Įprasta tvarka keisis: kas gali nutikti perkant telefonus išsimokėtinai šį rudenį
Naujas telefonas išsimokėtinai daugeliui jau seniai nebeatrodo kaip paskola. Žmogus ateina į saloną, išsirenka įrenginį, pasirašo sutartį, o suma tiesiog išdalijama mėnesio įmokomis. Be didelio streso, be banko kabineto jausmo, be ilgo laukimo. Tačiau ši įprasta tvarka gali keistis – ir pirmieji signalai jau matomi kaimyninėje Latvijoje.
Ten kalbama apie tai, kad telefonų pirkimas išsimokėtinai gali būti griežčiau prilyginamas vartojimo kreditui. Paprastai tariant, jei žmogus perka telefoną ne iš karto sumokėdamas visą kainą, o dalimis, pardavėjui gali tekti atlikti daugiau patikrų: įvertinti pirkėjo kreditingumą, pajamas, turimus įsipareigojimus ir taikyti papildomas finansų sektoriui būdingas procedūras. Tai reiškia, kad paprastas telefono pirkimas kai kuriems žmonėms gali tapti ilgesnis, sudėtingesnis arba net nepatvirtintas.
Kodėl telefonai išsimokėtinai tapo tokie populiarūs?
Priežastis labai paprasta – geri telefonai tapo brangūs. Net vidutinės klasės įrenginys dažnai kainuoja kelis šimtus eurų, o naujausi modeliai gali priartėti prie tūkstančio ar jį viršyti. Daugeliui šeimų tai nėra suma, kurią norisi vienu kartu išimti iš sąskaitos, ypač kai tuo pačiu metu reikia mokėti už maistą, būstą, degalus, vaikų būrelius ar kitus kasdienius dalykus.
Todėl išsimokėjimas tapo patogiu kompromisu. Telefonas reikalingas dabar, o mokėjimas išdėliojamas per ilgesnį laiką. Jei nėra papildomų palūkanų, žmogui tai atrodo gana logiškas sprendimas. Ypač kai kalbama ne apie prabangos daiktą, o apie įrenginį, be kurio šiandien sunku dirbti, mokytis, naudotis banku, bendrauti su gydytoju ar net prisijungti prie valstybinių paslaugų.
Latvijos telekomunikacijų rinkos duomenys rodo, kad tokį kelią renkasi labai didelė dalis pirkėjų. Telefonai išsimokėtinai perkami ne tik tada, kai renkamasi brangiausi modeliai. Tokiu būdu žmonės perka ir pigesnius, paprastesnius įrenginius. Tai svarbi detalė, nes parodo, kad išsimokėjimas nėra vien noras turėti naujausią flagmaną. Dažnai tai tiesiog būdas įsigyti būtiną daiktą nepatiriant didelio vienkartinio smūgio biudžetui.
Kas gali pasikeisti pirkimo metu?
Jeigu išsimokėjimo sutartys bus griežčiau laikomos vartojimo kreditu, pirkėjas gali susidurti su tuo, kas iki šiol labiau priminė banką ar greitųjų kreditų bendrovę. Gali būti vertinamos pajamos, turimi įsipareigojimai, mokėjimų istorija, kiti finansiniai duomenys. Kitaip tariant, pardavėjui gali nebeužtekti tiesiog patikrinti asmens tapatybę ir sudaryti įrenginio įsigijimo sutartį.
Pirkėjui tai reiškia kelis dalykus. Pirma, pats procesas gali užtrukti ilgiau. Vietoj greito „išsirinkau ir pasiėmiau“ gali atsirasti papildomi klausimai, dokumentai ar automatinis kreditingumo vertinimas. Antra, daliai žmonių išsimokėjimas gali būti nepatvirtintas. Ypač jei pajamos mažesnės, nepastovios, yra kitų įsipareigojimų arba kredito istorijoje matyti vėlavimų.
Trečia, prekybininkams tai reikštų daugiau biurokratijos. Jiems tektų ne tik pardavinėti įrenginius, bet ir veikti pagal griežtesnę finansinių paslaugų logiką. Tai gali paveikti ir salonų darbą, ir internetinę prekybą, ir pačius pasiūlymus. Jei procesas taps sudėtingesnis, dalis pardavėjų gali keisti sąlygas arba mažinti lengvai prieinamų išsimokėjimo pasiūlymų kiekį.

Kodėl dėl to nerimauja pirkėjai?
Iš pirmo žvilgsnio griežtesnė patikra atrodo teisinga. Jei žmogus prisiima finansinį įsipareigojimą, logiška įvertinti, ar jis galės mokėti. Tokia tvarka gali apsaugoti dalį vartotojų nuo per didelių skolų, impulsyvių pirkinių ir situacijų, kai žmogus pasiima per brangų įrenginį, nors realiai jo biudžetas to neleidžia.
