Šildytuvą jungiate į ilgintuvą? Atvėsus orams šis įprotis gali brangiai kainuoti

Pirmomis vėsiomis rudens dienomis elektrinis šildytuvas dažnai tampa greičiausiu būdu sušilti. Šildymo sezonas dar neprasidėjęs, rytais bute nemaloniai vėsu, o vakarą norisi praleisti be papildomo megztinio. Iš sandėliuko ištrauktam prietaisui surandama vieta prie sofos ar darbo stalo.

Tuomet paaiškėja, kad laidas per trumpas. Iki artimiausios rozetės trūksta metro, todėl po ranka atsiranda ilgintuvas. Šildytuvas įsijungia, pučia šiltą orą, ir atrodo, kad viskas gerai.

Tačiau vien tai, kad prietaisas veikia, dar nereiškia, jog jis prijungtas saugiai. Elektrinį šildytuvą rekomenduojama jungti tiesiai į tinkamą sieninį elektros lizdą. JAV vartojimo produktų saugos komisija perspėja nenaudoti ilgintuvų ir lizdų šakotuvų, nes jie gali būti perkrauti ir sukelti gaisrą.

Kodėl tas pats ilgintuvas tinka ne kiekvienam prietaisui

Namie ilgintuvus naudojame taip įprastai, kad retai susimąstome, ką prie jų jungiame. Vieną dieną tai telefono įkroviklis, kitą — stalinė lempa. Todėl gali atrodyti, kad papildomas šildytuvas nieko iš esmės nekeičia.

Vis dėlto jo elektros poreikis gerokai didesnis. Pavyzdžiui, 2 000 W galios šildytuvas, veikdamas visa galia 230 V tinkle, naudoja maždaug 8,7 A srovę. Jei termostatas šildymą periodiškai išjungia, vidutinis elektros suvartojimas sumažėja, tačiau įjungto kaitinimo elemento apkrova dėl to nedingsta.

Šis skaičius nėra instrukcija, kaip išsirinkti ilgintuvą. Jis padeda suprasti, kodėl sėkmingas jo naudojimas su nedideliu įrenginiu neįrodo, kad toks pat prijungimas tiks ir šildytuvui.

Kaina taip pat nėra pakankamas kriterijus. Brangesnis ilgintuvas nepakeičia šildytuvo gamintojo nurodymų. Prieš jungiant prietaisą verta patikrinti jo instrukciją, ypač jei šildytuvas senas arba gautas be originalios pakuotės.

Sieninis lizdas irgi turi būti tvarkingas

Perjungti šildytuvą tiesiai į sieną yra svarbus žingsnis, bet reikia apžiūrėti ir patį lizdą. Jei kištukas jame laikosi laisvai, jungtis išklibusi ar matyti pažeidimų, tokios vietos šildytuvui naudoti nereikėtų.

CPSC paskelbtose saugos taisyklėse nurodoma, kad kištukas turi laikytis tvirtai. Jei naudojant prietaisą kaista jo laidas, kištukas ar sieninis lizdas, naudojimą reikia nutraukti ir pasirūpinti patikra. Pažeisto šildytuvo taip pat nereikėtų jungti tikintis, kad dar vieną vakarą jis atlaikys.

Praktiškai tai reiškia, kad pasiruošimas sezonui prasideda dar prieš paspaudžiant įjungimo mygtuką. Išvyniokite laidą, apžiūrėkite kištuką, patikrinkite, ar korpusas nepažeistas. Abejotinos būklės prietaisą pirmiausia turėtų įvertinti specialistas.

Kur pastatyti, jei patogiausia vieta yra per toli

Dažnai šildytuvui vietą parenkame pagal tai, kur sėdime. Tačiau verta pradėti nuo tinkamo elektros lizdo ir saugaus atstumo iki aplinkinių daiktų.

Pagal CPSC rekomendacijas šildytuvą nuo užuolaidų, patalynės ir kitų degių medžiagų turėtų skirti bent maždaug metras. Jei gamintojas nurodo didesnį atstumą, laikykitės jo. Prietaisas turi stovėti stabiliai, o einant miegoti ar paliekant jį be priežiūros turi būti išjungtas. Šie reikalavimai pateikiami tose pačiose CPSC saugos taisyklėse.

Todėl siauras tarpas tarp sofos ir užuolaidos gali netikti net tada, kai rozetė visai šalia. Taip pat neverta planuoti šildymo vietos ten, kur šalia nuolat numetamas pledas ar pastatomas skalbinių krepšys.

Jei tinkamos vietos nėra, tai ženklas iš naujo įvertinti kambario išdėstymą ar pasitarti su elektriku dėl elektros lizdo. Ilgintuvas neturėtų tapti automatiniu atsakymu į kiekvieną per trumpo laido problemą.

Vienas ankstesnis sezonas be incidentų nieko negarantuoja

„Taip jungiau ir pernai“ — suprantamas argumentas, kai norisi greitai sušilti. Tačiau ankstesnė patirtis neparodo dabartinės laido, lizdo ar prietaiso būklės.

Prieš pirmą vėsų vakarą daug paprasčiau skirti kelias minutes apžiūrai ir parinkti tinkamą vietą. Jeigu šildytuvas joje nepasiekia lizdo, verta perkelti patį prietaisą. Patogus prijungimas turi prasidėti nuo saugios vietos, o ne nuo stalčiuje rasto ilgintuvo.