Magnetinis laukas rugsėjo 15-ąją staiga suaktyvėjo: iki audros ribos liko visai nedaug

Rugsėjo 15-osios rytą stebintys Saulės aktyvumą užfiksavo sustiprėjusį Žemės magnetinio lauko aktyvumą. K indeksas pakilo iki maždaug 4,7, todėl situacija jau priartėjo prie ribos, nuo kurios prasideda silpna G1 kategorijos geomagnetinė audra. Kol kas kalbėti apie stiprią magnetinę audrą būtų per anksti, tačiau artimiausiomis valandomis situacija dar gali keistis.

Dabartinis aktyvumas žymimas geltonuoju lygiu. Tai reiškia, kad Žemės magnetinis laukas nėra ramus, tačiau stiprios geomagnetinės audros šiuo metu taip pat nefiksuojama. G1 kategorijos audra prasideda tuomet, kai Kp indeksas pasiekia 5, todėl dabartinis maždaug 4,7 rodiklis yra jau labai arti šios ribos.

Mokslininkų vertinimu, padidėjusį geomagnetinį aktyvumą šiuo metu lemia iš Saulės sklindantis didesnio greičio Saulės vėjo srautas. Be to, prognozuojamas dar vienas srautas, todėl magnetinis laukas gali išlikti aktyvus ir trumpam pasiekti silpnos geomagnetinės audros lygį.

Rugsėjo 15-osios magnetinis aktyvumas priartėjo prie G1 ribos

Geomagnetinis aktyvumas vertinamas naudojant Kp indeksą, kurio skalė svyruoja nuo 0 iki 9. Kuo skaičius didesnis, tuo stipresni Žemės magnetinio lauko svyravimai. Ramios geomagnetinės sąlygos paprastai fiksuojamos tada, kai indeksas yra žemas, tačiau jam artėjant prie 5 jau kalbama apie gerokai aktyvesnę kosminių orų situaciją.

Rugsėjo 15 dieną indeksui pakilus iki maždaug 4,7, situacija atsidūrė visai šalia pirmosios geomagnetinės audros kategorijos. Kp 5 atitinka G1 lygio, arba silpną, geomagnetinę audrą. Todėl net ir nedidelis papildomas Saulės vėjo sustiprėjimas gali lemti, kad tam tikrais laikotarpiais ši riba bus pasiekta.

Vis dėlto svarbu nepainioti silpnos geomagnetinės audros su itin stipriais kosminių orų reiškiniais. G1 yra pati žemiausia penkių pakopų geomagnetinių audrų kategorija. Aukščiau jos yra G2, G3, G4 ir ekstremali G5 kategorija. Taigi net ir indeksui trumpam pakilus iki 5 tai nereikštų neįprastai pavojingos ar retos geomagnetinės audros.

Priežastis slypi Saulėje – artėja dar vienas greitas srautas

Padidėjęs aktyvumas siejamas su Saulės vainikinėmis skylėmis. Tai Saulės atmosferos sritys, iš kurių į kosmosą gali sklisti greitesnis Saulės vėjas. Kai toks elektringųjų dalelių srautas pasiekia Žemę, jis sąveikauja su mūsų planetos magnetosfera ir gali sukelti geomagnetinius svyravimus.

Šiuo metu Žemę veikia silpnesnis srautas, siejamas su pietinėje Saulės dalyje esančia vainikine skyle. Dėl jo Saulės vėjo greitis išlieka aukštesnis nei įprastas foninis lygis. Tačiau tuo viskas gali nesibaigti. Prognozuojama, kad iš šiaurinės Saulės disko dalies gali pasiekti dar vienas didelio greičio srautas, galintis papildomai suaktyvinti Žemės magnetinį lauką.

Būtent todėl geomagnetinės sąlygos gali svyruoti gana greitai. Vienomis valandomis indeksas gali būti žemesnis, o po kelių valandų trumpam pasiekti G1 audros ribą. Kp indeksas nėra visos paros vienas nekintantis skaičius – geomagnetinis aktyvumas matuojamas atskirais laikotarpiais, todėl situacija dienos metu gali keistis.

Ar magnetinė audra gali būti jaučiama Lietuvoje?

Geomagnetinių audrų tema dažnai sulaukia dėmesio dėl žmonių savijautos. Socialiniuose tinkluose galima rasti daugybę pasakojimų apie galvos skausmą, nuovargį, miego sutrikimus ar kraujospūdžio svyravimus geomagnetinio aktyvumo metu. Tačiau tokius pojūčius reikėtų vertinti atsargiai – vien sutapimas su padidėjusiu Kp indeksu savaime neįrodo, kad būtent geomagnetinis aktyvumas sukėlė konkrečius simptomus.

Kur kas aiškesnis stipresnių geomagnetinių audrų poveikis technologijoms. Esant aukštam aktyvumui gali atsirasti radijo ryšio, palydovinės navigacijos ar kai kurių elektros tinklų veikimo sutrikimų. Tačiau ties dabartiniu, maždaug 4,7 siekiančiu lygiu, rimtų technologinių problemų tikėtis nereikėtų.

Lietuvos gyventojams tokiais laikotarpiais gali būti įdomus ir dar vienas reiškinys – pašvaistės. Kuo stipresnė geomagnetinė audra, tuo toliau į pietus gali pasislinkti zona, kurioje matoma Šiaurės pašvaistė. Vis dėlto vien Kp 4–5 dar negarantuoja, kad pašvaistę pavyks išvysti Lietuvoje. Tam svarbus ne tik bendras geomagnetinis aktyvumas, bet ir daugybė kitų kosminių bei atmosferos sąlygų.

Situacija dar gali pasikeisti

Rugsėjo 15-osios duomenys rodo, kad Žemės magnetinis laukas šiuo metu yra suaktyvėjęs, tačiau iki stiprios magnetinės audros dar labai toli. K indeksui pasiekus maždaug 4,7, jis atsidūrė visai šalia G1 audros pradžios ribos, todėl artimiausiu metu galimi trumpi aktyvesni laikotarpiai.

Didžiausią įtaką turės tai, kaip Žemę pasieks prognozuojamas greitesnis Saulės vėjo srautas. Jeigu jo poveikis bus stipresnis, Kp indeksas gali peržengti 5 ribą ir tuomet jau oficialiai būtų kalbama apie silpną G1 kategorijos geomagnetinę audrą. Jeigu srautas bus silpnesnis arba jo kryptis Žemės magnetiniam laukui bus mažiau palanki, aktyvumas gali taip ir likti geltonajame lygyje.

Todėl rugsėjo 15 dienos situaciją tiksliausia apibūdinti taip: Žemės magnetinis laukas jau suaktyvėjęs ir priartėjo prie magnetinės audros ribos, tačiau stiprios audros šiuo metu nėra.