Žiema gali smogti visai kitaip, nei tikimės: Lietuvai prognozuojami pavojingi temperatūros šuoliai

Jeigu tikitės ramios, baltos žiemos su kelių laipsnių šalčiu, sniego sluoksniu kieme ir gana nuspėjamais orais, artėjantis sezonas gali pateikti visai kitokį scenarijų. Naujausiose ilgalaikėse prognozėse kalbama ne tiek apie nuolatinį speigą ar sniego pusnis, kiek apie daug nemalonesnį reiškinį – staigius ir sunkiai prognozuojamus temperatūros šuolius, kai vieną savaitę gali lyti ir laikytis teigiama temperatūra, o netrukus šlapios gatvės ir keliai sušals.

Būtent tokia žiema Lietuvoje gali būti pavojingesnė už paprastą stabilų šaltį. Kai lauke savaitę laikosi –5 ar –10 laipsnių, žmonės prie tokių sąlygų pripranta. Keliai barstomi, sniegas nuvalomas, vairuotojai žino, ko tikėtis. Visai kita situacija susidaro tuomet, kai temperatūra nuolat vaikšto per nulį: dieną lyja, vakare ima šalti, ryte visas miestas tampa čiuožykla, po kelių dienų vėl +5 °C, o tada atkeliauja dar viena šalčio banga.

Pagal pateiktą ilgalaikę prognozę būtent toks nepastovumas gali tapti vienu svarbiausių artėjančios žiemos bruožų Rytų Europos regione. Bendra sezono temperatūra gali būti aukštesnė už daugiametę normą, tačiau tai visiškai nereiškia, kad Lietuva nematys šalčio ar sniego. Priešingai – šiltesnės žiemos fone trumpi šalčio epizodai gali pasirodyti dar aštresni.

Šiltesnė žiema nereiškia ramios žiemos – čia ir slypi didžiausia problema

Išgirdę, kad žiema prognozuojama keliais laipsniais šiltesnė už įprastą, daugelis iškart įsivaizduoja beveik besniegį gruodį, kelis laipsnius šilumos ir mažesnes sąskaitas už šildymą. Tačiau prognozėje piešiamas vaizdas gerokai sudėtingesnis. Kai kuriais laikotarpiais temperatūra gali būti net 3–4 laipsniais aukštesnė už klimatines normas, o ypač šilta gali būti antroji žiemos pusė ir vasaris. Vis dėlto tarp šių šiltų periodų galimos ir staigios šalto oro invazijos.

Didžiausia bėda – ne pati vidutinė temperatūra, o jos svyravimai. Prognozuojami laikotarpiai, kai temperatūros skirtumas per gana trumpą laiką gali siekti net keliolika ar daugiau laipsnių. Platesniame regione minimi net 20–30 laipsnių svyravimai. Lietuvoje tai galėtų reikšti labai nemalonią orų kaitą: po teigiamos temperatūros, lietaus ir tirpstančio sniego staiga grįžta šaltis, vanduo užšąla, o keliuose ir šaligatviuose susiformuoja beveik nematomas ledo sluoksnis.

Tokios žiemos vairuotojams gali būti gerokai sudėtingesnės už tas, kai kelias savaites iš eilės laikosi pastovus šaltis. Vakare automobilį galite palikti stovėti lyjant lietui, o ryte rasti jį padengtą ledu. Šlapias asfaltas per kelias valandas gali pavirsti plikledžiu, todėl pavojingiausias momentas gali būti net ne snygis, o būtent laikotarpis po atlydžio.

Lietus vietoje sniego, o paskui – staigus užšalimas

Prognozėje taip pat numatomas didesnis kritulių kiekis. Sausį ir vasarį kai kuriose teritorijose jis gali net keliomis dešimtimis procentų viršyti įprastą mėnesio normą. Tačiau tai nebūtinai reikš gražią baltą žiemą. Dėl aukštesnės temperatūros dalis kritulių gali iškristi lietaus, šlapdribos ir labai šlapio sniego pavidalu.

Lietuvai toks scenarijus gerai pažįstamas. Dieną temperatūra pakyla iki +2 ar +4 °C, sniegas pradeda tirpti, gatvėse kaupiasi vanduo, o vakare temperatūra smunka žemiau nulio. Kitą rytą prasideda problemos – slidūs šaligatviai, apledėję kiemai, avarijos keliuose, sunkiai atidaromos automobilių durelės ir ledu pasidengę laiptai.

