Štai koks protektoriaus gylis turi būti visų sezonų padangose, kad automobilis neslystų

Visų sezonų padangos daugeliui vairuotojų atrodo kaip patogus kompromisas. Nereikia du kartus per metus stovėti eilėje servise, nereikia sandėliuoti antro komplekto, nereikia gaudyti pirmų šalnų ir galvoti, ar jau laikas keisti padangas. Užsidedi vieną komplektą ir važiuoji visus metus.

Tačiau būtent čia slypi pavojus. Visų sezonų padanga nėra „amžina žieminė padanga“. Ji dėvisi vasarą, kaista ant asfalto, dirba per lietų, važiuoja per žvyrą, duobes ir greitkelius. Kai ateina lapkritis, ji gali atrodyti dar padoriai, bet sniegui, šlapdribai ir slidžiai dangai protektoriaus jau gali būti per mažai.

Lietuvoje svarbu žinoti du skaičius: 3 mm ir 4 mm. Pirmasis yra teisinė riba žiemos laikotarpiu lengvajam automobiliui. Antrasis – saugesnė praktinė riba, nuo kurios verta pradėti rimtai galvoti apie naujas padangas, ypač jei važinėjate ne tik mieste.

Ką Lietuvoje sako KET?

Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti lengvuosius automobilius su vasarinėmis padangomis. Lietuvos policija aiškina, kad šiuo laikotarpiu automobiliams ir jų priekaboms, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą – jos gali būti žymimos „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“.

Tai reiškia, kad visų sezonų padangos Lietuvoje žiemą gali būti naudojamos, jeigu jos atitinka žiemai skirtų padangų ženklinimą. Vien pavadinimo „universalios“ ant sąskaitos ar pardavėjo pažado neužtenka – reikia žiūrėti į žymėjimą ant pačios padangos šono.

Kitas svarbus punktas – protektoriaus gylis. Lietuvos policijos pateikiamoje informacijoje nurodyta, kad M1 klasės transporto priemonių padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm, o nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm.

Taigi žiemą Lietuvoje lengvajam automobiliui su visų sezonų padangomis minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 3 mm. Jei mažiau – tai jau ne tik saugumo klausimas, bet ir pažeidimas.

Kodėl 3 mm dar nereiškia, kad padanga saugi?

Teisinė riba yra minimumas, o ne idealas. Ji pasako, kada padanga dar formaliai gali dalyvauti eisme, bet nepasako, kaip ji elgsis esant šlapdribai, provėžoms, pusiau nuvalytam keliui ar staigiam stabdymui prieš pėsčiųjų perėją.

Lietuvos transporto saugos administracija primena, kad lengvųjų automobilių žieminio tipo padangoms Lietuvoje galioja 3,0 mm minimalus protektoriaus gylis, tačiau kartu pabrėžia, jog tai yra riba, kurios nepaisant važiavimas sudėtingesnėmis sąlygomis arba ekstremalioje situacijoje jau būtų pavojingas.

Praktiškai tai reiškia paprastą dalyką: jeigu visų sezonų padangos rudenį turi vos 3–3,5 mm protektoriaus, jos galbūt dar praeis pagal reikalavimus, bet žiemai tai jau labai silpna atsarga. Pirmas rimtesnis sniegas, šlapia kelio danga ar staigesnis stabdymas gali parodyti, kad padanga nebe tokia patikima, kaip atrodė kieme.

Kodėl ekspertai dažnai mini 4 mm ribą?

Naujos visų sezonų arba žieminės padangos dažniausiai turi apie 8–10 mm protektoriaus. Kol grioveliai gilūs, padanga geriau išstumia vandenį, šlapdribą ir minkštą sniegą iš kontakto su keliu zonos. Kai protektorius dyla, grioveliai seklėja, o padanga praranda gebėjimą „išsivalyti“.

Dėl to praktikoje dažnai minima 4 mm riba. Tai nėra Lietuvos KET nustatytas minimumas, tačiau tai saugumo požiūriu labai svarbus orientyras. Vokietijos automobilių klubas ADAC nurodo, kad jo ilgalaikė rekomendacija žiemines padangas saugumo sumetimais keisti ties 4 mm likusio protektoriaus riba nesikeičia.

