Vilnietė Gabija, 30, per penkerius metus telefonams išleido 3 600 eurų: pigesni modeliai būtų sutaupę 1 450

3 600 eurų per penkerius metus už naujus telefonus sumokėjo vilnietė Gabija (vardas pakeistas), 30 metų. Ji maždaug kas dvejus metus rinkdavosi apie 1 200 eurų kainuojantį naują modelį, o ankstesnį dažniausiai parduodavo. Susirašiusi pirkinius ir pardavimus vienoje lentelėje, ji nusprendė, kad vidutinės klasės telefonai tuo laikotarpiu būtų palikę apie 1 450 eurų daugiau kitoms išlaidoms.

Kas susidarė per penkerius metus

Gabijos skaičiavime yra trys nauji telefonai po maždaug 1 200 eurų. Paprasta aritmetika čia duoda 3 600 eurų: 1 200 × 3. Tai nėra visa galutinė suma, nes du senesnius įrenginius ji pardavė, o vieną pasiliko kaip atsarginį. Už parduotus telefonus bendrai atgavo apie 650 eurų.

Prie telefonų kainos ji pridėjo 220 eurų, išleistų dėklams, apsauginiams stiklams, įkrovimo laidams ir vienam draudimo laikotarpiui. Taip jos faktinė penkerių metų telefono naudojimo suma tapo 3 170 eurų: 3 600 – 650 + 220. Gabija sako, kad šios išlaidos atrodo mažesnės, kai jos išskaidomos per kelis pirkimus, tačiau vienoje eilutėje vaizdas pasikeičia.

Palyginimui ji pasirinko ne pačius pigiausius įrenginius, o vidutinės klasės modelius. Jos manymu, per tą patį laiką trims tokiems telefonams būtų pakakę maždaug 1 500 eurų, arba vidutiniškai po 500 eurų už vieną. Priedų ir draudimo 220 eurų ji paliko abiejose skaičiavimo pusėse, nes dėklą, stiklą bei įkroviklį greičiausiai pirktų nepriklausomai nuo telefono kainos. Todėl šios išlaidos galutiniam skirtumui įtakos neturi.

Vilnietė Gabija, 30, per penkerius metus telefonams išleido 3 600 eurų: pigesni modeliai būtų sutaupę 1 450Nuotrauka: Unsplash / Vitaly Gariev

Ką šis palyginimas laiko savaime suprantamu

1 450 eurų skirtumas gaunamas iš 3 170 eurų atėmus 1 720 eurų. Tačiau tokia išvada priklauso nuo kelių prielaidų. Pirmoji – kad vidutinės klasės telefonai būtų keičiami tuo pačiu ritmu, tai yra taip pat trys per penkerius metus. Antroji – kad jų bendra pirkimo kaina iš tiesų siektų 1 500 eurų, o ne, pavyzdžiui, 1 800 ar 2 100 eurų.

Skaičiavimui svarbi ir likutinė vertė. Gabija į alternatyvą neįtraukė galimų pajamų pardavus vidutinės klasės telefonus. Ji aiškina, kad pigesni modeliai po kelių metų gali būti verti mažiau, o parduoti juos ne visada pavyksta. Kita vertus, jei ir už juos būtų pavykę atgauti bent dalį sumos, sutaupymas būtų dar didesnis.

Dar viena prielaida – kad 220 eurų priedams ir draudimui abiem pasirinkimams būtų vienodi. Kai kurie žmonės brangesnį telefoną draudžia dažniau, perka tvirtesnį dėklą ar brangesnį įkroviklį. Kiti, priešingai, draudimo išvis nesirenka ir priedus naudoja per kelis telefonus. Skirtingai parinkus kainą, tarifą, naudojimo metų skaičių, likutinę vertę ar šeimos narių skaičių, kurie dalijasi įkrovikliais, rezultatas neišvengiamai būtų kitoks.

Kas nesutinka

Gabijos kaimynas Tomas tokią lentelę vadina per griežta brangesniam pasirinkimui. Jo argumentas paprastas: aukštesnės klasės telefonas gali būti naudojamas ilgiau, dažniau gauna programinės įrangos atnaujinimus, turi patikimesnę kamerą, talpesnę atmintį ir kartais išlaiko didesnę perpardavimo vertę. Jei vienas 1 200 eurų įrenginys tarnautų ketverius ar penkerius metus, o ne būtų keičiamas maždaug po dvejų, trijų pirkimų palyginimas nebegaliotų.

Telefonų remonto meistrė, su kuria kalbėjosi Gabija, pridėtų ir praktinę pusę: vidutinės klasės modeliai nėra vienodi. Vienam vartotojui visiškai pakanka skambučių, banko programėlės, navigacijos ir nuotraukų, kitam telefonu tenka filmuoti darbui, redaguoti dokumentus ar naudoti daug atminties reikalaujančias programas. Pigiau kainuojantis įrenginys gali leisti sutaupyti, bet jo našumo, kameros ar baterijos skirtumas konkrečiam žmogui gali būti juntamas. Abi pusės skaičiuoja ne tik eurus, bet ir tai, kiek telefono funkcijų joms iš tikrųjų reikia.

O jūs skaičiavote? Parašykite savo telefono išlaidų skaičius komentaruose.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!