3 metus bankui mokėjo po 2,90 euro per mėnesį: tik vėliau suprato, kad galėjo mokėti kelis kartus mažiau

Daug žmonių kiekvieną mėnesį bankui sumoka po kelis eurus ir net nesusimąsto, už ką tiksliai. Mokestis nedidelis, sąskaitoje nurašomas tyliai, pranešimo dažnai net nepastebime, o po metų paaiškėja, kad iš pažiūros smulki suma jau virto keliasdešimčia eurų. Dar nemaloniau tampa tada, kai žmogus supranta: už tą pačią ar labai panašią kasdienę banko paslaugą galėjo mokėti gerokai mažiau.

Pavyzdys labai paprastas. Jeigu žmogus 3 metus bankui mokėjo po 2,90 euro per mėnesį, per 36 mėnesius susidaro 104,40 euro. Tai jau nebe „keli centai“. Tai normali suma, už kurią galima apmokėti dalį komunalinių, nusipirkti maisto savaitei ar bent jau nepalikti pinigų bankui vien dėl to, kad niekada nebuvo pasitikrintas paslaugų planas.

O dabar palyginkime. Jei vietoje 2,90 euro mokestis būtų buvęs 1 euras per mėnesį, per tuos pačius 3 metus žmogus būtų sumokėjęs 36 eurus. Skirtumas – 68,40 euro. Jei žmogui priklausytų lengvatinis 0,50 euro mokestis, per 3 metus būtų susidarę tik 18 eurų, o skirtumas nuo 2,90 euro plano siektų net 86,40 euro.

Štai dėl ko verta bent kartą per metus atsiversti banko programėlę ir pažiūrėti ne tik sąskaitos likutį, bet ir tai, kokį paslaugų planą turite.

Kodėl žmonės permoka net nepastebėdami

Banko mokesčiai yra viena iš tų išlaidų, kurių žmogus dažnai nelaiko tikrais pinigais. Kai parduotuvėje pabrangsta duona ar pienas, tai pajuntame iš karto. Kai degalinėje litras kainuoja keliais centais daugiau, taip pat pastebime. Bet kai bankas kas mėnesį nurašo 2,90 euro, 3,50 euro ar 4 eurus, daugelis tiesiog numoja ranka: „Ai, čia banko mokestis.“

Problema ta, kad banko planai keičiasi, žmogaus poreikiai keičiasi, o senas planas dažnai lieka tas pats. Vienas žmogus anksčiau daug pervedinėjo pinigus, turėjo kelias korteles, dažnai išsiimdavo grynųjų, todėl jam reikėjo platesnio plano. Vėliau gyvenimas pasikeitė: atlyginimas ateina į tą pačią sąskaitą, mokėjimų nedaug, kortelė viena, grynųjų beveik nenaudoja. Bet banko planas liko brangesnis.

Tada ir atsiranda tyli permoka. Ne todėl, kad žmogus buvo apgautas, o todėl, kad niekada nepasitikrino, ar jo turimas planas vis dar atitinka realų naudojimą.

Dar viena priežastis – žmonės dažnai nežino, kad bankuose gali būti skirtingų planų pagal situaciją. Vienur pigesnės sąlygos gali būti taikomos jaunimui, senjorams, atlyginimą į sąskaitą gaunantiems klientams ar tiems, kuriems pakanka būtiniausių mokėjimo paslaugų. Lietuvos bankas skelbia, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelis turi būti teikiamas už ne didesnę kainą kaip 1 euras per mėnesį, o nepasiturintiems gyventojams – 0,50 euro.

Ką reiškia „gaunu atlyginimą į tą sąskaitą“

Daugeliui bankų klientas, kuris gauna darbo užmokestį į sąskaitą, yra aktyvus klientas. Tai reiškia, kad per tą sąskaitą juda pagrindinės pajamos, iš jos mokami mokesčiai, atliekami pervedimai, naudojama kortelė. Todėl kai kuriuose bankuose tokiems klientams gali būti siūlomos palankesnės paslaugų plano sąlygos arba specialios plano kainos. Pavyzdžiui, „Swedbank“ savo paslaugų planų informacijoje nurodo specialią kainą klientams, gaunantiems darbo užmokestį į sąskaitą, nors konkretus mokestis priklauso nuo pasirinkto plano ir banko sąlygų.

