Kelionė su stogo bagažine kainuoja daugiau: kaip sumažinti degalų sąnaudas

Penktadienio vakaras, automobilis jau prikrautas iki langų, vaikai primena apie paspirtukus, o prie durų dar laukia krepšys su patalyne. Tuomet ant stogo atsiduria bagažinė – tas tylus atostogų gelbėtojas, į kurį, atrodo, telpa pusė namų. Tik išvažiavus į greitkelį kelionės planas staiga turi dar vieną eilutę išlaidose: kuro rodyklė leidžiasi greičiau, nei norėtųsi.

Stogo bagažinė pati savaime nėra klaida. Daugeliui šeimų ji leidžia keliauti patogiau, negrūsti daiktų prie keleivių kojų ir išvengti amžino ginčo, kuris lagaminas „tikrai būtinas“. Tačiau automobilio stogas nėra nematoma sandėliuko lentyna. Ant jo uždėtas daiktas pakeičia tai, kaip automobilis skrodžia orą, o už tai degalinėje tenka susimokėti.

Gera žinia ta, kad nebūtina rinktis tarp patogios kelionės ir tuštesnės piniginės. Keli visai žemiški sprendimai – nuo bagažinės dydžio iki važiavimo tempo – gali pastebimai sumažinti papildomas sąnaudas.

Didžiausias priešas – ne svoris, o oras

Važiuojant mieste skirtumas gali atrodyti nedidelis: sustojimai, šviesoforai ir lėtesnis greitis paslepia papildomą pasipriešinimą. Tačiau magistralėje situacija keičiasi. Oras, kuris anksčiau glotniai tekėjo virš automobilio stogo, atsiremia į bagažinę, aplink ją sūkuriuoja ir ima stabdyti automobilį.

Dėl to varikliui reikia daugiau jėgos tam pačiam greičiui palaikyti. Kuo greičiau važiuojama, tuo ryškiau jaučiasi šis efektas. Todėl po kelionės žmonės neretai nustemba ne todėl, kad vežė kelis papildomus lagaminus, o todėl, kad visą kelią laikė įprastą, gana didelį greitį.

Čia svarbi ir pačios bagažinės forma. Žema, siauresnė, aptaki dėžė paprastai orui trukdo mažiau nei aukšta, kampuota ir per visą stogą išsiplėtusi konstrukcija. Jei daiktų nėra daug, didžiausios įmanomos bagažinės nuoma ar pirkimas vien dėl ramybės dažnai reiškia, kad visą kelią vežiosite ir nereikalingą oro pasipriešinimą.

Greitis kelionėje kainuoja daugiau, nei atrodo

Su stogo bagažine norisi vieno paprasto įpročio: šiek tiek atleisti akceleratorių. Nebūtina vilktis paskui sunkvežimį ar tapti kliūtimi kitiems eismo dalyviams, bet keliolika kilometrų per valandą mažesnis pastovus greitis ilgesniame maršrute gali duoti daugiau naudos, nei atrodo skubant išvažiuoti.

Praktikoje tai reiškia, kad verta planuoti kelionę ne pagal optimistinį laiką navigacijoje, o paliekant rezervą sustojimams. Šeimai su vaikais, senjorams ar vairuotojui, kuris prie vairo praleidžia visą dieną, tai naudinga dvigubai: mažesnis tempas mažina ne tik kuro sąnaudas, bet ir nuovargį. Atostogos retai sugenda dėl dvidešimties minučių vėliau pasiekto viešbučio, o skubėjimas sugadina nuotaiką labai lengvai.

Verta vengti ir staigių greitėjimų po kiekvieno lenkimo ar įvažiavimo į magistralę. Automobilis su bagažine ant stogo į pagreitį reaguoja kitaip nei tuščias automobilis, o kiekvienas agresyvesnis akceleratoriaus paspaudimas prašo papildomo kuro. Tolygus greitis čia nėra nuobodus vairavimas – tai tiesiog būdas nepalikti dalies kelionės biudžeto vėjyje.

