Ištrinkite „Google“ paskyrą saugiai: ką būtina išsaugoti prieš galutinį pašalinimą

„Palauk, o nuotraukos tikrai niekur nedings?“ – toks klausimas dažnai nuskamba tada, kai žmogus jau atsidaro paskyros nustatymus ir pirštas sustoja virš mygtuko „Ištrinti“. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip paprastas skaitmeninis apsitvarkymas: sena paskyra nebenaudojama, laiškų dėžutė pilna reklamų, o prisijungimų per daug. Tačiau viena „Google“ paskyra neretai tyliai laiko kur kas daugiau nei elektroninį paštą.

Joje gali būti metų metus kauptos šeimos nuotraukos, telefono kontaktai, dokumentai, kalendoriaus priminimai, pirkinių kvitai ar prisijungimas prie kitų paslaugų. Todėl skubus pašalinimas kartais primena senos spintos išnešimą į kiemą jos net neatidarius. Tvarka gal ir ateina greitai, bet kartu gali iškeliauti tai, ko po savaitės ieškosite su labai nemaloniu gumulu gerklėje.

Pačią paskyrą ištrinti galima, tačiau saugiausia tai daryti ne iš susierzinimo, o ramiai susidėliojus, kas joje liko. Ypač jei paskyra kada nors buvo pagrindinė telefone, bendrame šeimos planšetiniame kompiuteryje ar naudota registruojantis įvairiose svetainėse. Prieš galutinį sprendimą verta atlikti kelis paprastus, bet svarbius namų darbus.

Vienas mygtukas gali užverti daugiau durų, nei atrodo

„Google“ paskyra daugeliui yra tarsi nematoma namų dėžė dokumentams. Per ją veikia paštas, debesyje saugomos nuotraukos ir failai, kontaktų sinchronizavimas, kalendorius, užrašai, kartais net naršyklėje išsaugoti slaptažodžiai. Ištrynus paskyrą, galima netekti prieigos ne tik prie atskirų paslaugų, bet ir prie jose laikytos informacijos.

Didžiausia klaida – manyti, kad telefone matomos nuotraukos būtinai yra ir pačiame telefone. Dalis jų gali būti saugomos tik debesyje, o po paskyros pašalinimo jų pasiekti nebepavyks. Tas pats galioja dokumentams: nuomos sutarties kopija, vaiko darželio anketa ar prieš kelerius metus išsaugotas svarbus laiško priedas gali būti likęs vienintelėje paskyroje, apie kurią jau seniai negalvojote.

Dar viena dažna staigmena laukia bandant prisijungti prie kitų svetainių. Jei kur nors rinkotės mygtuką „Prisijungti su Google“, ši paskyra galėjo tapti jūsų raktu į parduotuvę, programėlę, forumą ar prenumeratą. Paskyrą pašalinus, tokio rakto nebelieka, o slaptažodžio atkūrimas kartais užsitęsia ilgiau nei norėtųsi.

Pirmiausia susirinkite savo skaitmeninį turtą

Prieš trindami paskyrą, skirkite laiko peržiūrėti, kas joje laikoma. Atsidarykite paštą ir pasižiūrėkite ne vien į gautuosius: naudingi laiškai dažnai nugula archyve, išsiųstų laiškų aplanke ar tarp senų priedų. Išsaugokite svarbius dokumentus, sąskaitas, rezervacijų patvirtinimus ir kontaktus, kurių kitur neturite.

Nuotraukas ir vaizdo įrašus verta perkelti į kompiuterį, išorinį diską ar kitą pasirinktą saugyklą. Neužtenka tik kelias nuotraukas persiųsti sau – patikrinkite, ar kopijoje tikrai yra ir senesni albumai, vaizdo įrašai, ekrano nuotraukos. Jei turinys jums svarbus, saugiausias sprendimas yra turėti bent dvi kopijas skirtingose vietose.

