Grybų sriuba, kurios vieno dubenėlio beveik niekada neužtenka – išvirus namai pakvimpa taip, kad visi prašo dar

Yra sriubų, kurias išverdi todėl, kad reikia sunaudoti šaldytuve likusius produktus, ir yra tokių, dėl kurių specialiai eini ieškoti ingredientų. Ši grybų sriuba mūsų namuose priklauso antrajai kategorijai. Vos puode pradeda kepti svogūnai su grybais, į virtuvę vis kas nors užsuka paklausti, kada jau bus galima valgyti, o išvirus beveik visada paaiškėja, kad reikėjo rinktis didesnį puodą.

Didžiausia jos paslaptis nėra nei daug grietinėlės, nei sudėtingi prieskoniai. Svarbiausia neskubėti su grybais. Jei juos iš karto užpilsite vandeniu, sriuba bus nebloga, tačiau tas sodrus, beveik riešutinis grybų skonis liks gerokai silpnesnis. Aš pirmiausia grybus gerai apkepinu su sviestu, kol išgaruoja jų išleistas skystis ir krašteliai pradeda lengvai rusti. Tik tada į puodą keliauja visa kita.

Sriuba, kuri ypač tinka vėsesnei dienai

Labiausiai ją mėgstu rudenį, kai grybų galima parsinešti tiesiai iš miško, tačiau laukinių grybų sezonas tikrai nėra būtinas. Puikiai tinka pievagrybiai, o jei turite saują šaldytų ar džiovintų baravykų, verta įdėti ir jų – net nedidelis kiekis labai sustiprina skonį. Galima maišyti kelių rūšių grybus, ir dažnai būtent tokia sriuba išeina pati gardžiausia.

Ši versija nėra visiškai trinta. Man patinka, kai dubenyje lieka bulvių ir grybų gabalėlių, todėl sriuba jaučiasi soti, naminė ir tinkama ne tik kaip pirmasis patiekalas. Grietinėlės pilu nedaug – tik tiek, kad sultinys taptų švelnesnis, bet neužgožtų pagrindinio skonio.

Grybų sriubai reikės:

• apie 500 g grybų;
• 4 vidutinių bulvių;
• 1 didesnio svogūno;
• 1 morkos;
• 2 skiltelių česnako;
• 30 g sviesto;
• 1 valgomojo šaukšto aliejaus;
• apie 1,2 l daržovių arba vištienos sultinio;
• 150 ml riebesnės grietinėlės;
• 1 lauro lapo;
• žiupsnelio džiovintų čiobrelių;
• druskos ir juodųjų pipirų;
• saujelės šviežių krapų arba petražolių.

Jei naudojate džiovintus grybus, juos pirmiausia reikėtų užpilti šiltu vandeniu ir palikti maždaug 20–30 minučių. Skysčio neišpilkite – perkoštą jį galima supilti į sriubą kartu su sultiniu. Jis suteikia tokio grybų aromato, kurio vien pievagrybiais pasiekti sunku.

Grybų iš karto neužpilkite sultiniu

Į puodą dėkite sviestą, įpilkite šlakelį aliejaus ir suberkite smulkintą svogūną. Kepkite ant vidutinės kaitros, kol suminkštės ir taps vos auksinis. Tuomet sudėkite smulkintą morką bei česnaką ir pakepkite dar minutę.

Dabar ateina svarbiausia dalis – grybai. Supjaustykite juos ne per smulkiai ir suberkite į puodą. Iš pradžių jų gali atrodyti labai daug, tačiau netrukus jie smarkiai sumažės. Kepkite maždaug 7–10 minučių, vis pamaišydami. Grybai pirmiausia išleis nemažai skysčio, todėl palaukite, kol jis beveik visiškai išgaruos. Kai grybai ims rusti ir stipriai kvepėti, sriubos skonis jau bus visai kitas.

Tada sudėkite kubeliais pjaustytas bulves, lauro lapą, čiobrelius ir užpilkite karštu sultiniu. Užvirus sumažinkite kaitrą ir virkite maždaug 15–20 minučių, kol bulvės visiškai suminkštės.

Kai sriuba beveik paruošta, išimkite lauro lapą. Aš maždaug du samčius sriubos sutrinu elektriniu trintuvu ir supilu atgal į puodą. Tokiu būdu sultinys natūraliai sutirštėja, tačiau didžioji dalis grybų ir bulvių lieka gabalėliais. Tik tuomet pilu grietinėlę, įberiu druskos bei pipirų ir dar kelias minutes labai švelniai pakaitinu. Stipriai virti jau nereikia.

Sriuba, kuri ypač tinka vėsesnei dienaiNuotrauka: Sukurta DI

Viena klaida gali grybų skonį tiesiog paskandinti

Su šia sriuba labai lengva persistengti su prieskoniais. Grybams nereikia daug konkurentų, todėl nedėčiau nei gausybės žolelių, nei labai stiprių prieskonių mišinių. Truputis čiobrelio, juodųjų pipirų ir šviežių krapų ar petražolių visiškai pakanka.

Taip pat nepilkite per daug grietinėlės. Iš pradžių gali atrodyti, kad kuo jos daugiau, tuo sriuba bus gardesnė, tačiau didelis kiekis tiesiog sušvelnins grybų skonį tiek, kad jie beveik pasimes. Geros grybų sriubos dubenyje pirmiausia turi jaustis grybai.

Patiekdama ant viršaus pabarstau šviežių žalumynų, o šalia padedu paskrudintos duonos. Jei norisi dar sodriau, duonos riekę galima lengvai įtrinti česnaku. Tada jau tikrai gaunasi toks maistas, po kurio norisi dar kurį laiką pasėdėti prie stalo.

Šios sriubos kitai dienai lieka retai. O jeigu lieka, skonis netgi pagerėja – grybai ir sultinys per naktį dar labiau susijungia. Todėl kartais specialiai verdu didesnį puodą.

Tik yra viena problema: kai pirmą kartą paragauji dar karštos grybų sriubos su minkštomis bulvėmis, paskrudintais grybais ir švelniu kreminiu sultiniu, labai sunku save įtikinti, kad vieno dubenėlio jau gana.