Jeigu tokį atlydį lydi lietus, situacija gali tapti dar sudėtingesnė. Užšąlantys krituliai ant medžių šakų, elektros laidų ir kitų paviršių formuoja sunkų ledo sluoksnį. Kartais pakanka kelių valandų, kad medžių šakos pradėtų linkti, o silpnesnės neatlaikytų svorio.

Todėl keistai skambantis scenarijus „šiltesnė žiema, bet daugiau problemų“ iš tiesų turi logikos. Stabilus sausas šaltis dažnai sukelia mažiau chaoso nei nuolatinis temperatūros vaikščiojimas aplink nulį.

Pavojingiausias derinys – šlapias sniegas, ledas ir stiprus vėjas

Dar viena problema gali kilti tuomet, kai iškrenta didelis kiekis šlapio sniego. Sausas purus sniegas yra palyginti lengvas, tačiau temperatūrai laikantis arti nulio jis prisigeria vandens ir tampa kelis kartus sunkesnis. Ant medžių susikaupęs toks sniegas gali laužyti šakas, o kartu su vėju – versti ir pačius medžius.

Lietuvoje tai ypač nemalonu dėl elektros linijų. Pakanka kelių medžių ar didesnių šakų, nukritusių ant laidų, ir be elektros gali likti ištisi kaimai ar gyvenvietės. Jeigu tuo pat metu keliai būna apsnigti ar apledėję, gedimų šalinimas tampa gerokai sudėtingesnis.

Dar pavojingesnis derinys susidaro esant lijundrai. Ant laidų, medžių, automobilių ir kelių paviršių formuojasi ledo sluoksnis, kurio svoris palaipsniui didėja. Iš pirmo žvilgsnio vaizdas gali net atrodyti gražiai – medžiai blizga lyg padengti stiklu. Tačiau elektros tinklams ir vairuotojams tai gali būti vienas nemaloniausių žiemos reiškinių.

Pateiktoje prognozėje būtent labai gausus šlapias sniegas ir lijundra įvardijami kaip reiškiniai, galintys sukelti elektros energijos tiekimo sutrikimų, nes sniego ir ledo svoris laužo medžius bei pažeidžia elektros linijas.

Vieną dieną +8, kitą – minusas: organizmui irgi nebus lengva

Nepastovūs orai jaučiami ne tik keliuose. Jeigu žiemos metu nuolat keičiasi oro masės, žmonės gali susidurti su labai skirtingomis sąlygomis vos per kelias dienas. Vieną rytą išeinate iš namų lyjant lietui ir esant keliems laipsniams šilumos, o po kelių dienų jau tenka gramdyti automobilio stiklus esant dviženklei neigiamai temperatūrai.

Atkeliaujant šiltoms Atlanto oro masėms taip pat dažniau gali formuotis tirštas rūkas. Žiemą tai ypač nemalonu, nes prastas matomumas gali sutapti su šlapia ar vietomis apledėjusia kelio danga. Vairuotojas gali matyti keliasdešimt metrų į priekį, nors iš pažiūros atrodo, kad kelias tik šlapias.

Tuomet sąlygos gali pasikeisti dar kartą. Šiltam orui pasitraukus ir atėjus šaltesnei oro masei, drėgmė ant kelio užšąla. Pavojingiausias būna vadinamasis juodasis ledas – plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis ant asfalto. Vairuotojui kelias gali atrodyti tiesiog šlapias, tačiau automobilis sukibimą praranda akimirksniu.

Ar Lietuvoje gali paspausti rimtas šaltis?

Taip. Šiltesnė už normą žiema nereiškia, kad visus tris mėnesius temperatūra bus teigiama. Ilgalaikė prognozė kalba apie trumpas, bet ryškias šalčio bangas. Platesniame regione kai kuriomis naktimis minima apie –20 °C temperatūra, o gerokai atokesnėse šiaurinėse ir rytinėse teritorijose prognozuojami net ekstremalesni šalčiai.

Tai nereiškia, kad Lietuvai prognozuojama –40 °C temperatūra. Pateiktoje medžiagoje tokie šalčiai siejami su gerokai šaltesniais rytiniais ir šiauriniais regionais. Tačiau pats scenarijus svarbus ir mums: šiltos žiemos fonas neatmeta gana rimtų trumpalaikių šalčio epizodų.

