„Claude Fable 5.1“ modelis per 44 minutes nulaužė XVII amžiaus šifrą, kuris buvo neįveikiamas 373 metus

Beveik keturis šimtmečius viena XVII amžiaus mįslė erzino istorikus, kalbininkus ir kriptografijos entuziastus. Škotų rašytojas Thomasas Urquhartas dar 1653 metais savo veikale paliko keistą dviejų eilučių skaičių seką, kurios prasmės niekam nepavyko patikimai paaiškinti. Vėliau ši kriptograma buvo minima tarp garsiausių neišspręstų šifrų. Ir tada į darbą įsitraukė dirbtinis intelektas.

Naujasis „Anthropic“ modelis „Claude Fable 5.1“, kaip skelbiama, su užduotimi susitvarkė vos per 44 minutes. Dar įdomiau tai, kad sprendimas pasirodė esąs ne koks nors neįtikėtinai sudėtingas matematinis algoritmas. Atvirkščiai – šimtmečius žmonės, panašu, ieškojo sudėtingumo ten, kur autorius buvo palikęs gana paprastą instrukciją.

64 skaičiai glumino tyrėjus šimtmečius

Šifras, vadinamas „Cyphral Distich“, sudarytas iš dviejų eilučių po 32 skaičius. Jis buvo paskelbtas Urquharto veikale „Logopandecteision“, kuriame autorius svarstė apie universalią kalbą ir pateikė 32 sunumeruotus teiginius bei pageidavimus.

Dar XIX amžiaus pabaigoje ši skaičių seka buvo minima kaip neišspręsta kriptograma, o vėliau pateko ir į žinomiausių istorinių šifrų sąrašus. Natūralu, kad tyrėjai bandė ieškoti sudėtingų ryšių tarp skaičių, matematinių sekų, raidžių pakeitimų ar kitų tuo metu naudotų kodavimo principų.

Tačiau „Claude Fable 5.1“ priėjo prie visiškai kitos išvados.

Skaičiai, pasirodo, buvo ne užšifruotos raidės, o nuorodos į konkrečius žodžius tekste.

Sprendimas pasirodė beveik juokingai paprastas

Principas toks: pirmasis šifro skaičius nurodo, kurį žodį reikia paimti iš pirmojo sunumeruoto teksto fragmento, antrasis – kurį žodį iš antrojo, trečiasis – iš trečiojo ir taip toliau.

Pavyzdžiui, jei pirmas skaičius yra 8, iš pirmojo teksto fragmento paimamas aštuntas žodis. Jeigu kitas skaičius 66, iš antrojo fragmento pasirenkamas 66-as žodis. Tokiu būdu apdorojami visi 64 skaičiai.

Ir staiga šimtmečius atrodžiusi chaotiška skaičių seka pradeda virsti prasmingu tekstu.

Ironija ta, kad tyrėjai ilgą laiką tikėjosi rasti kažką gerokai sudėtingesnio. Galbūt būtent tai ir buvo didžiausia kliūtis – manyta, kad XVII amžiaus autorius sukūrė gudrią kriptografinę sistemą, nors iš tiesų jis tiesiog paliko savotišką „paimk šį žodį iš šios vietos“ instrukciją.

64 skaičių mįslė

Šifre slėpėsi politinė žinutė karaliui

Iššifruotas tekstas pasirodė esąs susijęs su Anglijos karaliumi Karoliu II. Jo prasmė – prašymas Dievui palaikyti monarchą ir padaryti jį aukščiausiu šalies valdovu.

Istoriškai toks tekstas visiškai dera su pačiu Thomasu Urquhartu. Jis buvo ištikimas monarchijos šalininkas, pilietinio karo metu kovojo karaliaus pusėje, po pralaimėjimo pateko į Londono Tauerį ir net valdant Oliveriui Cromwelliui neatsisakė savo paramos Stiuartų dinastijai.

Tai ir tapo vienu svarbiausių patvirtinimų, kad rastas sprendimo principas greičiausiai nėra atsitiktinis. Iššifruota žinutė ne tik sudaro prasmingą sakinį, bet ir puikiai atitinka jos autoriaus politines pažiūras bei to meto istorinę situaciją.

Dirbtinis intelektas čia padarė tai, ko žmonės nesugebėjo per 373 metus

Ši istorija įdomi ne vien dėl seno šifro. Ji labai aiškiai parodo, kur šiandien pradeda atsiskleisti viena stipriausių dirbtinio intelekto savybių – gebėjimas labai greitai išbandyti daugybę skirtingų interpretacijų ir pastebėti ryšį, kurio žmogus gali neieškoti vien todėl, kad jau yra įsitikinęs sudėtingesne hipoteze.

Žmonės į „Cyphral Distich“ žiūrėjo kaip į sudėtingą kriptografijos galvosūkį. Dirbtinis intelektas, atrodo, tiesiog paklausė: o kas, jei tie skaičiai nėra kodas įprasta prasme?

Ir būtent toks požiūrio pakeitimas atvedė prie atsakymo.

Tai nereiškia, kad nuo šiol DI per kelias minutes išspręs visas istorines paslaptis. Senų dokumentų interpretacijai vis tiek reikalingas istorinis kontekstas, kalbos žinios ir žmogaus patikra. Tačiau pats faktas, kad šimtmečius aptarinėtas šifras galėjo būti įveiktas per mažiau nei valandą, parodo, kaip greitai keičiasi tyrimų galimybės.

Keisčiausia visoje istorijoje turbūt tai, kad atsakymas visą laiką buvo prieš akis. 64 skaičiai neslėpė jokios neįveikiamos matematikos – jie tiesiog rodė, kur ieškoti tinkamų žodžių. O tam suprasti prireikė 373 metų ir 44 minučių dirbtinio intelekto darbo.