„Volkswagen“ uždaro keturias gamyklas Vokietijoje

Vokietijos automobilių pramonėje bręsta sprendimas, kuris dar prieš kelerius metus būtų atrodęs beveik neįmanomas. „Volkswagen“ grupė rengia planą, pagal kurį automobilių gamyba keturiuose Vokietijos objektuose turėtų būti palaipsniui nutraukta 2031–2034 metais. Kalbama apie Emdeną, Cvikau, Hanoverį ir „Audi“ gamyklą Nekarzulme. Tai nėra staigus vartų užrakinimas rytoj ryte, tačiau pati kryptis labai aiški: dalis gamybos gali iškeliauti ten, kur automobilį pagaminti gerokai pigiau.

Šis žingsnis parodo, kokioje padėtyje atsidūrė ne tik „Volkswagen“, bet ir visa Europos automobilių pramonė. Brangstanti gamyba, lėtesnė elektromobilių paklausa, spaudimas iš Kinijos gamintojų, JAV prekybos įtampa ir per dideli gamybiniai pajėgumai Europoje verčia net didžiausius koncernus daryti tai, ko anksčiau jie vengė bet kokia kaina – kalbėti apie vokiškų gamyklų ateitį be naujų modelių.

Kas iš tikrųjų vyksta su keturiomis gamyklomis

Pagal aptariamą restruktūrizavimo planą Emdene ir Cvikau automobilių gamyba turėtų baigtis apie 2031 metus, Hanoveryje – 2032 metais, o Nekarzulme – 2034 metais. Svarbi detalė: tai nebūtinai reiškia, kad visi pastatai bus nugriauti ar darbuotojai tą pačią dieną išvaryti pro vartus. Kalbama apie automobilių gamybos pabaigą šiuose objektuose, o vėliau gali būti ieškoma kitų veiklų, perprofilavimo ar mažesnio masto užimtumo.

Vis dėlto darbuotojams ir miestams tai menka paguoda. Automobilių gamykla nėra tik cechas. Aplink ją gyvena tiekėjai, logistikos įmonės, paslaugų sektorius, šeimos ir ištisi regionai. Jei didelis koncernas nusprendžia nebeskirti naujų modelių konkrečiam fabrikui, jo ateitis tampa labai miglota. Ypač skaudžiai tai skamba Emdenui ir Cvikau, kurie pastaraisiais metais buvo siejami su „Volkswagen“ elektromobilių ambicijomis.

Cvikau ilgą laiką buvo pristatomas kaip vienas svarbiausių perėjimo prie elektromobilių simbolių. Gamykla buvo pritaikyta elektriniams modeliams, tačiau rinka neaugo taip greitai, kaip tikėtasi. Jei linijos neapkrautos, kiekvienas pagamintas automobilis tampa brangesnis. O kai koncernas pradeda skaičiuoti kaštus, romantikos apie „istorinius fabrikus“ lieka vis mažiau.

Kodėl gamyba gali keliauti į Rytų Europą

Pagrindinis „Volkswagen“ argumentas paprastas ir žiaurus – kaina. Vokietijos gamyklose automobilį pagaminti brangiau nei kai kuriose kitose Europos šalyse. Todėl svarstoma dalį ateities modelių gaminti Čekijoje, Slovakijoje ar Lenkijoje, kur gamybos sąnaudos mažesnės, o koncernas jau turi stiprią pramoninę bazę.

Tai reiškia, kad Rytų Europa gali tapti dar svarbesne „Volkswagen“ gamybos žemėlapyje. Pavyzdžiui, kai kurie būsimi modeliai galėtų būti nukreipti į „Škoda“ gamyklas Čekijoje, Bratislavos objektus Slovakijoje ar Poznanę Lenkijoje. Tokie sprendimai naudingi šalims, kurios gauna investicijas ir darbo vietas, tačiau Vokietijoje jie atrodo kaip labai skaudus pramonės centro silpnėjimas.

