Tiesiant naują kelią po žeme aptikta milžiniška keltų gyvenvietė: radiniai stulbinantys

Atrodė, kad tai bus dar vienas visiškai įprastas pasiruošimo kelių statybai etapas. Prieš tiesiant D35 magistralę Čekijoje archeologai atliko standartinius žvalgomuosius tyrimus, kokie prieš didelius infrastruktūros projektus vykdomi visoje Europoje. Tačiau vos pradėjus gilintis į žemę paaiškėjo, kad po būsimo kelio trasa slepiasi kai kas gerokai įspūdingesnio nei keli pavieniai senoviniai daiktai.

Archeologai aptiko visą daugiau nei prieš du tūkstančius metų egzistavusią keltų gyvenvietę. Joje rasta auksinių ir sidabrinių monetų, gintaro, papuošalų, prabangios keramikos, monetų kaldinimo įrankių ir daugybė kitų daiktų. Kasinėjimų mastas tapo toks didelis, kad surinkti radiniai galiausiai užpildė apie 22 000 maišų.

Svarbu patikslinti vieną detalę: tai nėra 22 000 maišų aukso. Į maišus buvo sudėti įvairūs archeologiniai radiniai – nuo keramikos fragmentų ir metalinių detalių iki monetų bei papuošalų. Tačiau pats jų kiekis toks milžiniškas, kad vieta jau vadinama vienu reikšmingiausių tokio laikotarpio radinių Bohemijoje.

Po būsima magistrale slėpėsi visas gyvenimas

Gyvenvietė datuojama maždaug II amžiumi prieš mūsų erą, vadinamuoju La Teno laikotarpiu, siejamu su keltų kultūra. Tai nebuvo mažas atsitiktinis kaimelis. Tyrėjai aptiko gyvenamųjų pastatų pėdsakų, dirbtuvių, gamybos vietų ir net teritoriją, kuri galėjo turėti ritualinę ar religinę paskirtį.

Dar įdomiau tai, kad radiniai rodo gana turtingą ir aktyvų gyvenimą. Čia aptikta ne tik vietinės gamybos keramikos, bet ir gintaro, kuris rodo prekybinius ryšius su tolimesniais regionais. Rastos auksinės ir sidabrinės monetos leidžia manyti, kad vietovė buvo svarbus prekybos bei amatų centras.

Archeologų nuomone, ši gyvenvietė galėjo būti gerokai svarbesnė, nei iš pradžių manyta. Joje ne tik gyveno žmonės – čia buvo gaminama, prekiaujama ir, sprendžiant iš monetų kaldinimo įrankių, galėjo būti kaldinami pinigai.

Auksas buvo ne vien atsitiktinės monetos

Tarp įspūdingiausių radinių – keltų auksinės ir sidabrinės monetos bei jų kaldinimui naudoti štampai. Tai ypač svarbi detalė, nes leidžia archeologams suprasti ne tik tai, kokie pinigai čia cirkuliavo, bet ir kaip jie buvo gaminami.

Be monetų, rasta bronzinių ir geležinių segių dalių, apyrankių fragmentų, metalinių diržų elementų, stiklinių karoliukų bei kitų papuošalų. Tokie daiktai padeda atkurti net kasdienį žmonių gyvenimą – kaip jie rengėsi, kuo puošėsi ir kokius daiktus laikė vertingais.

Aptikta ir prabangesnės keramikos, kuri nėra būdinga paprasčiausiai, izoliuotai gyvenvietei. Tai dar vienas ženklas, kad žmonės čia turėjo ryšių su kitomis teritorijomis ir buvo įsitraukę į platesnius prekybos tinklus.

Didžiausia staigmena – vieta beveik nebuvo išgrobstyta

Archeologams ypač svarbu ne tik tai, kiek objektų rasta, bet ir kokiame kontekste jie išliko. Daugelis senovinių gyvenviečių per šimtmečius būna sunaikintos žemdirbystės, statybų arba išgrobstytos nelegalių lobių ieškotojų.

Šiuo atveju didelė dalis archeologinės medžiagos išliko pakankamai nepažeista, todėl mokslininkai gali matyti ne pavienius daiktus, o visą jų tarpusavio ryšį. Kur stovėjo pastatai, kur vyko gamyba, kur buvo randamos monetos, o kur kaupėsi keramika – tokia informacija kartais yra net vertingesnė už patį auksą.

Tyrėjai pastebėjo ir neįprastai didelę radinių koncentraciją viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose. Tai reiškė, kad kai kur vertingi artefaktai gulėjo gana arti dabartinio žemės paviršiaus, nors vieta šimtmečius nebuvo laikoma ypatinga.

Viskas galėjo atsidurti po asfaltu

Šio atradimo istorijoje bene įdomiausia tai, kad teritorija buvo tyrinėjama tik todėl, jog čia planuojama magistralė. Jei kelias būtų projektuotas kitoje vietoje, gyvenvietė galėjo dar dešimtmečius ar net šimtmečius likti po žeme.

Tokie archeologiniai tyrimai prieš stambias statybas atliekami būtent tam, kad svarbūs istorijos sluoksniai nebūtų sunaikinti ekskavatoriais ir sunkia technika. Šį kartą įprasta procedūra virto milžinišku moksliniu projektu.

Kasinėjimų komanda mėnesius registravo, fotografavo, matavo ir rinko daiktus. Galiausiai susidarė maždaug 22 000 maišų archeologinės medžiagos, kurią dabar dar reikės ilgai valyti, klasifikuoti ir tyrinėti.

Todėl tikroji šio atradimo vertė paaiškės dar negreitai. Kiekviena moneta, keramikos šukė ar papuošalo fragmentas gali pridėti naują detalę prie daugiau nei prieš du tūkstančius metų čia gyvenusių žmonių istorijos.

Ir visa tai buvo rasta vietoje, kur netrukus turėjo tiesiog važiuoti automobiliai. Kartais užtenka pradėti tiesti kelią, kad po kastuvu atsivertų visas dingęs pasaulis.