Sukčiai naudojasi giminaičių balsais – vienas skambutis gali kainuoti pinigus

Iki šiol daug kas jautėsi gana saugiai: jei paskambino sūnus, dukra, mama ar vyras, balsą juk atpažinsi. Bent jau taip atrodė. Tačiau dabar sukčiai taikosi būtent į šį pasitikėjimą. Jie nebeapsiriboja įprastu „čia bankas“ ar „jūsų siunta sulaikyta“ scenarijumi. Vis dažniau kalbama apie dirbtinio intelekto naudojimą, kai telefone gali pasigirsti labai panašus artimo žmogaus balsas.

Lietuvoje tokios schemos dar nėra tapusios kasdienybe kiekviename mieste, tačiau ekspertai jau perspėja: technologijos pinga, tobulėja ir tampa prieinamos ne tik programuotojams. O sukčiams svarbiausia ne tobulas filmo lygio balsas. Jiems užtenka kelių sekundžių panikos. Jei žmogus patiki, kad jo artimasis pateko į avariją, buvo sulaikytas ar jam skubiai reikia pinigų, sprendimas gali būti priimtas greičiau, nei spėjama pagalvoti.

Kaip veikia ši schema?

Scenarijus dažniausiai labai paprastas ir dėl to pavojingas. Žmogus sulaukia skambučio arba balso žinutės per „Messenger“, „WhatsApp“, „Telegram“ ar kitą programėlę. Kitame gale girdimas balsas primena artimą žmogų: sūnų, dukrą, anūką, sutuoktinį ar kitą giminaitį. Balsas gali būti išsigandęs, verkiantis, skubantis, kartais sunkiai kalbantis, neva po avarijos ar šoko.

Tada į pokalbį įsijungia kitas asmuo. Jis gali prisistatyti policijos pareigūnu, gydytoju, advokatu, nukentėjusiojo atstovu ar tiesiog „žmogumi, kuris dabar padeda“. Pasakoma, kad reikia pinigų: už žalą, gydymą, dokumentus, advokatą, užstatą, automobilio remontą ar „kad nekiltų didesnių problemų“. Suma gali būti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

Svarbiausia detalė – skubėjimas. Sukčiai beveik visada spaudžia veikti dabar pat. Jie prašo niekam neskambinti, nes „nėra laiko“, „situacija jautri“, „policija neleido“, „tuoj bus blogiau“ arba „jei pavėluosite, viskas komplikuosis“. Tai yra raudona vėliava. Tikras artimasis, net patekęs į bėdą, neturėtų reikalauti, kad jūs aklai pervestumėte pinigus ir su niekuo nepasitikrintumėte.

Kodėl balsu nebegalima aklai pasitikėti?

Balso klonavimui ne visada reikia ilgo įrašo. Kartais pakanka viešai įkelto vaizdo įrašo, „TikTok“, „Instagram“ istorijos, „Facebook“ video, interviu, balso žinutės ar kitos medžiagos, kur aiškiai girdimas žmogaus balsas. Dirbtinio intelekto įrankiai gali atkurti tembrą, kalbėjimo manierą, kai kurias intonacijas ir sukurti įrašą, kuris stresinėje situacijoje skamba pakankamai įtikinamai.

Lietuvoje tai ypač pavojinga šeimoms, kuriose artimieji gyvena skirtinguose miestuose ar šalyse. Vaikas studijuoja Vilniuje, tėvai gyvena rajone. Dukra dirba užsienyje, mama lieka Lietuvoje. Vyras išvykęs į komandiruotę, žmona gauna keistą skambutį vakare. Tokiose situacijose žmogus natūraliai išsigąsta, nes atstumas trukdo greitai įsitikinti, kas iš tikrųjų vyksta.

Sukčiai gali naudoti ir kitus triukus. Skambutis gali būti iš numerio, panašaus į lietuvišką, arba iš nežinomo numerio su paaiškinimu, kad „mano telefonas sudužo“, „skambinu iš kito žmogaus telefono“, „mano paskyra užblokuota“. Kartais prieš tai gali būti nulaužta socialinio tinklo paskyra, todėl žinutė atrodo lyg gauta iš tikro artimo žmogaus profilio. Būtent dėl to vien vardas ekrane ar pažįstamas balsas nebėra pakankamas įrodymas.

