USB atmintinės praranda savo paskirtį: kas jas pakeis?

Dar visai neseniai USB atmintinė buvo vienas tų daiktų, kurį daugelis nešiojosi raktų pakabuke, kuprinėje ar stalčiuje „juodai dienai“. Reikia perkelti dokumentą? Įrašyti nuotraukas? Persinešti filmą, prezentaciją ar svarbius failus iš vieno kompiuterio į kitą? Sprendimas buvo paprastas: įkiši atmintinę, nukopijuoji, ištrauki ir nešiesi.

Tačiau šiandien vis daugiau žmonių pastebi keistą dalyką – USB atmintinės guli stalčiuje vis ilgiau, o prireikus failo ranka pirmiausia tiesiasi ne prie jų, o prie debesijos, telefono ar išorinio SSD disko. Tai nereiškia, kad „flash“ atmintinės jau tapo bevertės. Bet jų aukso laikai, panašu, baigiasi.

Kodėl USB atmintinės staiga tapo mažiau reikalingos?

Pagrindinė priežastis labai paprasta: pasikeitė mūsų įpročiai. Anksčiau failas dažniausiai gyveno viename kompiuteryje. Norėjai jį atsidaryti kitur – turėjai fiziškai persinešti. Dabar tas pats dokumentas gali būti telefone, nešiojamajame kompiuteryje, planšetėje ir dar debesyje. Žmogui nebereikia galvoti, kur padėjo mažą plastikinį įrenginį, nes failas dažnai jau laukia internete.

Debesijos paslaugos, tokios kaip „Google Drive“, „OneDrive“, „Dropbox“ ar „iCloud“, stipriai pakeitė kasdienį darbą su failais. Dokumentą galima pradėti kompiuteryje, pataisyti telefone, o vėliau atsidaryti kitame įrenginyje net neprijungus jokio laido. Tai ypač patogu tiems, kurie dirba iš kelių vietų, dažnai siunčia failus kitiems arba nenori rizikuoti, kad svarbi informacija liks viename sugedusiame kompiuteryje.

Kitas smūgis USB atmintinėms – failų dydžiai. Nuotraukos, vaizdo įrašai, žaidimai, atsarginės kopijos ir darbo projektai šiandien užima gerokai daugiau vietos nei prieš dešimtmetį. 64 ar 128 GB atmintinė vis dar tinka dokumentams, keliems aplankams ar nuotraukoms, bet kai reikia perkelti šimtus gigabaitų, ji greitai pradeda atrodyti kaip nepatogus kompromisas.

Debesis patogus, bet turi vieną nemalonią kainą

Debesija atrodo beveik idealus sprendimas tol, kol viskas veikia taip, kaip reikia. Failas pasiekiamas iš bet kur, jo nereikia nešiotis, galima dalintis nuoroda, o praradus kompiuterį duomenys dažnai lieka saugūs. Dėl to daugeliui žmonių USB atmintinė tapo nebe kasdieniu įrankiu, o atsarginiu variantu.

Tačiau yra ir kita pusė. Debesiui reikia interneto. Jei ryšys lėtas, nestabilus ar jo visai nėra, didelio failo įkėlimas gali tapti kančia. Keliasdešimties gigabaitų vaizdo įrašą kartais greičiau perkelti fiziškai, nei laukti, kol jis įsikels į debesį ir paskui dar kartą bus atsisiųstas kitame įrenginyje.

Yra ir kainos klausimas. Nemokamos debesijos talpos dažniausiai pakanka tik pradžioje. Kai prisikaupia nuotraukų, dokumentų, vaizdo įrašų ir atsarginių kopijų, žmogus greitai atsiduria prie prenumeratos. Atrodo, keli eurai per mėnesį nėra daug, bet per metus ar kelerius susidaro suma, kurios paprasta USB atmintinė niekada neprašytų.

Dar viena tema – privatumas. Pamesta USB atmintinė be slaptažodžio ar šifravimo gali tapti problema, nes ją radęs žmogus gali pamatyti failus. Bet debesija taip pat nėra stebuklingai saugi, jei paskyra apsaugota silpnu slaptažodžiu, nenaudojamas dviejų žingsnių patvirtinimas arba žmogus neatsargiai spaudžia įtartinas nuorodas. Kitaip tariant, patogumas visada turi savo kainą.

Nešiojamieji SSD diskai perima sunkų darbą

Kai reikia perkelti didelius failus, USB atmintinėms vis dažniau tenka užleisti vietą išoriniams SSD diskams. Jie brangesni, bet gerokai greitesni ir patikimesni intensyviam naudojimui. Tai ypač pajunta tie, kurie dirba su vaizdo įrašais, fotografija, žaidimais, didelėmis atsarginėmis kopijomis ar projektų archyvais.

