Statant terasą – rastas „vikingų seifas“: kieme gulėjo 18,5 kg sidabro

Vyras Danijoje tikėjosi paprasto darbo kieme – nuimti žemės, akmenų ir žvyro sluoksnį būsimos terasos vietoje. Tačiau po kastuvu pasirodę metaliniai daiktai netrukus pavertė eilinę dieną archeologine sensacija. Paaiškėjo, kad po privačiu kiemu daugiau nei tūkstantį metų gulėjo milžiniškas vikingų laikų sidabro lobis, sveriantis daugiau kaip 18,5 kilogramo.

Radinys aptiktas Rebildo savivaldybėje, o jo mastas nustebino net archeologus. Iš viso žemėje rasta apie 700 sidabrinių daiktų – luitų, papuošalų, monetų, jų fragmentų ir net nedidelis Toro kūjo formos amuletas. Maždaug 320 objektų buvo sudėti į molinį indą, o likusi dalis gulėjo aplink jį žemėje.

Terasa galėjo uždengti lobį dar šimtui metų

Namo savininkas vėliau prisipažino, kad tą dieną tikėjosi kelių valandų sunkaus darbo. Vietoje to jis aptiko radinį, kurį pats pavadino didžiausia savo gyvenimo staigmena. Jeigu būsimos terasos vieta būtų buvusi kasama vos keliais metrais į šoną arba žemė nuimta ne taip giliai, lobis galėjo taip ir likti nepastebėtas.

Archeologai nustatė, kad tai greičiausiai didžiausias žinomas vikingų laikų sidabro lobis, kada nors rastas Danijoje. Jis beveik tris kartus didesnis už ankstesnį rekordinį tokio laikotarpio radinį šalyje. Vien ant vieno sidabro luito aptiktas runų užrašas, kurį specialistai preliminariai skaito kaip „hutu“. Kol kas neaišku, ar tai buvo žmogaus vardas, savininko ženklas, ar visai kitokią reikšmę turėjęs žymėjimas.

Tarp sidabro – monetos iš visiškai skirtingų pasaulio vietų

Didžiausią susidomėjimą sukėlė ne vien milžiniškas sidabro svoris. Tarp radinių aptiktos dvi anglosaksų monetos, nukaldintos Anglijos karaliaus Eduardo Vyresniojo valdymo laikais, maždaug 899–924 metais. Tai leidžia manyti, kad lobis buvo paslėptas maždaug X amžiuje.

Tačiau šalia jų rasta ir islamiškų monetų. Tokie radiniai archeologams yra ypač svarbūs, nes rodo, kokie platūs buvo vikingų prekybos ryšiai. Sidabras į dabartinės Danijos teritoriją galėjo patekti iš Britų salų, Rytų Europos ar dar tolimesnių regionų. Vikingų pasaulis nebuvo izoliuotas – prekybos keliai driekėsi tūkstančius kilometrų.

Sidabras buvo ne tik papuošalas, bet ir pinigai

Tyrėjai atkreipė dėmesį ir į tai, kaip buvo suskirstyti sidabro luitai, apyrankės bei įvairūs fragmentai. Juos galima grupuoti pagal svorį, todėl manoma, kad dalis šio sidabro buvo naudojama kaip atsiskaitymo priemonė. Vikingų laikais ne visur buvo būtina turėti monetą – svarbiausia galėjo būti pats tauriojo metalo svoris.

Būtent todėl archeologai radinį palygino su vikingų laikų seifu. Tai nebuvo tiesiog papuošalų dėžutė. Tikėtina, kad po žeme buvo paslėptas didžiulis turtas, kurio savininkas kažkodėl taip ir nebegrįžo pasiimti.

Kodėl toks lobis buvo užkastas – vis dar paslaptis

Kol kas specialistai negali tiksliai pasakyti, kodėl beveik 19 kilogramų sidabro atsidūrė po žeme. Viena versija – lobis buvo paslėptas neramiais laikais, kai savininkas bijojo jį prarasti. Kita galimybė – tai buvo turto saugojimo būdas netoli gyvenvietės ar svarbaus kelio.

Archeologams dabar teks išsiaiškinti, kas prieš daugiau nei tūkstantį metų vyko būtent šioje vietoje. Jei netoliese egzistavo vikingų gyvenvietė ar prekybos kelias, vienas atsitiktinis terasos kasimas gali padėti atkurti gerokai didesnę istorijos dalį.

Pats lobis jau perduotas Danijos nacionaliniam muziejui, kur kiekvienas objektas bus išvalytas, ištirtas ir dokumentuotas. O namo savininkui liko istorija, kurią tikriausiai bus sunku pranokti – planuodamas terasą savo kieme jis netyčia atidarė „seifą“, kurio niekas nebuvo lietęs maždaug tūkstantį metų.