Būtent jie gali labiausiai nustebinti. Jeigu kelias savaites Lietuvoje laikosi 0–5 laipsnių šiluma, žmonės atsipalaiduoja, dalis net pradeda kalbėti, kad „žiemos nebebus“. Tačiau pakanka pasikeisti atmosferos cirkuliacijai ir iš šiaurės ar rytų gali būti atnešta gerokai šaltesnė oro masė.

Po kelių dienų situacija vėl gali apsiversti, sugrįžus Atlanto orui. Toks „amerikietiškų kalnelių“ principas ir yra viena nemaloniausių prognozuojamos žiemos savybių.

Pajūryje žiema gali labiau priminti nesibaigiantį lapkritį

Vakarų Lietuvoje ir pajūryje situacija gali būti dar kitokia. Jūros artumas paprastai švelnina didžiausius šalčius, todėl Klaipėdoje ir aplinkiniuose rajonuose dažniau galima tikėtis temperatūros apie nulį ar virš jo.

Tačiau vargu ar tai gera žinia tiems, kurie svajoja apie baltą žiemą. Vietoje sniego gali būti daugiau lietaus, šlapdribos, stipraus vėjo ir drėgmės. Tokia žiema kartais atrodo kaip lapkritis, kuris niekaip nesibaigia: tamsu, šlapia, vėjuota ir nuolat purvina.

Problemos prasideda tuomet, kai į šią drėgmę trumpam įsiveržia šaltis. Visa per kelias dienas susikaupusi drėgmė užšąla ir keliuose gali prasidėti tikras chaosas. Todėl net regionuose, kuriuose didelio sniego sluoksnio gali nebūti, žiema nebūtinai bus lengva.

Ar iš tiesų galime likti be normalios snieguotos žiemos?

Visiškai besniegės žiemos scenarijaus iš pateiktos prognozės daryti negalima. Sniego tikrai gali būti, galimos ir pūgos bei trumpi stipraus šalčio periodai. Tačiau problema ta, kad sniego danga gali būti labai nepastovi. Sninga, susidaro keliolikos centimetrų sluoksnis, po kelių dienų ateina atlydis ir jis pradeda sparčiai tirpti. Tuomet vėl šąla, o po savaitės istorija kartojasi.

Todėl vietoje vienos stabilios žiemos galime sulaukti kelių mažų „žiemų“ per vieną sezoną – su sniegu ir šalčiu, kurias nuolat pertrauks šiltas, lietingas oras.

Tai nėra pats maloniausias scenarijus nei vairuotojams, nei kelininkams, nei energetikams. Nuolatinis užšalimo ir atšilimo ciklas gadina kelių dangą, formuoja duobes, didina plikledžio tikimybę ir apsunkina kelių priežiūrą.

Pavojingiausia gali būti ne tada, kai šalčiausia

Artėjant žiemai daugelis vis dar pirmiausia žiūri į vieną skaičių – kiek laipsnių šalčio prognozuojama. Tačiau jeigu ši ilgalaikė prognozė pasitvirtins, būtent tai gali būti ne pats svarbiausias rodiklis.

Daug nemalonesnis scenarijus Lietuvai būtų nuolatinė temperatūros kaita aplink nulį. Lietus, šlapias sniegas, atlydis, staigus užšalimas, rūkas, lijundra ir tada vėl teigiama temperatūra – toks ciklas per vieną žiemą gali pasikartoti daugybę kartų.

Todėl šilta žiema nebūtinai reiškia lengvą žiemą. Kartais yra priešingai.

Jeigu orai iš tiesų elgsis taip nepastoviai, kaip numatoma pateiktoje sezoninėje prognozėje, Lietuvoje didžiausia problema gali būti ne metrą siekiančios pusnys ar kelias savaites trunkantis speigas, o tai, kad niekada iki galo nežinosime, kas mūsų laukia po dviejų ar trijų dienų.

Vieną rytą gali tekti bristi per šlapdribą, kitą – važiuoti per plikledį, dar po kelių dienų – klausytis lietaus į langą.

O tada, kai jau atrodys, kad tikros žiemos šiemet nebus, ji gali sugrįžti per vieną naktį.