Žemė pagreitėjo, ir mokslininkai kalba apie pasaulio laiko perskaičiavimą

Skamba kaip fantastinio filmo pradžia: Žemė sukasi greičiau, o mokslininkai svarsto, ar žmonijai teks keisti patį pasaulio laiką. Ne laikrodį virtuvėje, ne telefono nustatymą, o tą nematomą sistemą, pagal kurią gyvena internetas, bankai, palydovai, elektros tinklai ir beveik visa šiuolaikinė infrastruktūra.

Paprastas žmogus to nepajus. Diena netaps pastebimai trumpesnė, rytas neateis pusvalandžiu anksčiau, o saulė nepradės tekėti pagal kitą grafiką. Tačiau technologijoms net viena sekundė gali būti rimtas galvos skausmas. Ir būtent dėl tos vienos sekundės dabar vyksta diskusija, kurios žmonija dar niekada neturėjo spręsti: ką daryti, jei pasaulio laikui reikės ne pridėti sekundę, o ją atimti?

Viena sekundė, kuri gali sukelti daugiau problemų nei atrodo

Nuo 1972 metų pasaulis naudoja vadinamąsias keliamąsias sekundes. Jos reikalingos todėl, kad yra du skirtingi laiko pasauliai. Vienas remiasi Žemės sukimuosi – diena, naktis, saulė, astronominis ritmas. Kitas remiasi atominiais laikrodžiais, kurie matuoja laiką be emocijų, be oro, be metų laikų ir be planetos kaprizų.

Problema ta, kad Žemė nesisuka idealiai tiksliai. Jos sukimąsi veikia vandenynai, atmosfera, ledynai, Mėnulis, net procesai giliai planetos viduje. Todėl atominis laikas ir astronominis laikas po truputį tolsta vienas nuo kito. Kad skirtumas netaptų per didelis, prie UTC laiko kartais pridedama viena papildoma sekundė.

Iki šiol tai padaryta 27 kartus, paskutinį kartą – 2016 metais. Atrodytų, kas čia tokio? Viena sekundė. Bet kompiuterių pasaulyje viena sekundė gali būti ne smulkmena, o klaida duomenų bazėje, sutrikęs serveris, netikslus sinchronizavimas, problemos navigacijoje ar finansinėse operacijose. Šiuolaikinis pasaulis laikosi ant tikslaus laiko daug labiau, nei dauguma žmonių įsivaizduoja.

Dabar baisiausia ne pridėti sekundę, o ją atimti

Ilgą laiką Žemė vidutiniškai sukosi taip, kad pasauliui reikėdavo pridėti sekundę. Tačiau pastaraisiais metais fiksuojama priešinga kryptis: planeta kai kuriais laikotarpiais sukasi šiek tiek greičiau. Skirtumai labai maži – kalbama apie milisekundes, bet laiko apskaitai tai jau pakankamai rimta.

Dėl to pirmą kartą istorijoje gali prireikti vadinamosios neigiamos keliamosios sekundės. Kitaip tariant, pasaulis turėtų ne pridėti papildomą sekundę, o vieną sekundę praleisti. Ir čia prasideda tikrasis nerimas.

Teigiamos keliamosios sekundės jau yra sukėlusios technologinių trikdžių, nes ne visos sistemos jas apdoroja vienodai. Kai kurios bendrovės tokias korekcijas „ištempia“ palaipsniui, kad nebūtų staigaus šuolio. Tačiau neigiama keliamoji sekundė yra dar pavojingesnė teritorija, nes ji niekada nebuvo pritaikyta realiame pasaulyje. Programinė įranga, serveriai, tinklai ir sistemos teoriškai gali būti paruoštos, bet praktiškai niekas nežino, kaip viskas atrodytų pasauliniu mastu.

Būtent todėl laiko specialistai svarsto radikalesnį sprendimą: nustoti žaisti su pavienėmis sekundėmis.

Vietoj keliamosios sekundės – keliamoji valanda

Siūlomas sprendimas skamba keistai: vietoj to, kad pasaulis kas kelerius metus taisytų laiką po vieną sekundę, būtų leidžiama skirtumui tarp atominio ir astronominio laiko kauptis daug ilgiau. Korekcija būtų daroma tik tada, kai nuokrypis pasiektų daug didesnį lygį, pavyzdžiui, valandą.

Tai vadinama keliamąja valanda. Skamba dramatiškai, bet jos gali neprireikti šimtus ar net tūkstančius metų. Kitaip tariant, šiandieniniai žmonės greičiausiai niekada nematytų tos akimirkos, kai pasaulis staiga turėtų koreguoti visą valandą. Tačiau ši sistema turėtų vieną didelį privalumą: ji išgelbėtų dabartinę infrastruktūrą nuo pavojingų ir dažnų sekundės korekcijų.

Tarptautiniai ekspertai dėl šios krypties turi apsispręsti artimiausiu metu. Diskusija nėra tik akademinė. Čia kalbama apie tai, kaip saugiai laiką skaičiuos civilizacija, kurioje sekundės dalys lemia lėktuvų navigaciją, finansinius pavedimus, mobiliojo ryšio tinklus, interneto serverius ir palydovines sistemas.

Ar mums reikia bijoti, kad Žemė „per greita“?

Ne, pasaulio pabaigos čia nėra. Žemė neįsibėgėja taip, kad žmonės tai pajustų kūnu ar kasdienybe. Niekas rytoj nepraras valandos miego dėl planetos sukimosi. Tai nėra katastrofa, o labai tikslios laiko apskaitos problema.

Tačiau ji įdomi tuo, kad parodo, kokiame jautriame pasaulyje gyvename. Anksčiau žmonėms pakako saulės, šešėlio ir laikrodžio ant sienos. Dabar viena papildoma arba praleista sekundė gali tapti klausimu, kurį sprendžia tarptautinės institucijos, mokslininkai ir technologijų sektorius.

Didžiausias paradoksas tas, kad Žemė visada buvo gyvas, netolygus, judantis kūnas, o mes pabandėme ant jos uždėti absoliučiai tikslų atominį laiką. Kurį laiką tas derinys veikė su mažomis pataisomis. Dabar aiškėja, kad tos mažos pataisos pačios tapo problema.

Todėl pasaulis gali žengti į naują laiko erą: be keliamosios sekundės, be staigių mikrošokų sistemoms ir su mintimi, kad didelė korekcija bus palikta labai tolimai ateičiai. Kitaip tariant, mokslininkai gali nuspręsti nebesivaikyti kiekvieno Žemės sukinio kaprizo ir leisti laikui šiek tiek nutolti nuo planetos ritmo.

Ir nors tai skamba keistai, šiuolaikiniam pasauliui tai gali būti saugiausias sprendimas. Nes kartais pavojingiausias dalykas nėra valanda. Kartais pavojingiausia yra viena sekundė, kurios niekas nesitikėjo.