Vienas sakinys, kurio reikia saugotis labiausiai

Jei pokalbyje išgirstate mintį „tik niekam neskambink“, beveik visada reikia sustoti. Tai vienas pavojingiausių sukčių sakinių. Jų tikslas – atskirti žmogų nuo bet kokio patikrinimo. Kol jūs kalbate su jais, jie valdo situaciją. Kai tik padedate ragelį ir paskambinate artimajam įprastu numeriu, jų schema pradeda byrėti.

Todėl taisyklė labai paprasta: jokio pervedimo pokalbio metu. Net jei balsas atrodo pažįstamas. Net jei žmogus verkia. Net jei sako, kad laiko nėra. Pirmiausia padėkite ragelį ir patys paskambinkite tam artimajam numeriu, kuris jau seniai išsaugotas jūsų telefone. Jei jis neatsiliepia, skambinkite kitam šeimos nariui, draugui, kaimynui ar žmogui, kuris gali greitai patikrinti situaciją.

Dar geresnė apsauga – šeimos kodinis žodis. Tai gali būti paprastas, iš anksto sutartas žodis ar sakinys, kurio nežinotų pašaliniai. Jei kažkas skambina ir sako, kad yra jūsų vaikas ar anūkas, paprašykite pasakyti kodinį žodį. Sukčiui tokia detalė dažnai tampa aklaviete. Taip pat galima užduoti klausimą, į kurį atsakymą žino tik tikras artimasis: apie šeimos vidinį įvykį, vaikystės detalę, konkretų augintinio vardą, seną kelionę ar kitą asmeninę smulkmeną.

Ką daryti Lietuvoje, jei jau pervedėte pinigus?

Jei pinigai jau pervesti, svarbiausia ne gėdytis, o veikti labai greitai. Pirmas skambutis turi būti į banką. Reikia pasakyti, kad galimai tapote sukčiavimo auka, ir prašyti stabdyti pavedimą, blokuoti kortelę ar sąskaitą, jei buvo atskleisti prisijungimo duomenys. Kuo greičiau sureaguosite, tuo didesnė tikimybė bent dalį žalos sustabdyti.

Po to reikia kreiptis į policiją. Galima pateikti pranešimą per ePolicija sistemą arba skambinti 112, jei situacija vyksta dabar, sukčiai dar bando paimti grynuosius ar yra reali grėsmė. Išsaugokite viską: telefono numerį, žinutes, balso įrašus, pavedimo duomenis, sąskaitos numerį, susirašinėjimo ekrano nuotraukas. Net jei atrodo, kad „jau viskas prarasta“, tokie duomenys gali padėti tyrimui.

Taip pat verta iš karto įspėti šeimos narius. Sukčiai dažnai vienu metu bando spausti kelis artimuosius arba grįžta prie tos pačios šeimos, jei pamato, kad istorija suveikė. Ypač svarbu perspėti vyresnius tėvus ir senelius, nes būtent jiems tokie skambučiai gali būti emociškai stipriausi.

Kaip apsisaugoti iš anksto?

Pirmas žingsnis – mažiau viešų balso įrašų. Nebūtina pulti trinti viso gyvenimo iš socialinių tinklų, bet verta pagalvoti, kiek viešai prieinama jūsų ar vaikų balso medžiaga. Jei profiliai atviri visiems, sukčiams lengviau susirinkti informaciją: balsą, šeimos narių vardus, miestus, keliones, mokyklas, darbus ir kitus faktus, kurie vėliau pokalbyje skamba labai įtikinamai.

Antras žingsnis – susitarti šeimos taisyklę: jei prašoma pinigų, visada tikriname kitu kanalu. Ne per tą patį pokalbį, ne pagal sukčiaus atsiųstą numerį, ne per nuorodą žinutėje. Tik skambutis įprastu numeriu arba tiesioginis kontaktas su kitu šeimos nariu.

Trečias žingsnis – nepasiduoti gėdos jausmui. Sukčiai šiandien taikosi ne tik į patiklius žmones. Jie taikosi į emociją, baimę ir meilę artimiesiems. Tai nėra kvailumo klausimas. Tai situacija, kurioje žmogus specialiai įstumiamas į paniką, kad nespėtų galvoti.

Todėl svarbiausia taisyklė Lietuvoje šiandien tokia: jei balsas pažįstamas, bet prašymas keistas – tai dar ne įrodymas. Tikras saugumas prasideda ne nuo balso atpažinimo, o nuo pauzės. Padėkite ragelį. Patikrinkite. Tik tada spręskite. Viena minutė ramybės gali išgelbėti šimtus ar tūkstančius eurų.