Kodėl būtent 4 mm? Todėl, kad žiemą padangos protektorius dirba ne tik kaip guma ant asfalto. Jis turi kabintis į sniegą, išstumti vandenį ir šlapdribą, stabilizuoti automobilį posūkyje bei padėti stabdant. Kai grioveliai tampa per seklūs, automobilis greičiau pradeda slysti, o stabdymo kelias ilgėja.

Todėl saugiausia logika tokia: 3 mm yra įstatymo minimumas, o 4 mm – riba, nuo kurios protinga planuoti keitimą.

Atsisveikinkite su pigiomis padangomis

Visų sezonų padangos labiausiai tinka ne visiems

Universalios padangos labiausiai tinka vairuotojams, kurie važinėja daugiausia mieste, nedideliais atstumais, gerai valomais keliais ir gali sau leisti nevažiuoti per stiprią pūgą. Tokiam vairuotojui jos gali būti patogus sprendimas.

Tačiau jei gyvenate užmiestyje, dažnai važiuojate anksti ryte, kai keliai dar nenuvalyti, keliaujate regioniniais keliais, važiuojate į kalvotesnes vietoves ar daug kilometrų sukate greitkeliais, visų sezonų padangų būklę reikia vertinti daug griežčiau. Lietuviška žiema dažnai nėra gražus sausas šaltukas. Dažniau tai šlapias sniegas, pliurza, ledas, vandens provėžos ir temperatūra apie nulį.

Būtent tokiomis sąlygomis protektoriaus gylis tampa labai svarbus. Padanga su 5–6 mm ir padanga su 3 mm ant šlapdribos gali elgtis visiškai skirtingai, nors abi dar atrodys „ne plikos“.

Kaip teisingai išmatuoti protektoriaus gylį?

Tiksliausias būdas – naudoti protektoriaus gylio matuoklį. Jis kainuoja nedaug, telpa daiktadėžėje ir leidžia pamatyti konkretų skaičių, o ne spėlioti iš akies. Matavimą reikia atlikti ne vienoje vietoje, o keliose: per padangos plotį ir skirtinguose jos taškuose aplink ratą.

Jei vienoje vietoje matote 5 mm, o kitoje 3 mm, tai jau signalas. Netolygus dėvėjimasis gali reikšti netinkamą ratų suvedimą, pakabos problemas, per mažą arba per didelį slėgį, neteisingą padangų rotaciją ar agresyvų važiavimą.

Vien pažiūrėti į padangą iš šono nepakanka. Išorinis kraštas gali atrodyti dar gražiai, o vidinė padangos pusė jau būti pavojingai nudilusi. Tai dažna problema, kurią vairuotojas pamato tik servise arba techninės apžiūros metu.

Ar galima matuoti moneta?

Internete dažnai siūlomi monetų triukai, bet Lietuvoje geriau jų nelaikyti patikimu būdu. Skirtingose šalyse naudojamos skirtingos monetos, skiriasi jų kraštai ir matmenys, todėl aklai perkelti lenkišką „2 zlotų metodą“ į lietuvišką situaciją nėra tikslu.

Jeigu norite tik labai apytiksliai pasitikrinti, moneta gali parodyti, kad padanga jau įtartinai sekli. Bet jei artėjate prie 3–4 mm ribos, reikia matuoklio arba serviso. Čia keli milimetrai nėra smulkmena. Žiemą jie gali reikšti skirtumą tarp sustojimo prieš kliūtį ir slydimo į ją.

TWI indikatorius parodo tik pavojingą minimumą

Daugelyje padangų grioveliuose yra TWI indikatoriai – maži iškilimai protektoriaus grioveliuose. Kai protektorius susilygina su šiais indikatoriais, padanga pasiekia minimalų nusidėvėjimo lygį.

Tačiau čia svarbu suprasti vieną dalyką: TWI dažniausiai siejamas su 1,6 mm riba. Tai reiškia, kad žiemai Lietuvoje laukti, kol padanga susilygins su pagrindiniu TWI indikatoriumi, yra per vėlu. Žiemos laikotarpiu M1 klasės automobiliui reikia ne mažiau kaip 3 mm, todėl padanga gali būti netinkama žiemai dar gerokai anksčiau, nei pasieks klasikinį TWI ženklą.

Kai kurios žieminės ar visų sezonų padangos turi papildomus žieminius indikatorius, snaigės ženklus ar skaičius protektoriuje. Jei toks žymėjimas yra, jis gali padėti suprasti, kada padanga praranda dalį žieminių savybių. Bet galutinis atsakymas vis tiek yra matavimas milimetrais.

