Dauguma žmonių daro klaidą: 5 virtuvės prietaisai, kurių negalima jungti prie ilgintuvo
Virtuvėje tai nutinka visai nepastebimai: trūksta vieno lizdo, ant stalviršio jau verda virdulys, o dar reikia įjungti skrudintuvą ar mikrobangę. Iš stalčiaus ištraukiamas ilgintuvas, į jį subėga keli kištukai, ir atrodo, kad problema išspręsta. Kol vieną vakarą plastikas prie lizdo tampa neįprastai šiltas, pasijunta svilėsių kvapas arba tiesiog išmuša automatus.
Ilgintuvas virtuvėje nėra savaime blogas daiktas. Jis puikiai tinka telefonui įkrauti, radijui ar kitam mažos galios prietaisui, tačiau su šilumą gaminančia technika jo galimybės greitai baigiasi. Perskaičius bus aiškiau, kodėl kai kurie įprasti virtuvės pagalbininkai turėtų turėti savo sieninį lizdą – ir kodėl ši taisyklė saugo ne tik prietaisą, bet ir namus.
Didžiausia bėda ta, kad pavojus dažnai neatrodo pavojingas. Prietaisas veikia, lemputė dega, maistas šyla, todėl žmogus mano, jog viskas gerai. Tačiau elektros apkrova gali kauptis tyliai, o pigesnis, senesnis ar netinkamai parinktas ilgintuvas tokio krūvio gali tiesiog neatlaikyti.
Virdulys, mikrobangė ir skrudintuvas apkrauna tinklą greičiau, nei atrodo
Elektrinis virdulys virtuvėje naudojamas trumpai, bet intensyviai. Užvirus vandeniui, jis išjungiamas, todėl gali pasirodyti, kad čia nėra dėl ko sukti galvą. Vis dėlto būtent kaitinimo momentu virdulys sunaudoja daug elektros energijos, o prijungtas per ilgintuvą jis gali smarkiai įkaitinti jo laidą, kištuką ar kontaktus.
Panašiai elgiasi skrudintuvas. Jis mažas, lengvas, dažnai stovi tarp kitų smulkių prietaisų, todėl atrodo nekaltas. Tačiau jo kaitinimo elementai veikia didele galia, o ryte, kai tuo pat metu įjungiamas virdulys, kavos aparatas ar kitas prietaisas, vienas ilgintuvas gauna apkrovą, kurios jam jau gali būti per daug.
Mikrobangų krosnelė taip pat nėra prietaisas, kuriam reikėtų ieškoti laisvos vietos bendrame ilgintuve. Ypač rizikinga, kai šalia jos tame pačiame bloke prijungtas šaldytuvas, kavos aparatas ar vandens virintuvas. Mikrobangė gali atrodyti naudojama tik kelioms minutėms, bet trumpas laikas nepanaikina didelės momentinės apkrovos.
Kavos aparatas ir oro gruzdintuvė nėra „tik dar vienas kištukas“
Kavos aparatas daugeliui yra rytinio ritualo dalis. Kol ruošiamasi į darbą, jis įjungiamas beveik automatiškai – kartais į tą patį ilgintuvą, kuriame jau veikia virdulys ar skrudintuvas. Būtent rytinis skubėjimas ir tampa spąstais: niekas specialiai nenori rizikuoti, tiesiog tuo metu svarbiau greitai išgerti kavos ir išlydėti vaikus pro duris.
Dar daugiau atsargumo reikia su oro gruzdintuve. Šis prietaisas gali atrodyti kaip kompaktiškas stalviršio įrenginys, tačiau jis iš esmės yra intensyviai šildantis mažas prietaisas. Jam veikiant ilgiau, silpnas ilgintuvas gali kaisti ne tik ties įjungimo vieta, bet ir per visą laido ilgį, ypač jei laidas susuktas, prispaustas baldais ar uždengtas kilimėliu.
