Audra parodė silpną Lietuvos vietą: jei tai nutiktų žiemą, dalis namų atšaltų per kelias valandas. Nuostoliai būtų milžiniški

Pro Lietuvą praslinkusi audra dar kartą priminė labai nepatogią tiesą: daugelis mūsų namų yra patogūs tik tol, kol veikia elektra. Užtenka kelioms valandoms dingti elektrai, ir sustoja ne tik šviesa. Nebeveikia šilumos siurblys, kai kuriuose namuose nebedirba dujinio ar kieto kuro katilo cirkuliacinis siurblys, nutrūksta vandens tiekimas iš gręžinio, išsikrauna telefonai, dingsta internetas, neveikia vartai, apsaugos sistemos, kartais net viryklė.

Vasarą ar ankstyvą rudenį tai atrodo kaip nemalonumas. Žmonės pasinervina, pasikrauna telefoną automobilyje, užsidega žvakę, palaukia ESO brigadų ir po paros viską pamiršta. Bet klausimas daug rimtesnis: kas būtų, jei tokia pati audra, šlapdriba ar hibridinės atakos sukeltas elektros sutrikimas įvyktų sausį, kai lauke -10 ar -20 laipsnių? Tada problema būtų ne tik nepatogumas. Tada tai būtų šiluma, vanduo, maistas, vaistai ir šeimos saugumas.

Šiuolaikiniai namai tapo priklausomi nuo vieno mygtuko

Daug kas galvoja, kad jei namuose yra katilas, židinys ar šilumos siurblys, vadinasi, šiluma garantuota. Tačiau realybė kitokia. Dujiniam katilui dažniausiai reikia elektros valdymui ir cirkuliacijai. Granulinė krosnelė taip pat dažnai priklauso nuo elektros. Šilumos siurblys be elektros neveikia apskritai. Net kieto kuro katilas gali tapti problema, jei sustoja siurbliai, kurie varinėja karštą vandenį per sistemą.

Privačiuose namuose dar viena silpna vieta yra vanduo. Jei vanduo tiekiamas iš gręžinio, dingus elektrai siurblys sustoja. Tada ne tik nebeišsivirsite arbatos, bet ir negalėsite normaliai naudotis tualetu, nusiprausti, paruošti maisto. Daugiabučiuose situacija priklauso nuo namo sistemų, bet ilgesnis elektros sutrikimas taip pat gali paliesti šildymą, liftus, ryšį, prekybą ir atsiskaitymus.

Todėl pasiruošimas nėra paranoja. Tai tas pats, kas turėti vaistinėlę, gesintuvą ar atsarginį raktą. Gal neprireiks, bet kai prireikia, jau per vėlu važiuoti ieškoti generatoriaus, dujų balionėlio ar žibintuvėlio.

Generatorius gali išgelbėti namus, bet tik jei paruoštas iš anksto

Privačiam namui vienas svarbiausių sprendimų yra alternatyvus elektros šaltinis. Tai gali būti benzininis, dyzelinis, dujinis ar inverterinis generatorius. Jis nebūtinai turi maitinti visą namą taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Dažnai užtenka tiek, kad veiktų šildymo sistema, cirkuliacinis siurblys, šaldytuvas, keli šviestuvai, telefono įkrovimas ir galbūt vandens siurblys.

Tačiau generatorius nėra daiktas, kurį galima nusipirkti ir palikti dėžėje „juodai dienai“. Jį reikia išbandyti dar tada, kai viskas gerai. Reikia žinoti, kaip jis užsiveda, kiek kuro sunaudoja, kokius prietaisus gali maitinti ir kur jis stovės. Labai svarbu: generatorius turi dirbti lauke, saugiu atstumu nuo langų, durų ir ventiliacijos angų. Jo negalima laikyti garaže, rūsyje, balkone ar sandėliuke, net jei durys pravertos. Smalkės yra bekvapės ir nematomos, todėl klaida gali baigtis mirtinai.

Dar viena rimta klaida – jungti generatorių tiesiai į namo elektros lizdą. Taip galima sukelti pavojų sau, kaimynams ir elektros tinklų darbuotojams. Jei norite, kad generatorius maitintų namo sistemą, tam reikalingas kvalifikuotas elektrikas, tinkamas perjungimo įrenginys ir aiški schema. Jei tokios sistemos nėra, saugiau jungti tik atskirus prietaisus per tinkamus lauko sąlygoms skirtus ilgintuvus.

