Kur Europoje šią žiemą bus daugiausia sniego? Naujausios prognozės

Žiema Europoje šiemet gali būti apgaulinga: kritulių gali netrūkti, bet tai dar nereiškia, kad visur kris sniegas. Ilgalaikiai orų modeliai kol kas rodo gana aiškią kryptį – didelėje žemyno dalyje žiema gali būti švelnesnė, drėgnesnė ir labiau priminti nesibaigiantį lietaus, šlapdribos bei trumpų šalčio bangų mišinį, o ne seną gerą baltą sezoną.

Pagrindinė priežastis – stiprėjantis El Ninjo reiškinys Ramiajame vandenyne. NOAA klimato prognozių centras skelbia, kad El Ninjo stiprėja ir 2026–2027 m. žiemą gali tapti labai stiprus. Toks reiškinys keičia oro cirkuliaciją visame pasaulyje, o Europoje dažnai sustiprina vakarų ir pietvakarių oro srautą nuo Atlanto. Tai reiškia daugiau drėgmės, daugiau debesų, daugiau ciklonų, bet kartu ir daugiau šiltesnio oro, kuris žemumose sniegą dažnai paverčia lietumi arba šlapdriba.

Daugiausia sniego tikėtina ten, kur šaltis laikosi ilgiau

Pagal dabartines sezonines prognozes geriausios sąlygos sniegui Europoje turėtų išlikti šiaurinėje ir šiaurės rytinėje žemyno dalyje. Tai reiškia Skandinavijos šiaurę, Suomiją, dalį Švedijos, Norvegijos kalnų rajonus, taip pat šiaurines Rusijos europinės dalies teritorijas. Ten temperatūra net ir švelnesnės žiemos metu dažniau išlieka pakankamai žema, todėl atėję krituliai turi daugiau galimybių kristi sniegu, o ne lietumi.

Sniego mėgėjams taip pat verta žiūrėti į aukštesnes kalnų zonas. Alpėse situacija gali būti labai nevienoda: žemesniuose kurortuose sezonas gali būti kaprizingas, su atlydžiais ir lietumi, bet aukščiau nei 1800–2000 metrų sniego tikimybė išlieka daug geresnė. Sezoninių prognozių analizė rodo, kad Europoje plačios ir stabilios sniego dangos žemumose gali būti mažiau nei įprastai, tačiau šiaurė, šiaurės rytai ir aukšti kalnai išlieka pagrindinės sniego zonos.

Kodėl daugiau kritulių nereiškia daugiau sniego?

Čia yra svarbiausias niuansas. Žmonės dažnai galvoja paprastai: jeigu žiema bus drėgna, vadinasi, bus daug sniego. Deja, taip veikia ne visada. Sniegui reikia dviejų dalykų: drėgmės ir šalčio. Jei drėgmė ateina kartu su šiltu Atlanto oru, Vilniuje, Kaune, Varšuvoje, Berlyne ar Prahoje ji gali baigtis lietumi, šlapdriba, pliurza ant kelių ir balomis, o ne gražia sniego danga.

Būtent todėl Vakarų ir Vidurio Europai ši prognozė nėra labai palanki tikros žiemos prasme. Didžioji Britanija, Airija, Prancūzijos žemumos, Vokietija, Beniliukso šalys, Lenkijos vakarinė dalis ir dalis Čekijos gali dažniau sulaukti drėgnų, vėjuotų ir švelnių periodų. Sniego epizodų ten vis tiek gali būti, bet nuolatinė danga greičiausiai bus sunkiai išlaikoma.

Kitaip tariant, žiema gali būti aktyvi, bet ne būtinai balta. Ciklonai gali nešti kritulius vieną po kito, tačiau jeigu temperatūra svyruos apie nulį ar bus aukštesnė, daugelis vietovių matys daugiau purvo nei pusnių.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Lietuva šioje prognozėje atsiduria ant ribos. Mes nesame nei tikra Šiaurės Europa, kur šaltis laikosi tvirtai, nei Vakarų Europa, kur Atlanto šiluma dažnai visiškai suvalgo žiemą. Todėl mūsų scenarijus greičiausiai bus margas: vieną savaitę gali būti sniego ir šalčio, kitą – atlydis, lietus ir slidūs keliai.

Jeigu vyraus vakarų srautas, pajūris ir vakarinė Lietuvos dalis dažniau gaus šlapdribą ar lietų. Rytų ir šiaurės rytų Lietuvoje sniego tikimybė paprastai būna didesnė, ypač jei bent trumpam atsivers šaltesnis oro srautas iš šiaurės ar rytų. Tačiau kalbėti apie konkrečią pirmojo sniego datą rugsėjo pradžioje būtų per anksti. Sezoniniai modeliai rodo bendras tendencijas, o ne tai, ar konkrečią gruodžio 12-osios popietę snigs jūsų kieme.

Svarbu ir tai, kad net švelni žiema gali turėti labai nemalonių epizodų. Kartais užtenka vienos stiprios pūgos, vienos plikledžio nakties ar vieno šalčio įsiveržimo, kad keliuose prasidėtų chaosas. Todėl „mažiau sniego nei įprastai“ nereiškia, kad galima pamiršti žiemines padangas, kastuvą ir atsargumą.

Kur sniego ieškoti kelionei?

Jeigu planuojate žiemos kelionę ir norite tikro sniego, saugiausia kryptis būtų ne žemumos, o aukštis arba šiaurė. Laplandija, šiaurinė Suomija, šiaurinė Švedija, Norvegijos kalnų regionai ir aukštesni Alpių kurortai šiuo metu atrodo patikimesni nei žemesni Vidurio Europos slidinėjimo miesteliai.

Alpėse verta rinktis ne tik gražų miestelį, bet ir aukštį. Kurortai, kurių trasos daugiausia yra žemiau 1500 metrų, švelnesnėmis žiemomis rizikuoja labiau. Tuo metu aukštesnės zonos turi didesnį šansą išlaikyti sniego dangą, net jei apačioje lyja.

Prognozė dar gali keistis

Ilgalaikės žiemos prognozės nėra pažadas. Jos rodo tik labiausiai tikėtiną atmosferos kryptį pagal dabartinius duomenis. Europoje daug ką gali pakeisti Šiaurės Atlanto cirkuliacija, poliarinio sūkurio elgesys, staigūs stratosferos atšilimai ir trumpalaikiai šalčio įsiveržimai. Severe Weather Europe sezoninėje apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad Europoje sniego potencialas šią žiemą labiau priklausys nuo platumos ir aukščio, o žemumose platesniam sniegui trukdys švelnesnis Atlanto srautas.

Todėl paprasta išvada tokia: daugiausia sniego Europoje šią žiemą greičiausiai bus šiaurėje, šiaurės rytuose ir aukštuose kalnuose. Lietuvoje sniego tikrai gali pasirodyti, bet pagal dabartinį vaizdą labiau tikėtinas permainingas sezonas – su šlapdriba, atlydžiais, plikledžiu ir trumpais baltesniais epizodais, o ne ilga, ramia ir stabiliai snieginga žiema.