Šie penki prietaisai – virdulys, skrudintuvas, mikrobangų krosnelė, kavos aparatas ir oro gruzdintuvė – turi vieną bendrą bruožą: jie šildo. O šildymui reikia daug galios. Todėl saugiausia taisyklė paprasta: tokius prietaisus jungti tiesiai į tvarkingą sieninį lizdą ir, jei įmanoma, vienu metu nevykdyti kelių intensyvaus kaitinimo darbų per tą pačią elektros grandinę.

Kodėl žmonės vis tiek taip daro – ir kur prasideda tikrasis pavojus
Žmogus pyksta ne dėl paties laido. Jis pyksta, kai virtuvėje trūksta lizdų, prietaisų daugėja, o pertvarkyti elektros instaliaciją atrodo brangu, nepatogu ir vis atidedama vėlesniam laikui. Mažoje virtuvėje tai ypač pažįstama: vienoje vietoje reikia ir ruošti maistą, ir virti kavą, ir krauti telefoną, o sienoje – vos keli lizdai.
Senjorui gali būti sunku kas kartą pasiekti sieninį lizdą už spintelės, šeimai su vaikais svarbu, kad prietaisai nestovėtų pavojingai arti krašto, o nuomojamame būste dažnai apskritai nesinori nieko keisti. Ilgintuvas tada tampa greitu kompromisu. Tačiau jis neturėtų virsti nuolatine virtuvės elektros sistema, ypač kai prie jo kabinami daug galios reikalaujantys prietaisai.
Kita pusė taip pat suprantama: ne kiekvienas ilgintuvas yra vienodas, o vien jo turėjimas dar nereiškia nelaimės. Kokybiškas, nepažeistas ir tinkamai apkrovai parinktas ilgintuvas gali būti naudojamas trumpam bei pagal gamintojo nurodymus. Rizika atsiranda tada, kai nežinoma jo leistina apkrova, į vieną bloką sujungiami keli kaitinantys įrenginiai, naudojami adapteriai, o susidėvėję laidai paliekami „dar kuriam laikui“.
Mažas patikrinimas gali apsaugoti nuo didelės bėdos
Pirmiausia verta pažiūrėti į pačius ilgintuvus. Jei plastikas pageltęs, kištukas kliba, lizdai tamsesni, laidas sutrūkinėjęs ar įjungus prietaisą jaučiamas kaitimas, toks daiktas neturėtų likti virtuvėje. Svilėsių kvapas, traškesys, kibirkštys ar dažnai išmušami saugikliai nėra smulkūs nepatogumai, kuriuos galima ignoruoti.
Jei virtuvėje sieninių lizdų iš tiesų nepakanka, protingesnis sprendimas yra ne dar vienas ilgintuvas, o elektriko konsultacija. Papildomas lizdas ten, kur nuolat stovi kavos aparatas ar oro gruzdintuvė, kasdienybę palengvina labiau nei ant stalviršio besipainiojantys laidai. Taip pat verta perskaityti konkretaus prietaiso instrukciją – gamintojas gali nurodyti, ar jungti per ilgintuvą apskritai nerekomenduojama.
Kol tokio sprendimo nėra, virtuvėje padeda paprasta disciplina: vienu metu naudoti vieną didelės galios kaitinantį prietaisą, jo nejungti į perkrautą bloką ir laidų neslėpti po kilimais ar už baldų. Atrodo, tai tik keli papildomi judesiai. Tačiau būtent jie dažnai atskiria įprastą pusryčių rytą nuo akimirkos, kai namuose staiga dingsta elektra arba atsiranda daug rimtesnė grėsmė.
Virtuvėje ilgintuvas neturėtų tapti nematomu namų ūkio herojumi, kuris tyliai atlaiko viską. Kai jis priverstas maitinti kelis šildančius prietaisus, problema nėra jo laido ilgis – problema ta, kad patogumą bandome nusipirkti saugumo sąskaita.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.