Tačiau yra ir kita pusė. Telefonas šiandien nėra tik žaislas. Tai darbo įrankis, ryšio priemonė, banko kortelė, dokumentų saugykla, navigacija ir prisijungimas prie daugybės paslaugų. Jei žmogui sugenda senas telefonas, jis ne visada gali kelis mėnesius taupyti naujam. Ypač jei telefonas reikalingas darbui ar šeimos kasdienybei.
Todėl griežtesnė tvarka gali skaudžiausiai paliesti ne tuos, kurie perka brangiausią modelį dėl prestižo, o tuos, kurie neturi laisvų pinigų net paprastesniam įrenginiui. Jeigu mažesnes pajamas gaunančiam žmogui išsimokėjimas bus atmestas, jis gali būti priverstas ilgiau naudoti seną, stringantį telefoną, rinktis naudotą įrenginį arba ieškoti kitų, galbūt brangesnių finansavimo būdų.
Ką tai reiškia Lietuvos pirkėjams?
Lietuvos pirkėjams svarbiausia suprasti, kad tai nėra vien Latvijos istorija iš kaimynų lentynos. Visoje Europoje vartojimo kreditavimo taisyklės griežtėja, o beprocentės išsimokėjimo sutartys tampa atidžiau vertinamos. Lietuvoje taip pat jau kalbama apie tai, kaip tokie pirkimai turi būti vertinami atsakingo skolinimo požiūriu.
Tai nereiškia, kad rytoj visi telefonai išsimokėtinai dings iš parduotuvių. Labiau tikėtinas kitas scenarijus: pirkimas dalimis išliks, bet taps labiau formalizuotas. Gali atsirasti aiškesnis kreditingumo vertinimas, daugiau dėmesio pajamoms ir įsipareigojimams, o kai kuriems pirkėjams pasiūlymas gali būti nebe toks lengvai prieinamas kaip anksčiau.
Todėl prieš planuojant naują telefoną verta pagalvoti labai praktiškai. Ar tikrai reikia naujausio modelio? Ar mėnesio įmoka nebus dar vienas spaudimas prie jau turimų įsipareigojimų? Ar seną telefoną dar galima naudoti pusmetį? Ar verta rinktis pigesnį modelį, bet be papildomos finansinės įtampos?
Į ką atkreipti dėmesį prieš perkant telefoną išsimokėtinai?
Pirmas dalykas – žiūrėkite ne tik į mėnesio įmoką. 20 ar 30 eurų per mėnesį atrodo nedaug, bet per dvejus ar trejus metus tai tampa rimta suma. Be to, prie telefono dažnai prisideda draudimas, priedai, ryšio planas, debesijos paslaugos ar kiti papildomi mokesčiai. Galiausiai žmogus moka ne tik už įrenginį, o už visą paketą.
Antras dalykas – pasitikrinkite bendrą kainą. Kartais išsimokėjimas atrodo patogus, bet galutinė suma gali skirtis priklausomai nuo sąlygų. Jei siūloma „be pabrangimo“, verta įsitikinti, ar tikrai nėra paslėptų administravimo mokesčių, brangesnio plano reikalavimo ar kitų papildomų sąlygų.
Trečias dalykas – nepasiduokite salono akimirkai. Pardavėjas gali pasiūlyti geresnį modelį vos „keliais eurais per mėnesį brangiau“. Būtent taip žmonės dažnai pasirenka įrenginį, kurio iš tikrųjų jiems nereikėjo. Jei telefonas naudojamas skambučiams, naršymui, bankui, nuotraukoms ir socialiniams tinklams, nebūtinai reikia brangiausio modelio.
Įprastas pirkimas gali tapti lėtesnis
Didžiausias pokytis, kurį gali pajusti pirkėjai, yra ne tai, kad telefonų išsimokėtinai neliks, o tai, kad jų įsigijimas nebebus toks greitas ir paprastas. Vietoj įprasto kelių minučių proceso gali atsirasti papildomas vertinimas. Kai kuriems tai bus tik formalumas, kitiems – nemaloni staigmena.
Vartotojų apsaugos požiūriu tokie pokyčiai turi logikos. Skola lieka skola, net jei ji vadinama patogiu mokėjimu dalimis už telefoną. Tačiau žmonių kasdienybėje šis pokytis gali būti juntamas daug stipriau nei atrodo iš teisės aktų kalbos. Telefonas šiandien yra būtinas daiktas, todėl bet koks jo įsigijimo apsunkinimas greitai tampa ne teoriniu, o labai praktišku klausimu.
Todėl šį rudenį verta atidžiau stebėti, kaip keisis išsimokėjimo pasiūlymai. Jei planuojate pirkti naują telefoną, geriau neapsiriboti vien mėnesio įmoka reklamoje. Pažiūrėkite į bendrą kainą, savo biudžetą, sutarties sąlygas ir tai, ar pirkinys tikrai būtinas dabar. Nes labai gali būti, kad įprastas „pasiimu šiandien, moku vėliau“ modelis pamažu taps gerokai rimtesniu finansiniu sprendimu.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.