Tačiau čia labai svarbu nepainioti dviejų dalykų. Pigesnis planas dėl gaunamo atlyginimo ir pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelis gali būti skirtingi produktai. Vienas žmogus gali turėti banko siūlomą kasdienį planą, kitas – minimalų reguliuojamą krepšelį, trečias – specialias sąlygas dėl amžiaus ar socialinės padėties. Todėl neverta spėti pagal pavadinimą. Reikia pasižiūrėti konkrečiai: koks planas aktyvus, kiek jis kainuoja ir kas į jį įeina.

Jeigu jūs gaunate atlyginimą į tą pačią banko sąskaitą, verta banko programėlėje arba interneto banke patikrinti, ar jums nėra taikomas pigesnis planas. Kartais žmogus metų metus moka standartinį mokestį vien todėl, kad niekada nepaspaudė plano keitimo arba nepaklausė banko, ar jam priklauso pigesnis variantas.

Tai nėra sudėtingas finansinis triukas. Tai paprastas buitiškas patikrinimas, toks pats kaip elektros plano, telefono plano ar draudimo įmokos peržiūra.

Skaičiai, kurie parodo, kodėl verta pasitikrinti

Kad būtų aiškiau, paimkime kelis mėnesinio mokesčio pavyzdžius.

Jeigu banko planas kainuoja 2,90 euro per mėnesį, per metus sumokate 34,80 euro. Per 3 metus – 104,40 euro. Per 5 metus – 174 eurus.

Jeigu planas kainuoja 1 eurą per mėnesį, per metus sumokate 12 eurų. Per 3 metus – 36 eurus. Per 5 metus – 60 eurų.

Skirtumas tarp 2,90 euro ir 1 euro per mėnesį atrodo nedidelis – tik 1,90 euro. Bet per 3 metus tai jau 68,40 euro, o per 5 metus – 114 eurų.

Jeigu žmogus galėtų naudotis 0,50 euro planu, skirtumas būtų dar didesnis. Mokant po 0,50 euro, per metus susidaro 6 eurai, per 3 metus – 18 eurų, per 5 metus – 30 eurų. Palyginti su 2,90 euro planu, per 5 metus tai jau 144 eurų skirtumas.

Būtent taip ir veikia maži mokesčiai. Vieną mėnesį jie neerzina, bet ilgu laikotarpiu tampa pinigais, kuriuos žmogus galėjo pasilikti sau.

Kaip pasitikrinti, ar nepermokate

Pirmas žingsnis – atsidarykite banko programėlę arba interneto banką ir susiraskite skiltį, kurioje rodomi jūsų paslaugų planai, sąskaitos mokesčiai arba įkainiai. Ieškokite, kiek tiksliai mokate kas mėnesį ir koks plano pavadinimas.

Antras žingsnis – pažiūrėkite, ką realiai naudojate. Ar turite vieną kortelę? Ar darote daug pervedimų? Ar dažnai išsiimate grynųjų? Ar mokate e. sąskaitas? Ar turite kelias sąskaitas, kurių jums nebereikia? Kartais žmogus moka už planą, kurio galimybių beveik nenaudoja.

Trečias žingsnis – palyginkite pigesnius planus. Bankai dažnai turi kelis variantus: minimalų, kasdienį, platesnį, specialų jaunimui, senjorams ar atlyginimą gaunantiems klientams. Pavadinimai skirtinguose bankuose gali skirtis, bet esmė ta pati – ne kiekvienam reikia brangiausio kasdienio plano.

Ketvirtas žingsnis – paklauskite banko labai tiesiai: „Aš gaunu atlyginimą į šią sąskaitą. Ar man taikomas pigesnis paslaugų planas? Ar galiu rinktis pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį? Kiek realiai mokėčiau per mėnesį?“

Tai geras klausimas, nes jis nepalieka vietos bendroms frazėms. Jūs neklausiate „ką siūlote?“, o prašote aiškiai palyginti kainą.