Koncernas esą nurodo, kad Vokietijos gamyklos dar galėtų išsaugoti ateities modelius, jei smarkiai sumažintų gamybos sąnaudas. Tačiau čia prasideda sunkiausia dalis. Viešai minimi skaičiai rodo didžiulį atotrūkį tarp Vokietijos ir kitų Europos gamyklų sąnaudų. Tokį skirtumą sumažinti per trumpą laiką būtų itin sunku, nes kalbama ne apie vieną nereikalingą skyrių ar kelias administracines išlaidas, o apie visą gamybos struktūrą, atlyginimus, energiją, procesus ir apkrovimą.

Darbuotojai pyksta, o vadovybė spaudžiama veikti

„Volkswagen“ padėtis įtempta jau kurį laiką. Koncernas kalba apie didelę restruktūrizaciją, darbo vietų mažinimą ir valdymo supaprastinimą. Vadovybė aiškina, kad be griežtų sprendimų bendrovė praras konkurencingumą, tačiau darbuotojams tai skamba kaip pažįstama formulė: klaidos daromos viršuje, o sąskaita pateikiama gamykloms.

Įtampa ypač jaučiama Vokietijoje, kur „Volkswagen“ turi ne tik ekonominę, bet ir simbolinę reikšmę. Tai nėra eilinė įmonė. Tai vienas Vokietijos pramonės veidų, darbdavys šimtams tūkstančių žmonių ir koncernas, kurio sėkmė ilgai buvo siejama su visos šalies inžinerine galia. Todėl kalbos apie gamybos pabaigą keliuose vokiškuose objektuose skamba kaip perspėjimas: senasis automobilių pramonės modelis nebeveikia taip užtikrintai, kaip anksčiau.

Darbuotojų pasipriešinimas taip pat neišvengiamas. Gamyklų užimtumas, kolektyvinės sutartys, profsąjungos ir regionų politika Vokietijoje turi didelę įtaką. Net jei vadovybė turi planą popieriuje, realybėje laukia sudėtingos derybos. Kiekvienas miestas kovos už savo fabriką, o kiekviena profesinė sąjunga bandys išsaugoti bent dalį darbo vietų.

Kodėl ši žinia svarbi Lietuvos vairuotojams

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti: kas mums, Lietuvoje, iš to, kad kažkuri gamykla Vokietijoje po kelerių metų gali nebegaminti automobilių? Tačiau poveikis gali būti platesnis. „Volkswagen“ yra viena matomiausių markių Lietuvos keliuose, o koncerno sprendimai ilgainiui veikia modelių pasiūlą, kainas, naudotų automobilių rinką ir net dalių tiekimą.

Jei gamyba bus labiau koncentruojama pigesniuose Europos regionuose, teoriškai tai gali padėti suvaldyti naujų automobilių kainas. Tačiau tuo pat metu mažesnė modelių įvairovė ir griežtesnis sąnaudų spaudimas gali reikšti, kad gamintojai vis labiau orientuosis į pelningiausius modelius, o ne į pirkėjams patraukliausią pasirinkimą. Kitaip tariant, ateityje rinkoje gali likti mažiau nišinių versijų ir daugiau vienodų, masiškai gaminamų automobilių.

Dar svarbesnė žinia – Europos automobilių pramonė nebėra tokia rami, kokia buvo prieš dešimtmetį. Kinijos gamintojai spaudžia kainomis ir technologijomis, elektromobilių rinka svyruoja, o pirkėjai nebenori mokėti bet kokios kainos vien už seną vardą ant kapoto. „Volkswagen“ sprendimai rodo, kad net didžiausi gamintojai priversti perbraižyti žemėlapį.

Todėl ši istorija nėra tik apie keturias gamyklas Vokietijoje. Ji apie tai, kad Europos automobilių pramonė įžengė į skaudų persitvarkymo etapą. Vieni regionai gali prarasti gamybą, kiti ją perimti, o pirkėjai po kelerių metų gali pamatyti visai kitokią automobilių rinką. „Volkswagen“ ilgai buvo stabilumo simbolis, bet dabar net šis simbolis rodo, kad automobilių pasaulyje senos taisyklės baigiasi.