Slėgis padangose – antra klaida, kurią vairuotojai pamiršta

Net ir pakankamo protektoriaus padanga neveiks taip, kaip reikia, jei slėgis netinkamas. Per mažas slėgis didina padangos deformaciją, kaitimą, degalų sąnaudas ir gali pabloginti valdymą. Per didelis slėgis mažina kontakto plotą su keliu, todėl automobilis gali prasčiau sukibti, ypač ant slidžios dangos.

LTSA primena, kad tiek per aukštas, tiek per žemas slėgis mažina padangos sukibimo savybes, o rekomenduojamas slėgis paprastai nurodomas ant vairuotojo durų statramsčio, degalų bako dangtelio arba automobilio instrukcijoje.

Prieš žiemą verta pasitikrinti ne tik protektorių, bet ir slėgį. Ypač tada, kai temperatūra krenta. Atvėsus orui slėgis padangose gali sumažėti, o vairuotojas to iš karto nepajunta.

Geresnes padangas dėkite ant galinės ašies

Dar viena sena klaida – manyti, kad geresnes padangas visada reikia dėti ant priekio, nes priekiniai ratai vairuoja arba varo automobilį. LTSA specialistai primena priešingą dalyką: žiemą automobiliui praradus stabilumą, svarbiau turėti geresnį sukibimą galine ašimi, nes slystant galinei automobilio daliai jį suvaldyti yra sunkiau.

Tai galioja ir visų sezonų padangoms. Jei dvi padangos geresnės, o dvi labiau padilusios, geresnes saugiau montuoti gale. Priekyje prastesnės padangos gali pabloginti stabdymą ir sukibimą, bet galinės ašies slydimas dažnai būna staigesnis ir pavojingesnis paprastam vairuotojui.

Idealus variantas, žinoma, yra keturios vienodos ir pakankamai geros padangos. Bet jei komplektas dėvisi netolygiai, ašių pasirinkimas tampa svarbus.

Kas gresia, jei padangos neatitinka reikalavimų?

Lietuvos policija nurodo, kad transporto priemonių, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar naudojimo reikalavimų, vairavimas užtraukia 30–40 eurų baudą. Taip pat privalomoji techninė apžiūra gali būti panaikinta, jei protektoriaus gylis mažesnis nei nustatyta arba žiemos laikotarpiu naudojamos padangos, neskirtos važiuoti žiemą.

Tačiau bauda čia nėra didžiausia problema. Kur kas blogiau, jei dėl per seklio protektoriaus automobilis nesustoja laiku, slysta į priešpriešinę eismo juostą ar nepaklūsta vairo judesiui posūkyje. Padangos yra vienintelis automobilio kontaktas su keliu, todėl taupymas iki paskutinio milimetro žiemą yra labai prasta strategija.

Trumpa taisyklė vairuotojui prieš žiemą

Jei naudojate visų sezonų padangas, prieš lapkritį atlikite tris paprastus patikrinimus. Pirmiausia įsitikinkite, kad padangos turi žiemai tinkamą ženklinimą – „M+S“, „*“ arba „All seasons“. Antra, išmatuokite protektoriaus gylį keliose vietose. Trečia, patikrinkite slėgį ir bendrą padangos būklę: ar nėra įtrūkimų, gumbų, netolygaus dėvėjimosi, pažeistų šonų.

Jei protektorius yra 5 mm ar daugiau, žiemai dažniausiai dar turite pakankamai atsargos, jei padangos nėra senos ar pažeistos. Jei liko apie 4 mm, tai jau riba, kai verta planuoti keitimą, ypač važinėjant užmiestyje. Jei liko 3 mm, įstatymo minimumas dar gali būti pasiektas, bet saugumo atsarga labai maža. Jei mažiau nei 3 mm, žiemą važiuoti tokiomis padangomis Lietuvoje negalima.

Visų sezonų padangos gali būti patogus sprendimas, bet tik tada, kai jos nėra nudėvėtos iki ribos. Žiemą svarbu ne tai, kaip padanga vadinasi, o kaip ji sukimba su keliu. O sukibimą dažnai lemia keli milimetrai, kurių vairuotojas nepamato, kol automobilis nepradeda slysti.