Prieš renovaciją namas buvo maloniai vėsus, bet po renovacijos įkaito ir tapo per karšta

„Anksčiau bent vasarą namuose buvo kur atsikvėpti, o dabar – lyg po stogu įrengtoje pirtyje“, – tokia frazė po renovacijos skamba dažniau, nei norėtųsi. Žmonės pakeitė langus, apšiltino sienas, sutvarkė fasadą ir pagrįstai tikėjosi mažesnių sąskaitų bei daugiau komforto. Tačiau atėjus pirmoms šiltesnėms dienoms paaiškėja kita medalio pusė: kambariuose tvanku, vakare sunku užmigti, o rytinė saulė per kelias valandas prikaitina visą butą.

Toks jausmas ypač erzina todėl, kad renovacija daugeliui buvo ne mažas kosmetinis remontas, o ilgas laukimas, dulkės, derinimai ir nemenka investicija. Kai namas atnaujinamas, norisi pagaliau gyventi geriau, o ne kasdien spręsti, kuriame kambaryje slėptis nuo saulės. Ir vis dėlto pernelyg šiltas būstas po renovacijos nebūtinai reiškia, kad viskas padaryta blogai – dažnai pasikeičia pati namo elgsena.

Senas namas paprastai buvo nesandarus: šiluma iš jo lengviau išeidavo žiemą, bet vasarą taip pat greičiau pasišalindavo per plyšius, senus langus ir įvairias konstrukcijų vietas. Po renovacijos pastatas tampa daug sandaresnis, todėl į vidų patekusi šiluma gali užsibūti ilgiau. O saulė, buitiniai prietaisai, maisto gamyba ir žmonės namuose jos sukuria daugiau, nei kartais atrodo.

Kai šiluma nebeišeina taip lengvai

Apšiltintos sienos ir stogas pirmiausia skirti tam, kad namas mažiau prarastų šilumos šaltuoju metu. Tačiau izoliacija neskiria, ar šiluma kambaryje atsirado nuo radiatorių, ar nuo kaitrios popietės saulės. Jei ji pateko į patalpas, sandariame būste jai sunkiau pasišalinti, ypač kai dieną langai užverti, o vakare lauke vis dar šilta.

Didžiausią poveikį dažnai turi langai, ypač pietinėje ir vakarinėje pusėje. Per didelius stiklo plotus saulė ne tik apšviečia kambarį – ji įšildo grindis, baldus ir sienas. Vėliau šie paviršiai šilumą atiduoda atgal, todėl vien atidarytas langas trumpam ne visada sukuria palengvėjimą.

Prie to prisideda ir kasdienybė. Įjungta orkaitė, vakare verdama vakarienė, veikiantis kompiuteris, televizorius, skalbyklė ar indaplovė – kiekvienas prietaisas išskiria šilumos. Seniau tai gal ir pasimesdavo nuolat „kvėpuojančiame“ name, o atnaujintame būste tokios smulkmenos tampa geriau juntamos.

Viena karšta popietė, kuri sugadina visą naktį

Situacija dažnai atrodo taip: ryte išeinant į darbą kambarys dar visai pakenčiamas, todėl užuolaidos lieka praskleistos. Po pietų saulė atsisuka į langus, o grįžus namo viduje jau tvyro sunkus, nejudantis oras. Norisi iškart plačiai atverti visus langus, bet lauke dar karšta, tad įleidžiama ne vėsa, o dar viena šilumos porcija.

Vakare šeima bando gelbėtis ventiliatoriumi, bet jis tik judina tą patį šiltą orą. Vaikų kambaryje sunku užmigti, vyresni žmonės greičiau pavargsta, o dirbantys iš namų dieną jaučia, kad net paprasta užduotis reikalauja daugiau kantrybės. Galiausiai atsiranda irzlus klausimas: kam buvo reikalinga renovacija, jei namuose dabar blogiau?

Problema dažnai nėra viena papildoma laipsnio dalis termometre. Labiausiai vargina jausmas, kad šiluma namą užklumpa tada, kai jos mažiausiai reikia, ir nebeleidžia normaliai pailsėti. Ypač apmaudu, kai lauke jau vakaras, o namų sienos vis dar atkakliai saugo visos dienos saulę.

Prieš renovaciją namas buvo maloniai vėsus, bet po renovacijos įkaito ir tapo per karštaNuotrauka: Pexels / Srattha Nualsate

Ne kiekvienam kambariui karšta vienodai

Karštį po renovacijos skirtingai patiria ir skirtingi gyventojai. Žmogus, kuris visą dieną dirba biure, diskomfortą stipriausiai pajunta grįžęs vakare į įkaitusį miegamąjį. Tėvams svarbu, kad neperkaistų vaikų kambariai, nes vaikams sudėtingiau užmigti, o uždaras langas dėl triukšmo ar saugumo kartais atrodo vienintelė išeitis.

Senjorams pernelyg šilta patalpa gali būti ne vien nemaloni, bet ir varginanti. Jie dažniau laiką leidžia namuose dieną, kai saulė stipriausia, ir ne visuomet gali lengvai nuleisti išorines žaliuzes ar pernešti ventiliatorių iš vieno kambario į kitą. Mažų butų gyventojams dar sunkiau: kai visas būstas turi langus į saulėtą pusę, tiesiog nėra vėsesnio kambario, į kurį būtų galima pasitraukti.

Tačiau ir namo administratoriai, projektuotojai ar renovacijos vykdytojai ne visada gali vienu sprendimu išspręsti kiekvieno buto situaciją. Pastatai skiriasi orientacija, aukštu, langų dydžiu, šešėliu nuo medžių ar gretimų namų. Todėl vienam gyventojui po atnaujinimo būstas tampa maloniai stabilios temperatūros, o kitam tas pats namas pietinėje pusėje atrodo tarsi sukaupęs per daug vasaros.

Vėsą verta sulaikyti dar prieš saulei įeinant

Veiksmingiausia karštį stabdyti ne tada, kai kambarys jau įkaito, o anksčiau. Dieną saulėtoje pusėje verta uždengti langus – geriausiai padeda išorinės žaliuzės, markizės ar kiti sprendimai, kurie sulaiko spindulius dar neleidę jiems pasiekti stiklo. Vidinės užuolaidos ir roletai taip pat gali palengvinti situaciją, nors šiluma pro langą jau būna patekusi į vidų.

Vėdinti dažniausiai patogiau anksti ryte arba vėlai vakare ir naktį, kai lauko oras atvėsta. Tuomet keliems langams skirtingose būsto pusėse sudarius saugų oro kelią galima greičiau pakeisti įkaitusį orą. Dieną langus laikyti plačiai atvertus verta tik tada, kai lauke iš tiesų vėsiau nei viduje – kitaip namas bus vėdinamas ne vėsa, o karščiu.

Jei namuose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, svarbu suprasti jos paskirtį ir naudojimo režimus, o ne tikėtis, kad ji savaime veiks kaip kondicionierius. Jei perkaitimas kartojasi kas vasarą, verta aptarti sprendimus su namą prižiūrinčiais specialistais: galbūt trūksta saulės kontrolės, reikia peržiūrėti vėdinimo nustatymus ar ieškoti sprendimo konkrečiai labiausiai kaistančioms patalpoms. Svarbiausia nenumoti ranka į nuolatinį tvankumą vien todėl, kad „vasara juk tokia ir turi būti“.

Renovuotas namas neturi tapti vieta, kur žiemą saugoma šiluma, o vasarą nuo jos slepiamasi. Geras būstas yra tas, kuriame galima jaustis ramiai visus metus – ne tik tada, kai už lango spaudžia šaltis.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!