Kaip saugiai prailginti laidą namuose: paprastas būdas išvengti trumpųjų jungimų

Už spintelės jau guli susivijęs televizoriaus laidas, dulkių siurblys iki kito kambario nepasiekia, o vienintelė rozetė – už sofos. Tada ranka pati tiesiasi prie seno ilgintuvo, dar vieno šakotuvo ar stalčiuje rasto laido su kiek pajuodusiu kištuku. Atrodo, tereikia greitai sujungti ir problema išspręsta.

Tačiau būtent tokie „tik šiam vakarui“ sprendimai namuose kartais baigiasi išmuštu automatiniu jungikliu, apdegusiu kištuku ar aitraus plastiko kvapu. Saugiai prailginti laidą tikrai nėra sudėtinga, bet svarbiausia suprasti vieną dalyką: ilgintuvas nėra universalus atsakymas visiems prietaisams ir visoms situacijoms.

Paprastas saugumo principas skamba beveik pernelyg kasdieniškai – naudoti tinkamą, nepažeistą ilgintuvą ir jo neapkrauti. Vis dėlto klaidos dažniausiai atsiranda ne todėl, kad žmogus nežino, kas yra rozetė, o todėl, kad skuba, nenori perstumdyti baldų arba mano, jog vienas papildomas prietaisas „jau tikrai nieko nepakeis“.

Viena laisva rozetė greitai virsta penkiais prietaisais

Dažna situacija prasideda nekaltai: į ilgintuvą įjungiamas telefonų įkroviklis ir stalinė lempa. Vėliau atsiranda kompiuteris, maršrutizatorius, televizorius, o žiemą – dar ir elektrinis šildytuvas. Pats ilgintuvas iš išorės gali atrodyti tvarkingas, tačiau jo apkrova jau visai kitokia nei tada, kai jis buvo naudojamas tik lempai.

Daugiausia rizikos kelia galingi šilumą gaminantys prietaisai: šildytuvai, virduliai, skrudintuvai, lygintuvai, elektrinės viryklės, kai kurie oro gruzdintuvai. Jiems reikia daug elektros galios, todėl jungti juos į paprastą šakotuvą kartu su kitais prietaisais – prastas sprendimas. Laidas ir kontaktai gali kaisti, o šiluma dažnai pirmiausia kaupiasi ten, kur žmogus jos nemato: po kilimu, už baldo ar suspaustoje laidų raizgalynėje.

Trumpasis jungimas ne visuomet įvyksta staiga ir su kibirkštimis. Kartais pirmas signalas būna šiltas kištukas, mirksinti lemputė, traškesys įjungiant prietaisą ar apdegusio plastiko kvapas. Tokiais atvejais nereikia bandyti „dar kartą įkišti tvirčiau“. Prietaisą būtina išjungti, ištraukti iš rozetės ir nebeeksploatuoti ilgintuvo ar laido, kol neaišku, kas su juo nutiko.

Saugiausias sprendimas nėra laidas prie laido

Jeigu prietaiso laidas per trumpas, saugiausia rinktis vieną tvarkingą, tam darbui skirtą ilgintuvą su nepažeistu kištuku, lizdais ir pakankamo ilgio kabeliu. Jis turi būti skirtas naudojimui namuose ir atitikti prietaiso, kurį ketinate jungti, poreikius. Laidą prailginti savadarbiškai – nuogais sujungtais galais, izoliacine juosta ar atsitiktinėmis jungtimis – namuose nereikėtų.

Ypač svarbu nejungti vieno ilgintuvo į kitą. Tokia grandinė vilioja, kai rozetė toli, o baldų perstumti nesinori, bet kiekvienas papildomas sujungimas reiškia daugiau kontaktų, kurie gali atsilaisvinti, kaisti ar būti netyčia pažeisti. Be to, ilgų laidų virtinė lengvai užkliūva po kojomis, ją gali patraukti vaikas, augintinis ar dulkių siurblio šepetys.