Alternatyvi šiluma žiemą yra ne prabanga, o planas B

Jei namuose nėra jokio šilumos šaltinio be elektros, verta labai rimtai pagalvoti, ką darytumėte per ilgesnį sutrikimą. Privačiam namui geriausias planas B dažnai yra krosnelė, židinys ar kitas saugiai įrengtas šildymo šaltinis, kuris gali bent vieną patalpą palaikyti šiltą. Tai nereiškia, kad reikia šildyti visą namą. Krizės metu svarbiausia turėti vieną saugią zoną, kur šeima gali miegoti, laikyti vaistus, sušilti ir išlaukti pagalbos ar elektros atkūrimo.

Jei naudojate krosnį, židinį ar kietojo kuro katilą, reikia iš anksto pasirūpinti kuru, kamino būkle, dūmų detektoriais ir smalkių detektoriumi. Malkos turi būti sausos, o ne „kažkur kieme po lietumi“. Jei turite dujinį šildytuvą, būtina laikytis gamintojo nurodymų ir vėdinimo reikalavimų. Bet kokie savadarbiai sprendimai, anglys patalpoje, kepsninės ar lauko viryklės kambaryje yra pavojingi.

Daugiabučio gyventojams pasirinkimų mažiau, bet tai nereiškia, kad pasiruošti neįmanoma. Reikėtų turėti šiltų miegmaišių, termo rūbų, storesnių antklodžių, žibintuvėlių, išorinių baterijų, vandens ir maisto atsargų. Jei butas pradeda šalti, praktiškiausia susitelkti viename kambaryje, uždaryti duris, uždengti tarpus, naudoti kilimus ar storesnius užtiesalus, kad mažiau šalčio eitų nuo grindų.

Maistas, vanduo ir ryšys turi būti paruošti be parduotuvės

Elektros sutrikimas greitai parodo, kiek daug kasdienybės priklauso nuo parduotuvės, kortelės ir telefono. Jei neveikia kasos, bankomatai ar internetas, net turint pinigų gali būti sunku ką nors nusipirkti. Todėl namuose verta turėti bent kelių dienų atsargas: geriamojo vandens, ilgai negendančio maisto, vaistų, kūdikių ar gyvūnų priemonių, jei jų reikia šeimai.

Maistas turėtų būti toks, kurį šeima iš tikrųjų valgo ir kurį galima paruošti paprastai. Tinka kruopos, makaronai, konservuotos ankštinės daržovės, keli kokybiški mėsos ar žuvies konservai, riešutai, džiūvėsiai, riešutų sviestas, šokoladas, arbata, kava. Jei viskas namuose gaminama tik ant elektrinės viryklės, verta turėti turistinę dujinę viryklėlę ir jai tinkamų balionėlių. Juos reikia laikyti saugiai, ne prie šilumos šaltinių.

Ryšiui reikėtų turėti kelias įkrautas išorines baterijas, automobilinį įkroviklį, baterijomis veikiantį radijo imtuvą arba kitą būdą gauti informaciją, jei telefonas išsikrauna ar mobilusis internetas stringa. Žibintuvėliai yra geriau nei žvakės, nes mažiau gaisro rizikos. Vis dėlto, jei naudojate žvakes, jų negalima palikti be priežiūros.

Ruoštis reikia dabar, kol nėra eilės ir panikos

Blogiausias metas pirkti generatorių, dujų balionėlius, malkas ar išorines baterijas yra tada, kai jų jau reikia visiems. Po audros žmonės staiga puola ieškoti tų pačių daiktų, kainos kyla, sandėliai tuštėja, o meistrų eilės pailgėja. Todėl pasiruošimas turi vykti ramiai, dar iki žiemos.

Pirmas žingsnis paprastas: susirašykite, kas jūsų namuose nustoja veikti dingus elektrai. Šildymas? Vanduo? Viryklė? Internetas? Vartai? Šaldytuvas? Tada pažymėkite, kas yra būtina gyvybiškai, o kas tik patogumas. Gal jums nereikia galingo generatoriaus visam namui, bet reikia patikimo sprendimo katilui, vandens siurbliui ir keliems prietaisams. Gal užtenka mažesnio inverterinio generatoriaus, bet reikia elektriko, kuris tinkamai paruoštų pajungimą. Gal svarbiausia ne generatorius, o krosnelė ir sutvarkytas kaminas.

Audra praėjo, elektra daug kur grįžo, gyvenimas vėl atrodo normalus. Tačiau būtent dabar yra tinkamiausias laikas ruoštis. Ne tada, kai už lango pūga, keliai užversti medžiais, o namuose temperatūra krenta kas valandą. Šiuolaikinis namas gali būti labai patogus, bet jei jis neturi jokios alternatyvos elektrai ir šilumai, krizės metu tas patogumas dingsta pirmas.