Europos automobilių milžino vadovas pasakė tai, ko niekas nenorėjo girdėti: sena sistema nebeveikia

Vienos didžiausių pasaulio automobilių grupių vadovas pripažino tai, kas dar prieš kelerius metus būtų skambėję neįsivaizduojamai. Dešimtmečius milijardus eurų generavęs verslo modelis šiandien nebeatlaiko pasikeitusios konkurencijos, didelių gamybos sąnaudų ir vis labiau susiskaldžiusios pasaulio rinkos.

Kalbama apie „Volkswagen“ grupę ir jos generalinį direktorių Oliverį Blume’ą. Oficialioje 2025 metų ataskaitoje vadovas pareiškė, kad ankstesniais dešimtmečiais veikęs grupės verslo modelis dabartiniame pasaulyje nebeveikia. Tarp pagrindinių priežasčių jis įvardijo skirtingas regionų rinkos sąlygas, prekybos politikos pokyčius, didelius reguliavimo reikalavimus ir ypač aukštas veiklos sąnaudas Europoje.

Dabar bendrovės viduje aptariamas restruktūrizavimas, kuris savo mastu gali tapti didžiausiu per visą „Volkswagen“ istoriją. Žiniasklaidos duomenimis, šalia jau sutartų maždaug 50 tūkst. darbo vietų mažinimo svarstoma atsisakyti dar iki 50 tūkst. darbuotojų. Jeigu būtų įgyvendinti abu etapai, bendra suma galėtų pasiekti 100 tūkst. – beveik kas septintą grupės darbo vietą, skaičiuojant pagal 2025 metų pabaigoje turėtą darbuotojų skaičių. Tačiau tai kol kas nėra galutinis ir patvirtintas atleidimų planas.

Keturių gamyklų likimas pakibo ant plauko

Didžiausią nerimą darbuotojams sukėlė pranešimai apie galimą keturių gamyklų Vokietijoje uždarymą arba esminį jų veiklos pertvarkymą. Į rizikos zoną pateko „Volkswagen“ gamyklos Hanoveryje, Cvikau ir Emdene bei „Audi“ įmonė Nekarzulme. Cvikau tapo vienu svarbiausių grupės elektromobilių gamybos centrų, o Emdene surenkami tokie modeliai kaip ID.4 ir ID.7.

Vis dėlto teiginys, kad šios keturios gamyklos jau bus uždarytos, yra klaidinantis. Liepos pradžioje „Volkswagen“ stebėtojų taryba radikalaus uždarymo plano nepatvirtino. Darbuotojų atstovai ir Žemutinės Saksonijos žemė, turinti didelę įtaką bendrovės valdymui, pasipriešino tokiam sprendimui. Gamyklos išlieka stebimų objektų sąraše, tačiau dėl jų ateities dar bus deramasi, ieškant kitų veiklos sričių, mažesnių gamybos apimčių ar potencialių partnerių.

Papildomų 50 tūkst. darbo vietų mažinimas taip pat pateikiamas kaip galimas scenarijus, o ne jau pasirašytas sprendimas. Anot pranešimų apie darbuotojams skirtą vidinę informaciją, vadovybė skaičiuoja, kad grupės administracinės ir kitos netiesioginės sąnaudos maždaug penktadaliu viršija kai kurių konkurentų rodiklius. Jei šio skirtumo nepavyks sumažinti kitais būdais, dalį taupymo tektų pasiekti mažinant darbuotojų skaičių.

„Volkswagen“ jau vykdo anksčiau sutartą restruktūrizavimą. Oficialiai numatyta iki 2030 metų panaikinti apie 50 tūkst. darbo vietų „Volkswagen“, „Audi“, „Porsche“ ir programinės įrangos bendrovėje CARIAD. Maždaug 35 tūkst. iš jų tenka pačiai „Volkswagen AG“, o dėl daugiau kaip 28 tūkst. darbuotojų išėjimo jau buvo sudaryti susitarimai. Bendrovė daugiausia remiasi savanoriško išėjimo, dalinio išėjimo į pensiją ir natūralios darbuotojų kaitos priemonėmis.

Kinijos gamintojai atskleidė senas silpnybes

„Volkswagen“ problemas būtų pernelyg paprasta aiškinti vien elektromobilių paklausos sulėtėjimu. Grupės duomenimis, 2025 metais jos elektromobilių pardavimas pasaulyje išaugo 32 proc., o Europoje – net 66 proc. Bendrovė taip pat skelbė tapusi didžiausia elektromobilių pardavėja Europoje. Tačiau augant pardavimams neužtenka vien gaminti daugiau automobilių – jie dar turi uždirbti pakankamai pinigų, kad padengtų milžiniškas gamyklų, darbuotojų, programinės įrangos ir naujų technologijų išlaidas.