Paprasta pigi USB atmintinė gali atrodyti patraukliai dėl kainos, tačiau realybėje jos rašymo greitis dažnai nuvilia. Failai kopijuojasi lėtai, atmintinė kaista, o perkeliant didesnius aplankus tenka laukti ilgiau, nei norėtųsi. SSD diskas tokiu atveju tampa ne prabanga, o laiko taupymo įrankiu.

Vis dėlto SSD nėra atsakymas visiems. Jei žmogui reikia persinešti kelis dokumentus, nuotraukų aplanką ar nedidelį failą, pirkti išorinį SSD gali būti tiesiog per daug. Tai kaip vežti vieną pirkinių maišelį sunkvežimiu – įmanoma, bet nebūtina.

Dar viena problema – jungtys

USB atmintinių pasaulį stipriai supainiojo ir jungčių pasikeitimas. Ilgą laiką beveik viskas sukosi apie USB-A jungtį – tą klasikinį stačiakampį kištuką, kurį visi bent kartą bandė įkišti ne ta puse. Tačiau nauji nešiojamieji kompiuteriai, planšetės ir telefonai vis dažniau naudoja USB-C.

Dėl to senesnės atmintinės tampa mažiau patogios. Reikia adapterio, o adapteris dažniausiai kažkur dingsta būtent tada, kai jo labiausiai reikia. Naujesnės USB atmintinės su USB-C arba dviguba jungtimi šią problemą iš dalies išsprendžia, bet senų įpročių tai nebegrąžina. Kai failą galima tiesiog įkelti į debesį arba persiųsti per programėlę, papildomas kištukas tampa dar viena kliūtimi.

Vis dėlto USB atmintinių išmesti dar nereikėtų

Nors atrodo, kad USB atmintinės traukiasi į praeitį, jos dar turi labai aiškių situacijų, kuriose išlieka nepakeičiamos. Viena svarbiausių – operacinių sistemų diegimas ir kompiuterio atkūrimas. Norint įdiegti „Windows“, „Linux“ ar paruošti avarinę atkūrimo laikmeną, USB atmintinė vis dar yra vienas paprasčiausių sprendimų.

Ji praverčia ir tada, kai nėra interneto. Jei reikia greitai perduoti failus kitam žmogui, kuris sėdi šalia, USB atmintinė vis dar gali būti greitesnė už debesiją. Ypač jei failai dideli, o ryšys lėtas. Be to, USB atmintinė nereikalauja paskyros, prenumeratos, slaptažodžio atkūrimo ar bendrinimo nustatymų. Įjungei, nukopijavai, atidavei.

Dar vienas privalumas – paprastumas. Vyresniems žmonėms, mokykloms, biurams, servisams ar technikams fizinė laikmena kartais yra patogesnė nei aiškinti, kaip prisijungti prie debesies ir kur rasti bendrinamą aplanką. USB atmintinė čia laimi ne technologijomis, o tuo, kad ją supranta beveik visi.

Kas iš tikrųjų pakeis USB atmintines?

Atsakymas nėra vienas. Kasdieniams dokumentams ir nuotraukoms USB atmintines jau keičia debesis. Dideliems failams ir profesionaliam darbui jas vis dažniau pakeičia išoriniai SSD diskai. Fotoaparatams, dronams ir kai kuriems įrenginiams toliau lieka atminties kortelės. O telefonai ir kompiuteriai vis labiau tarpusavyje susijungia taip, kad žmogui nebereikia nieko fiziškai nešiotis.

Tačiau visiškas USB atmintinių išnykimas artimiausiu metu mažai tikėtinas. Greičiau jos iš kasdienio daikto virs specialiu įrankiu: kompiuterio taisymui, failų perdavimui be interneto, avariniam atsarginiam variantui ar paprastam sprendimui, kai nenorima nieko diegti ir niekur jungtis.

Todėl geriausias patarimas paprastas: vieną gerą USB atmintinę namuose turėti vis dar verta. Tik nereikėtų jos laikyti pagrindine vieta svarbiausiems failams. Dokumentams ir nuotraukoms geriau naudoti debesiją arba atsargines kopijas keliuose įrenginiuose, o dideliems archyvams – išorinį SSD. USB atmintinė šiandien jau nebėra karalienė, bet kaip atsarginis raktas stalčiuje ji dar tikrai turi savo vietą.