Mažas vitamino D kiekis gali būti netikėtai susijęs su įvairaus pobūdžio skausmu

„Vėl skauda nugarą, nors nieko sunkaus nekėliau“, – tokia frazė namuose ar darbe nuskamba dažniau, nei norėtume. Vieną rytą maudžia pečius, kitą vakarą tempia kojas, o savaitgalį galvos skausmas sugadina planus. Dažnas pirmiausia kaltina kėdę biure, orų permainą, per minkštą čiužinį ar amžių.

Tačiau kartais skausmas neturi vienos aiškios priežasties. Jis lyg ir nėra labai stiprus, bet užsitęsia: raumenys pavargsta greičiau, kūnas atrodo sustingęs, o po įprastos dienos norisi tik atsigulti. Tokiose situacijose verta prisiminti ir vitaminą D – medžiagą, kuri dažnai siejama tik su kaulais ar tamsiuoju metų laiku, nors jos stoka gali sutapti su įvairiais nemaloniais pojūčiais.

Tai nereiškia, kad kiekvienas kelio, nugaros ar galvos skausmas kyla dėl mažo vitamino D kiekio. Skausmui įtakos turi daugybė dalykų – trauma, pervargimas, uždegimas, miego stoka, stresas, kitos ligos. Vis dėlto kai negalavimai kartojasi, o aiškaus paaiškinimo nėra, į vitamino D rodiklį pažvelgti gali būti naudinga.

Kūnas kartais siunčia ne vieną, o kelis signalus

Vitaminas D svarbus normaliai kaulų ir raumenų veiklai. Kai jo organizmui trūksta, dalis žmonių gali jausti labiau išplitusį maudimą: ne vienoje konkrečioje vietoje, o tarsi visame kūne. Ryte sunkiau išsijudinti, lipant laiptais greičiau pavargsta kojos, o įprasti namų darbai atrodo neproporcingai varginantys.

Ypač klaidinantis būna skausmas, kuris tai atsiranda, tai pranyksta. Žmogus kelias dienas jaučiasi geriau, todėl numoja ranka, paskui vėl ima mausti apatinę nugaros dalį, klubus ar blauzdas. Kadangi nėra vieno ryškaus įvykio – kritimo, patempimo ar didelio fizinio krūvio – toks diskomfortas neretai nurašomas „paprastam nuovargiui“.

Prie skausmo gali prisidėti ir bendras jėgų stygius, prastesnė nuotaika, mažesnis noras judėti. Tada susidaro nepalankus ratas: žmogus jaučiasi pavargęs, mažiau būna lauke ir juda, o kūnas dar labiau sustingsta. Vien vitamino D trūkumas nepaaiškina visko, bet jis gali būti viena detalė, kuri sustiprina bendrą prastą savijautą.

Kodėl tai lengva supainioti su darbu, amžiumi ar oru

Lietuvoje didelę metų dalį gyvename taip, kad saulės šviesos gauname mažiau, o laiką leidžiame patalpose. Ryte – automobiliu ar viešuoju transportu į darbą, dieną – prie ekrano, vakare – namuose. Net vasarą ne kiekvienas reguliariai būna lauke tuo metu, kai oda gali gauti saulės šviesos.

Dirbantis žmogus raumenų maudimą dažnai sieja su ilgu sėdėjimu, fizinį darbą dirbantis – su krūviu, o senjoras gali manyti, kad tai neišvengiama bėgantiems metams. Tėvai, nuolat neišsimiegantys dėl mažų vaikų, savo nuovargiui ir kūno skausmams taip pat randa visai logišką paaiškinimą. Problema ta, kad keli veiksniai gali veikti kartu, todėl vien spėlioti nepakanka.

Galvos, nugaros, sąnarių ar raumenų skausmas savaime nėra patikimas vitamino D stokos ženklas. Jis gali būti susijęs su visai kitomis būklėmis, kurioms reikia kitokios pagalbos. Būtent todėl nereikėtų bandyti diagnozuoti savęs vien perskaičius simptomų sąrašą – svarbiau pastebėti, kiek laiko negalavimai tęsiasi, ar stiprėja ir kaip keičia kasdienį gyvenimą.

Mažas vitamino D kiekis gali būti netikėtai susijęs su įvairaus pobūdžio skausmuNuotrauka: Pexels / Kindel Media

Vieniems skauda tyliai, kitiems tai jau trukdo gyventi

Jaunesnis žmogus gali nepastebėti, kaip pamažu sumažėjo jo ištvermė: anksčiau po darbo eidavo pasivaikščioti, o dabar jėgų užtenka tik sofai. Senjorui kūno maudimas gali sustiprinti baimę judėti, nors būtent saugus, reguliarus judėjimas daugeliu atvejų padeda išlaikyti raumenų jėgą. Kai skausmas riboja judėjimą, jis paliečia ne tik kūną, bet ir savarankiškumą bei nuotaiką.

Šeimose tai dažnai atrodo kaip smulkmenų virtinė. Vienas žmogus nebeina į ilgesnį pasivaikščiojimą, atsisako kelionės pas giminaičius, greičiau susierzina, nes prastai miega. Kitiems gali atrodyti, kad jis tiesiog nenori ar yra blogos nuotaikos, nors iš tiesų nuolatinis, neaiškus diskomfortas išvargina.

Medikams taip pat nėra paprasta, nes skausmas yra labai asmeniškas pojūtis, o jo priežasčių – daug. Reikia įvertinti simptomus, žmogaus mitybą, judėjimą, vartojamus vaistus, lėtines ligas ir, jei reikia, atlikti tyrimus. Vitamino D klausimas čia nėra universalus atsakymas, tačiau jis gali būti prasminga bendro vaizdo dalis.

Ne spėlioti, o ramiai išsiaiškinti

Jeigu maudimas ar silpnumas užsitęsė, kartojasi be aiškios priežasties arba pradeda trukdyti dirbti, miegoti ir judėti, protingiausia aptarti tai su gydytoju. Jis gali nuspręsti, ar reikalingas vitamino D kiekio tyrimas ir ar verta ieškoti kitų priežasčių. Tai ypač svarbu, jei skausmas staiga labai sustiprėja, atsiranda tinimas, karščiavimas, tirpimas, ryškus silpnumas ar kiti nauji simptomai.

Vitaminų papildų nereikėtų vartoti principu „kuo daugiau, tuo geriau“. Vitaminas D tirpsta riebaluose, todėl jo perteklius taip pat nėra nekaltas dalykas. Tinkama dozė priklauso nuo žmogaus būklės, amžiaus, mitybos, metų laiko ir tyrimų rezultatų, todėl aklai kopijuoti artimojo ar socialiniuose tinkluose rastą vartojimo schemą nėra gera mintis.

Kasdienybėje padeda ir paprasti dalykai: reguliariai, pagal galimybes būti lauke, nepamiršti judesio per darbo dieną, rūpintis visaverte mityba bei miegu. Tai nepakeičia gydymo, kai jo reikia, bet kūnui nereikia vieno stebuklingo sprendimo – jis geriau jaučiasi tada, kai kelios bazinės taisyklės tampa įpročiu.

Skausmas nėra charakterio silpnumas ir ne visada yra „normali gyvenimo dalis“, kurią reikia tyliai kentėti. Kartais kūnas prašo ne dar vienos kavos ar nuskausminamosios tabletės, o aiškesnio atsakymo, ko jam trūksta. Mažas vitamino D kiekis gali būti viena iš priežasčių, kurią verta patikrinti, tačiau svarbiausia – nei skausmo, nei savijautos pokyčių nepalikti vien spėlionėms.