Pagrindinė problema ta, kad didelė „Volkswagen“ struktūros dalis buvo sukurta laikotarpiu, kai grupė galėjo remtis didžiuliais pardavimais Kinijoje, europietiškų automobilių eksportu ir plačiu, dažnai tarpusavyje konkuruojančių modelių asortimentu. Dabar Kinijos gamintojai ne tik užima vis didesnę savo šalies rinkos dalį, bet ir plečiasi Europoje. Jų gamyklos paprastai yra naujesnės, labiau automatizuotos ir pritaikytos elektromobilių gamybai nuo pat pradžių.

Tuo metu senesnėms Europos gamykloms tenka išlaikyti didelius pastatus, sudėtingas tiekimo grandines ir darbuotojų struktūrą, sukurtą gerokai didesnėms gamybos apimtims. Dėl to net techniškai pažangus ir paklausus automobilis gali neatnešti pageidaujamo pelno. Pats „Volkswagen“ skelbė, kad 2025 metų veiklos marža, įvertinus restruktūrizavimo poveikį, siekė 4,6 proc. ir ilgalaikėje perspektyvoje buvo nepakankama.

Žiniasklaidos duomenimis, bendrovė svarsto per penkerius metus planuojamas investicijas sumažinti apie 15 proc. – iki kiek daugiau nei 130 mlrd. eurų. Taip pat gali būti mažinamas panašių modelių skaičius, glaudžiau sujungiami skirtingų grupės markių technologiniai projektai ir atsisakoma veiklos, kuri neduoda pakankamos grąžos. Šie skaičiai kol kas remiasi pranešimais apie vidinius planus, o ne galutine viešai patvirtinta investicijų programa.

Ką tai gali reikšti automobilių pirkėjams?

Artimiausiu metu „Volkswagen“, „Audi“, „Škoda“, „Cupra“ ar kitų grupės markių savininkams niekas staiga nepasikeis. Restruktūrizavimo svarstymai nereiškia, kad bus nutrauktas automobilių aptarnavimas, panaikintos garantijos ar nedelsiant sustabdyta konkrečių modelių gamyba. Gamintojas ir toliau planuoja naujus automobilius, programinės įrangos platformas bei pigesnių miesto elektromobilių šeimą.

Ilgesnėje perspektyvoje pokyčiai gali būti pastebimesni. „Volkswagen“ gali sumažinti skirtingų, labai panašią paskirtį turinčių modelių skaičių, daugiau techninių komponentų naudoti keliose markėse ir gamybą telkti efektyviausiose įmonėse. Tai padėtų sumažinti išlaidas, tačiau kartu galėtų reikšti mažesnį variklių, kėbulų ir komplektacijų pasirinkimą.

Gamyklų ateitis ypač svarbi elektromobilių pirkėjams, nes Cvikau ir Emdenas yra glaudžiai susiję su grupės elektrinių modelių gamyba. Vis dėlto net vienos įmonės veiklos sumažinimas nebūtinai reikštų konkretaus automobilio pabaigą – modelio surinkimas gali būti perkeltas į kitą gamyklą arba paskirstytas kelioms įmonėms.

Didžiausia kova dabar vyks ne automobilių salonuose, o tarp vadovybės, stebėtojų tarybos ir darbuotojų atstovų. Profesinė sąjunga „IG Metall“ jau surengė protestus Vokietijos gamyklose ir pareiškė priešinsianti masinei darbo vietų naikinimo programai. Dėl stiprios darbuotojų įtakos „Volkswagen“ valdymui vadovybė negali vienašališkai uždaryti gamyklų taip greitai, kaip tai galėtų padaryti dauguma kitų privačių bendrovių.

Todėl O. Blume’o pareiškimas reiškia ne tai, kad jau nuspręsta atleisti 100 tūkst. žmonių ir užrakinti ketverių gamyklų vartus. Jis rodo, kad net didžiausias Europos automobilių gamintojas nebegali gyventi pagal senąją formulę. Papildomi mažinimai svarstomi, gamyklų ateitis lieka neaiški, o galutiniai sprendimai priklausys nuo ilgų derybų.

Tačiau pats perspėjimas yra rimtas: jeigu bendrovė nesumažins sąnaudų, nepagreitins automobilių kūrimo ir neprisitaikys prie konkurencijos iš Kinijos, vien garsaus vardo ir dešimtmečius kauptos reputacijos gali nebeužtekti.