Taip pat peržiūrėkite kontaktus, kalendorių ir failus. Kontaktus galima išsaugoti atskirai, kalendoriaus įrašus persikelti į kitą naudojamą paskyrą, o svarbius failus parsisiųsti bei atsidaryti – vien atsisiuntimo ne visada pakanka, jei failas sugadintas ar netyčia liko ne tas aplankas. Tokia patikra nuobodi, bet ji yra daug pigesnė už vėlesnį bandymą atkurti tai, kas jau išnyko.

Ištrinkite „Google“ paskyrą saugiai: ką būtina išsaugoti prieš galutinį pašalinimąNuotrauka: Pexels / Arina Krasnikova

Vakaras, kai sena paskyra pasirodė ne visai sena

Dažna situacija prasideda labai paprastai: žmogus nusprendžia atsisakyti seno el. pašto adreso, nes į jį plaukia vien reklamos ir nebeaiškūs pranešimai. Atrodo, kad svarbiausi reikalai jau seniai persikėlė į naują dėžutę. Tačiau tą patį vakarą paaiškėja, kad senasis adresas nurodytas draudimo, siuntų, komunalinių paslaugų ar mėgstamos parduotuvės paskyroje.

Dar blogiau, kai senoji paskyra buvo naudojama telefone. Iš jos gali būti sinchronizuojami kontaktai, užrašai ar programėlių duomenys, todėl vieną dieną pakeitus paskyrą kai kurie įrašai tiesiog nebeatsiranda ten, kur žmogus įpratęs juos rasti. Šeimoje tai ypač greitai pastebima: vienas turi močiutės numerį, kitas – bendras kelionių nuotraukas, trečias prisijungęs prie televizoriaus programėlių.

Senjorui didžiausias rūpestis dažnai būna kontaktai ir laiškai, o tėvams su vaikais – nuotraukų archyvas bei programėlės bendrame įrenginyje. Dirbančiam žmogui gali prireikti senų dokumentų ar kalendoriaus įrašų, net jei paskyra formaliai buvo „asmeninė“. Todėl prieš atsisakant paskyros verta į ją pažiūrėti ne kaip į nereikalingą adresą, o kaip į raktų ryšulį: galbūt pusė raktų jau nebenaudingi, bet vienas vis dar atrakina svarbias duris.

Pašalinti galima tik tada, kai turite naują planą

Surinkus duomenis, laikas pasirūpinti prieigomis. Pakeiskite el. pašto adresą svarbiausiose paskyrose, kuriose senasis nurodytas kontaktams ar slaptažodžio atkūrimui. Jei prisijungdavote per „Google“, nustatykite atskirą slaptažodį ir, jei įmanoma, kitą atkūrimo būdą. Tai ne tik patogumas – taip sumažinate riziką likti užrakinti savo pačių paskyrose.

Prieš galutinį ištrynimą pravartu kelias dienas ar savaitę pagyventi su naujuoju adresu. Persiųskite svarbius laiškus, praneškite artimiesiems ir paslaugų teikėjams, patikrinkite, ar į naują dėžutę ateina reikalingi pranešimai. Jei seną paskyrą dar galima palikti veikiančią trumpam pereinamajam laikui, tai dažnai būna ramiausias būdas nepamesti užstrigusių siuntų, sąskaitų ar slaptažodžio atkūrimo laiškų.

Žinoma, yra ir kita pusė: paskyrų valdymas nėra visai paprastas, ypač žmogui, kuris technologijas naudoja tik kasdieniams reikalams. Paslaugų kūrėjams patogu viską susieti po vienu prisijungimu, bet vartotojui tai reiškia, kad vienas sprendimas paliečia daug skirtingų vietų. Dėl to prieš spaudžiant galutinio pašalinimo mygtuką verta dar kartą patikrinti atsargines kopijas, atkūrimo kontaktus ir svarbiausias prisijungimo paskyras.

Skaitmeninė tvarka prasideda ne tada, kai kuo greičiau ištriname seną paskyrą. Ji prasideda tada, kai žinome, ką joje paliekame, ką pasiimame su savimi ir kur rasime savo svarbius dalykus rytoj. Tada vienas mygtukas tampa ne praradimu, o sąmoningu sprendimu.