Į ką atkreipti dėmesį prieš keičiant planą

Nereikia aklai rinktis pigiausio plano, jei jis neatitinka jūsų poreikių. Pigiausias variantas gali turėti mažiau nemokamų pervedimų, mažesnį grynųjų išėmimo limitą, kitokias kortelės sąlygas ar papildomus mokesčius už paslaugas, kurias jūs dažnai naudojate.

Pavyzdžiui, jei kas mėnesį darote daug pervedimų, mokate už kelias paslaugas, dažnai išsiimate grynųjų ar naudojate papildomas korteles, platesnis planas gali būti naudingesnis. Bet jei jūsų banko gyvenimas labai paprastas – ateina atlyginimas, keli mokėjimai, viena kortelė ir beveik jokių grynųjų – brangesnis planas gali būti tiesiog nereikalingas.

Todėl geriausia skaičiuoti ne tik mėnesinį plano mokestį, bet ir visą naudojimo vaizdą. Jei pigesnis planas kainuoja 1 eurą, bet už kiekvieną papildomą veiksmą mokėsite atskirai, jis gali ne visiems būti geriausias. Tačiau labai daug žmonių net nepasiekia tų limitų, už kuriuos brangesni planai apsimoka.

Dar verta patikrinti, ar neturite senų nenaudojamų sąskaitų. Kartais žmogus turi sąskaitą banke, kurią kadaise atsidarė dėl paskolos, darbo, kortelės ar akcijos, o vėliau ją pamiršo. Jei už ją taikomas administravimo ar plano mokestis, pinigai gali būti nurašomi net tada, kai sąskaita beveik nenaudojama.

Kam tai ypač aktualu

Ši tema svarbi ne tik tiems, kurie labai taupo. Ji aktuali visiems, kurie turi banko sąskaitą ir metų metus nekeičia įpročių. Ypač verta pasitikrinti žmonėms, kurie pakeitė darbą, pradėjo gauti atlyginimą į kitą banką, išėjo į pensiją, sumažino pervedimų skaičių, atsisakė grynųjų arba tiesiog seniai neatnaujino banko paslaugų plano.

Senjorams verta pasidomėti, ar nėra specialių sąlygų dėl amžiaus. Jauniems žmonėms – ar netaikomas nemokamas arba pigesnis planas. Atlyginimą gaunantiems klientams – ar bankas neturi specialios kainos. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms – ar jiems gali tikti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelis.

Labai dažnai žmonės nežino ne todėl, kad informacijos nėra. Ji yra, tik paslėpta banko įkainių puslapiuose, planų palyginimuose ir smulkiuose aprašymuose. O kasdienybėje žmogus tiesiog gyvena toliau ir moka tą patį mokestį, kol vieną dieną paskaičiuoja, kiek jau susidarė.

Mažas mokestis, kuris per metus tampa tikrais pinigais

Banko paslaugų mokestis nėra didžiausia šeimos biudžeto eilutė. Tačiau jis yra būtent ta vieta, kur pinigai dažnai nuteka tyliai ir be jokios emocijos. Žmogus gali medžioti akcijas parduotuvėje, lyginti degalų kainas, taupyti elektrą, bet tuo pačiu kas mėnesį mokėti už per brangų banko planą, kurio jam visai nereikia.

Todėl verta padaryti labai paprastą dalyką: kartą per metus pasitikrinti banko planą taip pat, kaip tikrinate telefono ar elektros tiekėjo kainą. Pažiūrėti, kiek mokate, ką gaunate ir ar nėra pigesnio varianto pagal jūsų realų naudojimą.

Jeigu 3 metus mokėjote po 2,90 euro, tai dar nėra tragedija. Bet tai geras priminimas, kad mažos sumos tampa didelės, kai jų niekas neliečia. O jei už tą pačią kasdienę bankininkystę galite mokėti 1 eurą ar mažiau, nėra jokios priežasties palikti skirtumą bankui vien iš įpročio.

Kartais didžiausias taupymas prasideda ne nuo didelių sprendimų, o nuo vieno paprasto klausimo programėlėje: kodėl aš už šį planą moku būtent tiek?