Kodėl SSRS mūrijo kiaušinius į sienas: keistas statybininkų triukas, apie kurį žino nedaugelis žmonių

Seni butai kartais slepia ne tik kreivas sienas, senus laidus ar netikėtai po tapetais rastą dar vieną dažų sluoksnį. Pasakojama ir apie kur kas bjauresnes „staigmenas“: žalią kiaušinį, tyčia paliktą sienoje, po tinku, lubose ar kitoje sunkiai pasiekiamoje vietoje.

Iš pirmo žvilgsnio tai skamba absurdiškai. Kam statybininkui reikėtų mūryti kiaušinį į sieną? Tačiau ši istorija ne apie statybos technologijas ir ne apie jokį „senovinį metodą“. Tai veikiau niūri miesto legenda apie kerštą, konfliktus dėl pinigų ir remontus, po kurių šeimininkai dar ilgai negalėdavo suprasti, iš kur namuose sklinda siaubingas kvapas.

Ne statybos paslaptis, o keršto istorija

Pasakojimuose apie sovietinius remontus toks triukas dažniausiai siejamas su konfliktu tarp meistrų ir būsto savininkų. Pavyzdžiui, žmogus nesumokėjo sutartos sumos, nuolat ginčijosi dėl darbų, įžeidinėjo darbininkus arba bandė „numušti“ kainą jau po remonto. Tada nesąžiningas meistras esą palikdavo savotišką kerštą, kuris iš pradžių būdavo visiškai nematomas.

Žalias kiaušinis buvo pasirenkamas neatsitiktinai. Kol jis šviežias, niekas nieko nepastebi. Darbai baigiami, tinkas išdžiūsta, sienos nudažomos, baldai sustatomi į vietas. Atrodo, remontas baigtas. Tačiau po kurio laiko produktas pradeda gesti, o tada prasideda tikroji problema.

Supuvusio kiaušinio kvapas yra vienas tų kvapų, kurių beveik neįmanoma ignoruoti. Jis aitrus, sunkus, įkyrus ir labai greitai užpildo patalpą. Blogiausia tai, kad šaltinis nėra ant stalo, šiukšliadėžėje ar šaldytuve. Jis gali būti kažkur sienos viduje.

Kodėl tokį kvapą taip sunku rasti

Kai namuose atsiranda nemalonus kvapas, dauguma žmonių pirmiausia tikrina akivaizdžius dalykus: šiukšlių kibirą, šaldytuvą, kanalizaciją, vonios sifonus, ventiliaciją. Ir dažniausiai būtent ten problema iš tikrųjų slypi. Tačiau pasakojimuose apie įmūrytą kiaušinį situacija būna kur kas painesnė.

Kvapas gali sklisti pro mažus įtrūkimus, elektros lizdų angas, tarpelius prie grindjuosčių ar lubų konstrukcijas. Žmogus jaučia smarvę, bet negali tiksliai suprasti, iš kur ji ateina. Vieną dieną atrodo, kad kvapas stipresnis virtuvėje, kitą – koridoriuje, trečią – prie sienos, už kurios nieko įtartino nėra.

Būtent dėl to toks „pokštas“ ir laikytas ypač piktavališku. Jis nesugadina sienos iš karto, nesudaužo lango ir nepalieka matomos žalos. Tačiau po kurio laiko gyvenimas bute gali tapti labai nemalonus. Kartais šeimininkams tektų ardyti apdailą, ieškoti ertmių ir tikrinti vietas, kurių šiaip niekas net nejudintų.

Miesto legenda ar realybė?

Svarbu pasakyti aiškiai: tai nėra oficialiai pripažinta statybos praktika ir tikrai nebuvo normalus sovietinių statybininkų metodas. Tokios istorijos dažniau gyvena kaip žmonių pasakojimai, remontų legendos ir perspėjimai, perduodami iš lūpų į lūpas.

Vis dėlto pati idėja žmonėms atrodo įtikinama todėl, kad senesniuose namuose iš tiesų dažnai randama keistų dalykų. Renovacijos metu sienose aptinkama laikraščių, senų butelių, skudurų, statybinių atliekų, paliktų įrankių ar kitų smulkmenų. Tad istorija apie kiaušinį įsipaišo į bendrą senų butų „archeologiją“, tik yra gerokai nemalonesnė.

Lietuvoje panašių pasakojimų taip pat galima išgirsti iš žmonių, kurie remontavo senus daugiabučius, sovietinius namus ar paveldėtus butus. Vieni tai laiko tikra patirtimi, kiti – perdėtu mitu. Bet kaip perspėjimas ši istorija veikia puikiai: remontas nėra ta vieta, kur verta pyktis, žeminti žmones ar palikti viską be aiškių susitarimų.

Ką daryti, jei namuose atsirado supuvusių kiaušinių kvapas

Pirmiausia nereikėtų iškart kaltinti sienoje paslėpto kiaušinio. Supuvusių kiaušinių kvapas gali reikšti visai kitus dalykus, ir kai kurie jų yra rimtesni už seną statybininkų legendą. Reikia patikrinti kanalizaciją, sifonus, ventiliaciją, šiukšlių vietas, drėgmės pažeistas zonas ir visus akivaizdžius šaltinius.

Jeigu namuose naudojamos dujos arba kvapas primena dujų nuotėkį, situacijos nereikėtų spręsti savarankiškai. Tokiu atveju svarbiausia vėdinti patalpas, vengti atviros ugnies, nejunginėti elektros prietaisų ir kreiptis į avarines tarnybas ar specialistus.

Jei visos įprastos priežastys atmestos, o kvapas vis tiek niekur nedingsta, verta kviesti meistrus, kurie gali apžiūrėti konstrukcijas ir ieškoti šaltinio neardydami pusės buto be reikalo. Kartais problema būna ne mistinis kiaušinis, o pelėsis, sena ventiliacijos anga, vamzdynų gedimas ar po remontų paliktos atliekos.

Ši istorija ir gąsdina, ir traukia dėmesį todėl, kad joje yra labai paprasta pamoka: namai gali slėpti daugiau, nei matome plika akimi. O remontas baigiasi ne tada, kai sienos gražiai nudažytos, bet tada, kai po kelių savaičių jose nepradeda skleistis labai nemaloni tiesa.