Jei laidas klojamas per grindis, jis neturėtų būti prispaustas durimis, baldų kojomis ar uždengtas storu kilimu. Suspausto laido izoliacija ilgainiui gali sutrūkinėti, o pažeidimo žmogus dažnai nepastebi, kol problema jau nepasijunta per kaistantį kontaktą ar dingusią elektrą. Laidą geriau vesti atviresne vieta, prie sienos, o kai sprendimo reikia nuolat, verta pagalvoti apie papildomą rozetę, įrengtą kvalifikuoto elektriko.

Kaip saugiai prailginti laidą namuose: paprastas būdas išvengti trumpųjų jungimųNuotrauka: Pexels / Markus Spiske

Šeimai, senjorui ir dirbančiajam namuose rizika atrodo skirtingai

Šeima su mažais vaikais dažniau susiduria ne tik su perkrova, bet ir su smalsiomis rankomis. Ant grindų paliktas šakotuvas gali tapti žaislu, o kabantis laidas – daiktu, už kurio patogu patraukti. Tokiu atveju verta pasirūpinti, kad lizdai nebūtų lengvai pasiekiami, o laidai nesidriektų ten, kur vaikai žaidžia ar nuolat laksto.

Senjorui pavojus kartais slypi visai kitur: prietaisas jungiamas ten, kur patogiau pasiekti, o laidas nutiesiamas per praėjimą. Vienas neatsargus žingsnis gali baigtis kritimu. Todėl ilgintuvą verta rinktis ne tik pagal kainą ar lizdų skaičių, bet ir pagal tai, ar jis padės išvengti kliūčių namuose, o ne sukurs naują.

Dirbantys iš namų dažnai aplink darbo stalą sukaupia daug įrangos: kompiuterį, ekraną, spausdintuvą, įkroviklius, lempą. Tokiai vietai geriau skirti kokybišką šakotuvą ir reguliariai pažiūrėti, ar jo laidas neįtemptas, nesusuktas ir neužspaustas. Tvarkinga darbo vieta nėra vien estetikos reikalas – ji leidžia laiku pamatyti pažeidimą, kol jis netapo rimtesne bėda.

Ne kiekviena problema reiškia neatsargų žmogų

Lengva pasakyti, kad pakanka nusipirkti gerą ilgintuvą, tačiau namų planavimas ne visuomet patogus. Senuose būstuose rozečių gali būti per mažai, jos įrengtos ne ten, kur šiandien stovi televizorius ar darbo stalas. Nuomojamame bute žmogus dar ir negali laisvai keisti elektros instaliacijos, todėl laikinas sprendimas dažnai tampa nuolatiniu.

Kita pusė – pigūs, nusidėvėję ar neaiškios kilmės gaminiai. Iš pirmo žvilgsnio visi ilgintuvai atrodo panašiai, tačiau prastos kokybės kontaktai gali greičiau atsilaisvinti ir kaisti. Perkant verta rinktis tvirtą gaminį, neimti suskilusio ar labai lengvo šakotuvo vien todėl, kad jis kainuoja mažiau, o seną, pradėjusį kaisti ar kibirkščiuoti, pakeisti nedelsiant.

Jeigu nuolat trūksta rozečių, išmuša automatinį jungiklį arba įtariate, kad namų instaliacija sena ir nepatikima, problema jau nėra vien per trumpo laido klausimas. Čia saugiausia ne eksperimentuoti, o kreiptis į kvalifikuotą elektriką. Papildoma tinkamai įrengta rozetė kainuoja mažiau nervų nei nuolatinis gyvenimas tarp šakotuvų ir baimė, kad vėl kažkas pradės kaisti.

Namų elektra dažniausiai nereikalauja herojiškų sprendimų. Ji reikalauja mažos disciplinos: vieno tinkamo ilgintuvo vietoje laidų grandinės, laisvos vietos aplink kontaktus ir dėmesio pirmiems gedimo ženklams. Kai rozetė nebetampa kompromisu tarp patogumo ir saugumo, namuose lieka mažiau ne tik susierzinimo, bet ir realios gaisro rizikos.