Vairuotojai rudenį pamiršta patikrinti šią salono vietą: ji svarbi matomumui

Ryte automobilio stiklai atrodo tarsi užtraukti plona pilka užuolaida. Variklis jau užvestas, ventiliatorius ūžia visu pajėgumu, žmogus delnu braukia per priekinį stiklą iš vidaus ir nervingai žvilgčioja į laikrodį. Atrodo, kad kaltas lietus, rūkas ar tiesiog tipiškas rudens oras.

Tačiau kartais problema slepiasi visai ne ant stiklo ir ne po variklio dangčiu. Ji yra salone, ten, kur vairuotojas retai pažvelgia atidžiau – po kojų kilimėliais. Drėgna danga, šlapi kilimėliai ar susikaupęs vanduo gali ilgai tyliai didinti drėgmę automobilyje, o paskui kiekvieną rytą priminti apie save aprasojusiais langais.

Rudenį į automobilį parsinešame ne tik lapus ant batų. Parsinešame lietų, šlapią sniegą, purvą, drėgnus skėčius, vaikų kuprines ir šuns letenų paliktą vandenį. Visa tai lieka uždarame salone, kuriame vėsesnėmis dienomis drėgmei labai lengva nusėsti ant stiklų.

Po kilimėliu gali slėptis ne vien purvas

Guminį kilimėlį iškratyti paprasta – pakanka kelių judesių prie plovyklos ar namo kieme. Daug rečiau jis pakeliamas, kad būtų apžiūrėta, kas vyksta po juo. O būtent ten gali būti drėgna tekstilinė danga, prilipę lapai, smėlis ir net susikaupęs vanduo, kurio iš viršaus beveik nesimato.

Vanduo į saloną patenka labai įprastais keliais. Jį atneša keleivių batai, jis gali nubėgti nuo striukės ar skėčio, kartais įsigeria po žiemos likusios drėgmės. Jei automobilis senesnis arba jo sandarinimo gumos, durelių drenažo angos ir oro paėmimo vietos nėra tvarkingos, drėgmės gali atsirasti dar daugiau.

Uždarytame automobilyje ši drėgmė niekur staiga nedingsta. Dieną salonas kiek sušyla, naktį atvėsta, o vandens garai nusėda ant šalčiausio paviršiaus – stiklo. Vairuotojui atrodo, kad automobilis „visada rasoja“, nors iš tiesų jis kasdien važinėja su mažu drėgmės rezervuaru po kojomis.

Blogas matomumas prasideda dar prieš išvažiuojant

Aprasojęs stiklas nėra vien erzinantis rytinis ritualas. Kol oras salone sušyla ir drėgmė pasišalina, kelias, pėstieji bei veidrodėliai gali būti matomi prasčiau. Ypač nemalonu, kai priekinis stiklas atrodo jau nuskaidrėjęs, bet šoniniuose languose lieka drėgnos zonos – būtent ten, kur reikia pamatyti dviratininką ar iš šalutinio kelio išvažiuojantį automobilį.

Skubantis vairuotojas dažnai pasirenka greičiausią sprendimą: pavažiuoti keliolika metrų dar ne iki galo nuskaidrėjusiais langais. Toks sprendimas suprantamas, kai vėluojama į darbą, reikia nuvežti vaikus ar lauke pila lietus. Vis dėlto rudenį kelio situacija ir taip keičiasi greitai, todėl papildoma migla stiklo viduje tampa ne smulkmena, o nereikalinga rizika.

Drėgmė salone pasunkina gyvenimą ne visiems vienodai. Tėvai su mažais vaikais dažniau veža šlapius batus ir drabužius, šunų šeimininkai – drėgną augintinį, o vyresni žmonės gali tiesiog nepastebėti, kad kilimėlis po kojomis nuolat šlapias. Trumpomis miesto kelionėmis važiuojantys vairuotojai taip pat dažnai nespėja tinkamai išvėdinti automobilio.

Vairuotojai rudenį pamiršta patikrinti šią salono vietą: ji svarbi matomumuiNuotrauka: Pixabay / Pexels

Ne visada kaltas tik vairuotojas

Vairuotoją lengva apkaltinti, kad jis neprižiūri automobilio, tačiau rudens sąlygomis sauso salono išlaikymas nėra toks paprastas. Kai kelionė trunka dešimt minučių, o į automobilį kelis kartus per dieną įlipama su šlapiais batais, drėgmė kaupiasi greičiau, nei spėja pasišalinti. Tai ypač pažįstama šeimoms, kurios automobiliu veža vaikus į mokyklą, būrelius ir parduotuvę.

Kita vertus, nuolatinis rasojimas gali būti signalas, kad verta paieškoti ne vien šlapių kilimėlių. Prastai veikianti salono ventiliacija, užsiteršęs salono oro filtras, nevalytos oro įsiurbimo angos prie priekinio stiklo ar nesandarumas gali neleisti automobiliui normaliai išsausėti. Jei po kilimėliais vandens randama vėl ir vėl, vien išdžiovinti dangą nepakaks.

Autoservisui tokia problema kartais atrodo menka, nes automobilis važiuoja, variklis veikia, o lemputės prietaisų skydelyje nedega. Tačiau vairuotojui ji labai konkreti: kiekvienas rytas prasideda laukimu, kol matomumas taps normalus. Geras automobilio paruošimas rudeniui reiškia ne tik padangas ar langų skystį, bet ir aplinką, kurioje žmogus sėdi kiekvieną dieną.

Ką padaryti, kad rytas neprasidėtų nuo rasojančių stiklų

Pirmas paprastas veiksmas – pakelti visus kilimėlius ir paliesti dangą po jais. Jei ji drėgna, automobilį verta gerai išdžiovinti: išimti kilimėlius, juos išplauti ar nusausinti, o salone palikti kuo mažiau šlapių daiktų. Vien trumpam pravertas langas ne visada išspręs problemą, jei vanduo jau įsigėręs į tekstilę.

Prieš išvažiuojant pravartu neskubėti ir leisti ventiliacijai atlikti savo darbą. Įjungtas oro kondicionierius vėsesniu metu taip pat gali padėti sausinti orą, jei automobilio sistema veikia tinkamai. Oro recirkuliacijos režimo nereikėtų laikyti įjungto be reikalo: jis greitai sušildo saloną, bet gali užrakinti jame ir drėgmę.

Jeigu kilimėliai sausi, bet stiklai vis tiek nuolat rasoja, protinga patikrinti salono filtrą ir apžiūrėti, ar automobilyje nėra neįprastų vandens patekimo požymių. Drėgmės kvapas, šlapi langų kampai, vanduo bagažinėje ar nuolat aptrauktas priekinis stiklas rodo, kad problemą verta spręsti giliau. Kartais viena nepastebėta šlapia vieta salone pasako daugiau nei ilgas stiklo valymas iš vidaus.

Rudenį saugų važiavimą dažnai lemia ne dideli remontai, o keli ramūs įpročiai. Pakeltas kilimėlis užtrunka minutę, tačiau ši minutė gali reikšti aiškesnį stiklą, mažiau nervų ir geresnį vaizdą į kelią tada, kai jo labiausiai reikia.