Mama šį obuolių ir kriaušių pyragą kepa kiekvienai šventei – visi pirmiausia klausia, ar jis bus ant stalo

Mūsų šeimoje yra patiekalų, kurių niekas specialiai neprašo, nes visi ir taip žino, kad jie bus. Vienas tokių – mamos obuolių ir kriaušių pyragas. Nesvarbu, ar švenčiame gimtadienį, vardadienį, susirenkame per Kalėdas, ar tiesiog laukiam daugiau svečių, kažkuriuo metu virtuvėje visada atsiranda pažįstama kepimo forma, o namai pradeda kvepėti obuoliais, kriaušėmis ir cinamonu.

Keisčiausia, kad tai nėra įmantrus tortas ar desertas, kuriam reikėtų pusę dienos praleisti virtuvėje. Pyragas gana paprastas, tačiau per daugybę metų tapo tokia mūsų švenčių dalimi, kad jo nebuvimą tikriausiai pastebėtų visi. Mama kartais juokauja, kad galėtų paruošti penkis naujus desertus, bet vis tiek kas nors paklaustų: „O to obuolių su kriaušėmis bus?“

Man pačiai jo skonis pirmiausia reiškia ne desertą, o pilnus namus žmonių. Kol pyragas kepa, kažkas dengia stalą, kažkas jau geria kavą, virtuvėje vis trūksta vietos, o mama visiems kartoja neliesti pyrago, kol šis bent truputį neatvės. Dažniausiai niekas ilgai neištveria.

Kodėl šiame pyrage mama visada maišo obuolius su kriaušėmis

Vien iš obuolių kepamas pyragas būna gaivesnis ir rūgštesnis, o prinokusios kriaušės suteikia saldumo bei drėgmės. Sudėjus abu vaisius gaunamas minkštas, sultingas įdaras, tačiau pats pyragas nelieka šlapias. Mama visada renkasi tvirtesnius obuolius ir prinokusias, bet dar nebyrančias kriaušes. Per minkšti vaisiai kepdami beveik ištirpsta, todėl pyrago vidus gali tapti pernelyg drėgnas.

Dar vienas dalykas, kurio ji nekeičia – vaisių negaili. Tešlos čia nėra labai daug, todėl kiekviename gabalėlyje turi jaustis ir obuolys, ir kriaušė. Būtent dėl to pyragas kitą dieną išlieka minkštas ir, jei jo apskritai lieka, dažnai būna net skanesnis nei ką tik iškeptas.

Ypatingasis obuolių ir kriaušių pyragasNuotrauka: Sukurta DI

Mamos obuolių ir kriaušių pyragui reikės

• 3 vidutinio dydžio obuolių;
• 3 prinokusių, bet tvirtų kriaušių;
• 3 kiaušinių;
• 150 g cukraus;
• 120 g sviesto;
• 180 g grietinės;
• 240 g kvietinių miltų;
• 2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių;
• 1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus;
• 1 arbatinio šaukštelio cinamono;
• žiupsnelio druskos;
• 1 valgomojo šaukšto citrinos sulčių;
• trupučio cukraus pudros papuošti.

Pirmiausia mama ištirpdo sviestą ir palieka jį kiek pravėsti. Kiaušinius išplaka su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, kol masė pašviesėja ir tampa puresnė. Tada supila sviestą, įmaišo grietinę, o atskirame dubenyje sumaišytus miltus, kepimo miltelius ir žiupsnelį druskos suberia paskiausiai. Tešlą svarbu maišyti tik tiek, kad nebeliktų sausų miltų – ilgai plakant pyragas gali prarasti savo minkštumą.

Obuolius ir kriaušes nulupa, pašalina sėklalizdžius ir supjausto gana nedideliais gabalėliais. Vaisius apšlaksto citrinos sultimis, apibarsto cinamonu ir atsargiai įmaišo į tešlą. Iš pradžių gali pasirodyti, kad vaisių per daug, tačiau taip ir turi būti.

Tešla sukrečiama į maždaug 24 cm skersmens kepimo popieriumi išklotą formą ir išlyginama. Pyragas kepamas iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug 45–55 minutes. Kadangi obuoliai ir kriaušės turi nemažai drėgmės, vien pagal gražiai parudavusį viršų spręsti nereikėtų – į vidurį įsmeigtas medinis pagaliukas turi būti neaplipęs žalia tešla.

Vienas dalykas, kurio mama niekada nedaro vos ištraukusi pyragą

Vaikystėje būtent ši dalis erzindavo labiausiai – pyrago negalima iškart pjaustyti. Mama visada palieka jį formoje bent 15–20 minučių. Karšti vaisiai viduje dar labai minkšti, todėl per anksti perpjautas pyragas gali atrodyti tarsi neiškepęs ir pradėti byrėti.

Kai šiek tiek pravėsta, mama jį išima iš formos, o prieš pat nešdama ant stalo lengvai pabarsto cukraus pudra. Kartais prie dar šilto gabalėlio patiekiame šaukštą plaktos grietinėlės ar vanilinių ledų, tačiau dažniausiai nieko papildomai nereikia. Pyragas pakankamai drėgnas, vaisinis ir kvapnus pats savaime.

Yra buvę švenčių, kai mama sakė šį kartą kepsianti ką nors kitą. Ir beveik visada kas nors iš šeimos iškart paklausdavo, ar tai reiškia, kad obuolių ir kriaušių pyrago nebus. Tada ji atsidusdavo, nusišypsodavo ir kitą rytą ant virtuvės stalo vis tiek atsirasdavo obuoliai, kriaušės ir kepimo forma.

Galbūt todėl kai kurių šeimos receptų vertė visai ne tame, kad jie būtų nepaprasti. Jie tampa ypatingi todėl, kad kartojasi metai iš metų ir galiausiai be jų kažko pradeda trūkti.

Mūsų šeimoje šventė gali turėti kitokį pagrindinį patiekalą, kitus svečius ar kitokią stalo puošmeną. Tačiau jei virtuvėje kvepia mamos obuolių ir kriaušių pyragu, žinau viena – visi jau susirinko, ir šventė iš tikrųjų prasidėjo.