Šildyti ar ne šildyti variklį prieš važiuojant? Čia diskusijos jau nebėra

Kiekvieną žiemą, vos tik rytais stiklas pasidengia šerkšnu, kiemuose prasideda tas pats ritualas: žmogus užveda automobilį, įjungia šildymą ir palieka variklį burzgti penkias, dešimt ar net penkiolika minučių. Vieni taip daro iš įpročio, kiti – „dėl variklio sveikatos“, treti tiesiog kartoja tai, ką girdėjo iš tėvų ar kaimyno.

Tik problema ta, kad šis patarimas gimė visai kitų automobilių laikais. Kadaise jis buvo teisingas, bet šiandien daugumai šiuolaikinių automobilių ilgas šildymas tuščiąja eiga ne tik nereikalingas, bet ir gali būti žalingas. Variklis vietoje įšyla lėčiau, degalai eikvojami veltui, o šaltu režimu dalis kuro gali bloginti alyvos savybes.

Iš kur atsirado įprotis šildyti variklį

Senas patarimas nebuvo iš piršto laužtas. Karbiuratorinių variklių laikais automobilį prieš važiavimą tikrai reikėdavo pašildyti. Karbiuratorius degalus su oru maišė mechaniškai, todėl šaltas variklis dažnai dirbdavo netolygiai, trūkčiodavo, gestų arba prastai reaguodavo į akceleratorių.

Tokiam automobiliui kelios minutės tuščiąja eiga padėdavo pasiekti stabilesnį darbą. Degalai geriau išgaruodavo, mišinys tapdavo tinkamesnis, o variklis pradėdavo veikti sklandžiau. Todėl vyresni vairuotojai, kurie užaugo su senais „Žiguliais“, „Moskvičiais“ ar kitais karbiuratoriniais automobiliais, šį įprotį iki šiol laiko savaime suprantamu.

Tačiau šiuolaikinis automobilis yra visai kita istorija. Dauguma automobilių jau seniai turi elektroninį degalų įpurškimą, jutiklius ir variklio valdymo bloką, kuris pats apskaičiuoja, kiek degalų reikia šaltam varikliui. Kitaip tariant, automobilis jau žino, kad lauke šalta, ir pats prisitaiko.

Kodėl šiuolaikiniam varikliui nereikia ilgai stovėti

Užvedus modernų benzininį ar dyzelinį automobilį, svarbiausia ne leisti jam ilgai burzgti vietoje, o duoti alyvai keliasdešimt sekundžių pasiskirstyti po variklį. Dažniausiai tam pakanka maždaug 30–60 sekundžių. Po to galima pradėti važiuoti, bet ramiai: be staigių pagreičių, be aukštų apsukų ir be bandymo iškart „spausti“.

Važiuojant variklis įšyla greičiau nei stovėdamas vietoje, nes dirba su apkrova. Kartu greičiau šyla ir pavarų dėžė, diferencialai, guoliai bei kitos dalys, kurios stovint praktiškai negauna normalaus darbinio režimo. Todėl realus automobilio pašildymas vyksta ne tada, kai jis kieme burzgia tuščiąja eiga, o tada, kai pirmas kelias minutes važiuojate ramiai.

Ilgas stovėjimas tuščiąja eiga turi dar vieną minusą. Šaltame variklyje degalai dega ne taip efektyviai, o dalis jų gali patekti ant cilindrų sienelių ir praskiesti alyvą. Tai nereiškia, kad vieną kartą pašildžius automobilį variklis subyrės, bet nuolatinis įprotis kas rytą laikyti jį burzgiantį po dešimt minučių tikrai nėra geriausia dovana technikai.

Variklio pašildymas

O kaip elgtis per didelį šaltį

Lietuvišką žiemą būna rytų, kai lauke spaudžia stiprus šaltis, langai apšalę, o automobilis po nakties atrodo kaip ledo gabalas. Tokiu atveju panikuoti nereikia, bet taisyklė išlieka panaši: užvedus variklį verta trumpai palaukti, kol darbas stabilizuosis, o tada važiuoti atsargiai.

Jei lauke apie -10 ar -15 °C, galima palaukti minutę. Jei šaltis dar stipresnis, kai kurie vairuotojai palaukia kiek ilgiau, bet tai neturėtų virsti ilgu burzgimu kieme. Daug svarbiau naudoti tinkamą alyvą, turėti gerą akumuliatorių, tvarkingas žvakes ar pakaitinimo sistemą dyzeliniame variklyje ir pirmomis minutėmis neapkrauti automobilio.

Svarbu atskirti du dalykus: variklio pašildymą ir salono ar langų atitirpinimą. Kartais automobilis stovi užvestas ne todėl, kad to reikia varikliui, o todėl, kad vairuotojas bando nuvalyti stiklus ir padaryti saloną bent šiek tiek pakenčiamą. Saugumui matomumas būtinas, todėl langus reikia nuvalyti, bet nereikėtų to painioti su mitu, kad varikliui būtina ilgai stovėti vietoje.

Kada senoji taisyklė vis dar gali galioti

Jei turite labai seną automobilį su karbiuratoriumi, situacija kitokia. Tokiems varikliams trumpas pašildymas gali būti reikalingas, nes jie neturi šiuolaikinės elektronikos, kuri automatiškai reguliuotų degalų mišinį. Jei variklis šaltas trūkčioja, gęsta ar sunkiai priima gazą, kelios minutės tuščiąja eiga gali būti normalus sprendimas.

Tačiau daugumai automobilių, kuriais šiandien važinėjama Lietuvos keliuose, galioja paprastesnė taisyklė: užvedėte, palaukėte pusę minutės ar minutę, pajudėjote ramiai ir pirmas kelias minutes vairuojate švelniai. Tik kai variklis pasiekia darbinę temperatūrą, galima važiuoti įprastu režimu.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis su turbokompresoriniais varikliais. Šaltam varikliui nereikia didelių apsukų ir stipraus apkrovimo. Alyva dar tirštesnė, detalės nepasiekusios darbinės temperatūros, todėl agresyvus startas nuo pirmo posūkio yra kur kas blogesnis nei pats faktas, kad automobilis nebuvo ilgai šildomas kieme.

Teisingas atsakymas trumpai

Šiuolaikinio automobilio nereikia ilgai šildyti tuščiąja eiga. Reikia trumpai palaukti po užvedimo, leisti varikliui stabilizuotis ir pradėti važiuoti ramiai. Pirmosios minutės turi būti švelnios: be staigaus greitėjimo, be aukštų apsukų, be didelės apkrovos.

Senas įprotis ilgai laikyti užvestą automobilį kieme liko iš karbiuratorių laikų. Dabartiniams automobiliams jis dažniausiai reiškia tik lėtesnį įšilimą, didesnes kuro sąnaudas, daugiau taršos ir papildomą apkrovą šaltam varikliui.

Tad diskusija iš esmės išspręsta: variklį reikia ne „virti“ vietoje, o pašildyti protingai važiuojant. Trumpa pauzė po užvedimo – taip. Dešimt minučių tuščiosios eigos kiekvieną rytą – jau senas įprotis, kurio šiuolaikiniam automobiliui dažniausiai nebereikia.