Kelionė su stogo bagažine kainuoja daugiau: kaip sumažinti degalų sąnaudasNuotrauka: Pexels / Siarhei Nester

Prieš išvažiuojant verta patikrinti ne vien diržus

Didelė dalis papildomų sąnaudų prasideda nuo smulkmenų, kurioms prieš kelionę paprasčiausiai nelieka laiko. Bagažinė turi būti tinkamai pritvirtinta, uždaryta ir pastatyta pagal gamintojo nurodymus. Kreivai sumontuota dėžė ar iki galo neprigludęs dangtis gali ne tik kelti daugiau triukšmo, bet ir dar labiau gadinti oro srautą.

Daiktus viduje naudinga sudėti taip, kad jie neklibėtų ir nebūtų be reikalo sugrūsti į vieną galą. Sunkiausi daiktai dažniausiai geriau jaučiasi automobilio bagažinėje, kuo žemiau ir arčiau automobilio centro, o stogo dėžėje verta palikti lengvesnius, didesnius, bet ne itin sunkius kelionės daiktus. Taip automobilis išlieka stabilesnis, o vairuotojui mažiau norisi nuolat taisyti trajektoriją, ypač pučiant šoniniam vėjui.

Prieš ilgesnį maršrutą taip pat verta patikrinti padangų slėgį pagal automobilio gamintojo rekomendacijas, skirtas didesnei apkrovai. Per mažai pripūstos padangos didina riedėjimo pasipriešinimą, o kartu su stogo bagažine tai tampa dviem mažais nuostoliais, kurie kelionės gale susideda į vieną nemalonų čekį. Žinoma, nevertėtų viršyti nei automobilio stogo, nei bagažinės leistinos apkrovos.

Tuščia dėžė ant stogo nėra nekalta

Dažna scena po atostogų: lagaminai jau seniai iškrauti, tačiau bagažinė ant stogo lieka „iki kito karto“. Juk ji pritvirtinta, vietos garaže mažai, o nuimti ir vėl uždėti nėra pati smagiausia sekmadienio pramoga. Vis dėlto važinėjant su tuščia dėže kasdieniais maršrutais papildomos sąnaudos niekur nedingsta – oras nežino, ar viduje yra palapinė, ar tik keli pamiršti smėlio žaislai.

Jei bagažinės reikia tik kelioms išvykoms per metus, protingiausia ją nuimti vos grįžus. Tai ne tik padeda taupyti degalus, bet ir mažina vėjo keliamą ūžesį, o automobilis vėl telpa ten, kur anksčiau kliūdavo į žemesnius įvažiavimus ar stovėjimo aikštelių ribotuvus. Prieš nuimant verta nufotografuoti tvirtinimo vietas – kitą kartą surinkimas bus gerokai paprastesnis.

Vairuotojas natūraliai nori pasiimti viską, kas gali praversti, o verslas siūlo vis didesnes ir talpesnes dėžes, nes patogumas parduodamas lengvai. Tačiau kelionės komfortas nėra tas pats, kas maksimaliai užpildytas stogas. Kartais pakanka persidėlioti daiktus, atsisakyti dviejų „gal prireiks“ krepšių arba dalį bagažo vežtis salone saugiai ir neviršijant automobilio galimybių.

Stogo bagažinė leidžia išvažiuoti laisviau, bet ji primena paprastą kelionių taisyklę: už papildomą erdvę visada kažkuo sumokame. Jei bagažinę pasirenkate pagal tikrą poreikį, ją teisingai sumontuojate, nevažiuojate lyg be jos ir nuimate grįžę, mokestis už tą laisvę lieka daug mažesnis. O sutaupytas kuras atostogų pabaigoje kur kas maloniau virsta kava pakeliui namo nei dar vienu degalinės kvitu.