ji neturėtų spausti ar versti išriesti nugaros – jos užduotis tik užpildyti natūralų tarpą ties juosmeniu. Senesniame automobilyje kartais padeda nedidelė, neslidi pagalvėlė ar susuktas rankšluostis, tačiau jis neturi stumti vairuotojo į priekį ar trukdyti saugiai sėdėti.

Po ilgos kelionės automobiliu skaudina nugarą: nustebsite, ką keičia keli centimetraiNuotrauka: Pexels / Danik Prihodko

Vienoda kelionė, bet visai skirtingas nuovargis

Tėvams su vaikais automobilyje sėdynės reguliavimas dažnai atrodo paskutinis rūpestis. Reikia sukrauti daiktus, įtvirtinti kėdutes, rasti vandens, sustoti tualeto – o išvažiuojama skubant. Vis dėlto būtent vairuotojui nepatogi padėtis greičiau pavirsta irzlumu, nes jis negali paprasčiausiai persėsti ar ištiesti kojų, kai to užsinori.

Senjorams svarbus ne tik pats važiavimas, bet ir išlipimas po jo. Jei sėdynė nustatyta per žemai arba per arti vairo, atsistoti iš automobilio gali būti gerokai sunkiau, ypač po ilgo nejudėjimo. Aukštesnė, bet vis dar saugi sėdėjimo padėtis dažnai padeda geriau matyti kelią ir leidžia kūnui lengviau išlipti sustojus.

Daug kilometrų per dieną įveikiantys vairuotojai kartais pripranta prie diskomforto ir ima jį laikyti darbo dalimi. Tačiau nuolatinis muistymasis sėdynėje, rankos perkėlimas nuo vairo ar noras vis pakeisti kojos padėtį nėra smulkmenos. Tai ženklai, kad kūnas ieško atramos, kurios automobilio nustatymai jam šiuo metu neduoda.

Kita vertus, ne kiekvieną nugaros skausmą išspręs sėdynės rankenėlė. Jei skausmas stiprus, kartojasi ir kasdienybėje, plinta ar kelia nerimą, vien patogesnė vairavimo poza neturėtų pakeisti pokalbio su sveikatos specialistu. Automobilis gali išryškinti problemą, bet ne visuomet būna vienintelė jos priežastis.

Patogumas nėra prabanga nei vairuotojui, nei automobiliui

Vairuotojas prieš ilgesnį maršrutą gali skirti minutę sėdynės, vairo ir veidrodėlių padėčiai, o ne taisyti viską jau įvažiavęs į greitkelį. Naudinga atsisėsti iki galo, patikrinti pedalus, pasiekti vairą ir tik tada užsisegti diržą. Diržas turi priglusti natūraliai, o ne versti žmogų slinkti žemyn ar ieškoti keistos sėdėjimo padėties.

Ilgoje kelionėje padeda ir paprasti sustojimai. Per juos verta ne vien pripilti degalų ar patikrinti telefoną, bet kelias minutes paeiti, išjudinti pečius, nugarą ir kojas. Grįžus į automobilį nereikia aklai sėsti į tą pačią pozą – kartais kūnas jau aiškiai parodo, kad atlošą ar atramą būtina pataisyti.

Automobilių gamintojams bei darbdaviams, kurių darbuotojai daug laiko praleidžia kelyje, tai taip pat nėra vien papildomas komforto klausimas. Aiškus sėdynės reguliavimas, veikianti juosmens atrama ir pakankamos pertraukos padeda vairuotojui ilgiau išlikti susikaupusiam. Patogi darbo vieta automobilyje prasideda ne nuo brangių priedų, o nuo galimybės žmogui ją prisitaikyti.

Kartais kelionę sugadina ne atstumas iki tikslo ir ne prastas kelias. Ją sugadina keli nepastebėti centimetrai tarp nugaros, vairo ir pedalų – tad prieš kitą ilgesnį važiavimą, gal verta pirmiau sureguliuoti sėdynę, o tik tada spausti starto mygtuką?