Vitaminus perkate pagal reklamą? Gydytojai primena, kad viena klaida žmones lydi kiekvieną rudenį

Rugsėjį vaistinėje nutinka pažįstama scena: vienoje rankoje – pirkinių krepšelis, kitoje – telefonas su spalvinga reklama apie „stiprų imunitetą“. Už lango merkia lietus, darbe jau kažkas čiaudi, vaikas grįžta iš mokyklos pavargęs, todėl atrodo visai logiška į krepšelį sudėti kelis vitaminų buteliukus. Juk blogiau nebus?

Bėda ta, kad būtent ši mintis kiekvieną rudenį nuveda prie dažniausios klaidos – vitaminai pasirenkami ne pagal žmogaus poreikį, o pagal pažadą ant pakuotės, kaimynės rekomendaciją ar garsiausią reklamą. Papildai gali būti naudingi, kai jų tikrai reikia, tačiau jie nėra nei saldainiai, nei universali apsauga nuo visų rudens negalavimų.

Organizmas neturi mygtuko „įjunk imunitetą“, kurį paspaudžia viena kapsulė. Savijautą lemia miegas, maistas, judėjimas, ilgalaikis stresas, ligos, vartojami vaistai ir tik tada – galimas tam tikrų medžiagų trūkumas. Todėl rudenį verta sustoti ne prie ryškiausios lentynos, o prie paprasto klausimo: ko man iš tiesų trūksta?

Reklama parduoda ramybę, bet ne visada atsako į klausimą

Reklaminė žinutė paprastai pataiko tiesiai į rudens nuotaiką: pavargote, sunkiau keliatės, dažniau sergate, vadinasi, reikia „vitaminų komplekso“. Tai skamba patogiai, nes pavargusiam žmogui norisi vieno paprasto sprendimo. Tačiau nuovargis pats savaime dar nepasako, kurio vitamino ar mineralo organizmui galėtų trūkti.

Panašius pojūčius gali sukelti prastas miegas, įtampa, nereguliarus valgymas, mažas fizinis aktyvumas ar pernelyg intensyvus gyvenimo tempas. Kartais žmogus kelias savaites geria papildą ir nusivilia, kad niekas nepasikeitė. Ne todėl, kad papildas būtinai blogas, o todėl, kad jis buvo parinktas spręsti ne tą problemą.

Dar vienas spąstas – žodis „natūralus“. Jis nereiškia, kad preparatą galima vartoti bet kiek ir bet su kuo. Vitaminai bei mineralai yra veikliosios medžiagos, o kai kurių jų perteklius gali sukelti nemalonių simptomų ar sąveikauti su vartojamais vaistais. Graži dėžutė ir lapelis su lapais ant pakuotės čia nėra saugumo garantas.

Didžiausia klaida – vartoti viską iš karto

Rudens pradžioje namų vaistinėlė kartais atrodo lyg mažas papildų sandėlis: multivitaminai pusryčiams, atskiras vitaminas pietums, imuniteto mišinys vakare, dar keli saldainių formos guminukai „dėl visa ko“. Žmogus nuoširdžiai stengiasi pasirūpinti savimi, bet lengvai pameta, kiek tų pačių medžiagų susideda iš skirtingų produktų. Vienur jos įvardytos aiškiai, kitur slepiasi po bendru kompleksų sąrašu.

Ypač neprotinga savarankiškai ilgai vartoti dideles dozes vien todėl, kad internete kažkas pažadėjo daugiau energijos ar mažiau peršalimų. Riebaluose tirpūs vitaminai organizme gali kauptis, o kai kurie mineralai taip pat nėra nekalti, kai jų gaunama per daug. Didesnė dozė nebūtinai reiškia didesnę naudą – kartais ji reiškia tik didesnę tikimybę sutrikdyti pusiausvyrą.

Ši klaida paliečia skirtingus žmones nevienodai. Jauna mama gali nusipirkti kelis preparatus sau ir vaikui, nes nori apsaugoti šeimą nuo ligų. Senjoras gali pridėti papildą prie jau vartojamų vaistų, o intensyviai sportuojantis žmogus – tikėtis, kad kapsulė kompensuos poilsio stoką. Visais atvejais noras suprantamas, tačiau organizmui dažniausiai labiau padeda aiškumas nei pilna lentyna.

Vitaminus perkate pagal reklamą? Gydytojai primena, kad viena klaida žmones lydi kiekvieną rudenįNuotrauka: Pixabay / stevepb

Kam pirmiausia verta pasitarti, o ne spėlioti

Jeigu nuovargis nepraeina, svaigsta galva, keičiasi apetitas, prastėja savijauta ar dažnai kartojasi kiti neraminantys simptomai, vitaminų pirkimas neturėtų tapti bandymu užtildyti problemą. Tokiu atveju prasmingiau kreiptis į gydytoją ir aptarti, kas vyksta. Kai reikia, tyrimai padeda įvertinti, ar iš tiesų yra tam tikrų medžiagų stoka ir koks sprendimas būtų tinkamas.

Ypač atsargiai papildus reikėtų rinktis nėštumo metu, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis bei tiems, kurie nuolat vartoja vaistus. Čia ne vieta savarankiškam eksperimentui pagal pažįstamo patirtį. Tai, kas tiko vienam žmogui, kitam gali būti nereikalinga ar netinkama.

Vaistininkas taip pat gali padėti perskaityti sudėtį ir pastebėti besidubliuojančias medžiagas, tačiau jis negali atspėti žmogaus sveikatos būklės vien iš pavargusio veido. Pirkėjui verta pasakyti, kokius vaistus ir kitus papildus jis jau vartoja, kokia jo savijauta bei ko tiksliai tikisi. Trumpas pokalbis dažnai naudingesnis už impulsyvų trečią akcijinę pakuotę.

Rudenį imunitetas prasideda ne nuo kapsulės

Verslui suprantama rudens metu siūlyti tai, ko žmonės ieško: daugiau energijos, ramesnio jausmo, mažesnės baimės susirgti. Vaistinių darbuotojai taip pat kasdien susiduria su žmonėmis, kurie ateina paskutinę minutę – jau išsekę, neišsimiegoję ir norintys greito sprendimo. Tačiau nei reklama, nei darbuotojas negali pakeisti įpročių, kurie kaupiasi savaitėmis.

Pradėti galima nuo mažiau įspūdingų, bet tvirtesnių dalykų: normalesnio miego režimo, reguliaraus maisto, daržovių, baltymų turinčių produktų, vandens ir kasdienio išėjimo į lauką. Tai neskamba taip viliojančiai kaip tabletė su žaibu ant dėžutės, bet kūnas paprastai geriau reaguoja į nuoseklumą nei į trumpą rudens vajų.

Jei papildas pasirenkamas, verta įsigyti jį turint aiškią priežastį, laikytis nurodyto vartojimo ir nesudėti kelių panašios sudėties produktų į vieną dieną. Reikėtų stebėti ne tik pažadus, bet ir savo savijautą, o kilus abejonėms – ne ieškoti dar vienos reklamos, bet klausti specialisto. Sveikatos priežiūra dažnai nėra greita, tačiau ji neturi būti ir aklas spėjimas.

Ruduo tikrai nebus visiškai be slogų, tamsių rytų ir pavargusių vakarų – net pilniausia vitaminų lentyna to nepažadės. Galbūt šįkart, prieš įsidėdami papildą į krepšelį, paklauskite savęs ne „kuris dabar populiariausias?“, o „ar mano organizmui jo tikrai reikia?“