Prasidėjus šildymui namuose sausėja oras: dažna klaida tik dar labiau pablogina situaciją

Ar ir jums taip būna: ryte pabundate su išsausėjusia gerkle, nosis tarsi užsikimšusi be jokios slogos, o ant stalo paliktas vandens stiklas atrodo vienintelis gyvas dalykas kambaryje? Prasidėjus šildymo sezonui tai tampa įprasta daugelio namų rutina. Vakare radiatoriai šilti, namuose jauku, tačiau oda tempia, lūpos skilinėja, o miegas kažkodėl ne toks ramus.

Pirmoji reakcija dažnai visai suprantama: jeigu šilta – vadinasi, gerai. O jeigu dar truputį šalta prie lango ar kambaryje žaidžia vaikai, ranka pati pasuka radiatoriaus rankenėlę aukštyn. Bėda ta, kad būtent toks sprendimas neretai ir tampa klaida, dėl kurios oras namuose atrodo dar sausesnis.

Žmogų vargina ne vien skaičius termometre. Kai kambarys perkaitinamas, drėgmės pojūtis krinta greitai, o namai, kurie turėjo būti poilsio vieta, ima priminti šiltą, bet varginantį laukiamąjį. Ir tuomet prasideda maži kasdieniai karai: vienas nori atidaryti langą, kitas bijo skersvėjo, trečias ieško drėkintuvo, o katė, panašu, tiesiog renkasi šilčiausią radiatoriaus vietą.

Kuo šilčiau kambaryje, tuo sausiau jaučiamės

Šildymas pats savaime „neišsiurbia“ visos drėgmės iš oro kaip dulkių siurblys, tačiau pakėlus temperatūrą santykinė oro drėgmė sumažėja. Paprastai tariant, šiltesnis oras gali sutalpinti daugiau drėgmės, todėl tas pats jos kiekis kambaryje ima jaustis nepakankamas. Dėl to prie 24–25 laipsnių oras gali erzinti gerokai labiau nei prie saikingesnės temperatūros.

Dažna klaida – bandyti išspręsti vėsos ar diskomforto problemą dar labiau kaitinant patalpas. Žmogus gali sušalti ne todėl, kad namuose iš tiesų per mažai laipsnių, bet dėl šaltų grindų, skersvėjo prie lango, netinkamų drabužių ar ilgo sėdėjimo vienoje vietoje. Radiatorius tokiu atveju gauna užduotį pataisyti viską iš karto, nors iš tiesų jis tik dar labiau išbalansuoja kambario pojūtį.

Kai namuose per karšta, prasideda ir kitas ratas: naktį sunkiau užmigti, ryte norisi plačiau atverti langą, kambarys staigiai atvėsta, o po kelių valandų vėl įjungiama stipresnė šiluma. Taip ne tik sausėja oras, bet ir švaistoma energija. Komfortas dažniausiai gimsta ne iš maksimalios šilumos, o iš stabilesnės, ramesnės aplinkos.

Užverti langai problemos neišsprendžia

Kita suprantama, bet nelabai naudinga reakcija – žiemą kuo sandariau „užrakinti“ namus nuo lauko oro. Atrodo logiška: lauke šalta, vadinasi, lango geriau nė nejudinti. Tačiau nevėdinamame kambaryje kaupiasi anglies dvideginis, kvapai, drėgmė iš virtuvės ir vonios, o oras tampa sunkus. Jis nebūtinai bus sveikesnis vien todėl, kad neišleidžiame jo lauk.

Trumpas, intensyvus vėdinimas dažniausiai yra geresnis sprendimas nei visą dieną vos pravertas langas. Per kelias minutes pasikeičia oras, o sienos, baldai ir grindys nespėja stipriai atšalti. Tuo metu radiatorių verta prislopinti, kad šiluma nebūtų tiesiog leidžiama pro langą – paprasta detalė, kurią skubant dažnai pamirštame.

Vis dėlto nereikia tikėtis, kad vien vėdinimas išspręs sausumo jausmą. Žiemos oras lauke dažnai būna sausas, o patekęs į šiltą kambarį jis tampa dar sausesnis santykinės drėgmės prasme. Todėl svarbiausia ne uždaryti langus visam sezonui, o suderinti vėdinimą, temperatūrą ir drėgmę taip, kad namuose būtų lengva kvėpuoti.

Prasidėjus šildymui namuose sausėja oras: dažna klaida tik dar labiau pablogina situacijąNuotrauka: Pixabay / ri

Skirtingiems namams ir žmonėms tas pats sprendimas netinka

Šeima su mažais vaikais sausą orą dažnai pastebi pirmiausia iš neramaus miego, kosčiojimo ar nuolat prašomo vandens. Senjorams gali labiau varginti išsausėjusi oda, akys ir gerklė, o dirbantis iš namų žmogus kartais net nesusieja popietinio galvos sunkumo su tuo, kad visą dieną praleido šiltame, nevėdintame kambaryje. Kiekvienas jaučia kitaip, bet bendras vardiklis dažnai tas pats – patalpoje tiesiog per daug šilumos ir per mažai oro kaitos.

Daugiabučių gyventojams ne visada lengva reguliuoti šildymą taip, kaip norėtųsi. Viename kambaryje radiatorius kaitina stipriai, kitame vėsu, o vonioje rankšluosčiai džiūsta taip greitai, kad atrodo, jog namuose veikia mažytė dykuma. Individualiame name galimybių daugiau, tačiau ir ten nesunku persistengti, ypač kai šildymo sistema nustatyta vienodai visoms patalpoms.

Skiriasi ir darbuotojų situacija. Žmogus, prižiūrintis pastato šildymą, dažnai sulaukia priešingų prašymų: vieniems šalta, kiti jau atsidaro langus. Todėl problema nėra vien kieno nors abejingumas ar noras sutaupyti. Tačiau kai namuose nuolat tvanku ir sausina gerklę, verta ieškoti ne dar vieno laipsnio, o priežasties, kodėl kambaryje nebesijaučiama gerai.

Pradėti verta nuo termometro, ne nuo dar karštesnio radiatoriaus

Pirmas žingsnis paprastas – pasimatuoti ne tik temperatūrą, bet ir oro drėgmę. Nedidelis termometras su drėgmės matuokliu greitai parodo, ar pojūtis turi aiškią priežastį. Dažniausiai namuose siekiama maždaug 40–60 procentų santykinės drėgmės, tačiau svarbu nepersistengti ir į kitą pusę: per drėgnose patalpose gali rastis kondensatas, pelėsis ir visai kitos bėdos.

Jeigu kambaryje nuolat per šilta, verta pirmiausia sumažinti šildymą iki patogios, ne perkaitintos temperatūros. Miegamajame daugeliui žmonių maloniau kiek vėsiau nei svetainėje. Taip pat padeda neuždengti radiatorių storomis užuolaidomis ar baldais, nes tuomet šiluma pasiskirsto prasčiau, o norisi kaitinti dar labiau.

Drėkintuvas gali būti naudingas, tačiau jis nėra stebuklingas prietaisas, kurį pastačius prie radiatoriaus galima pamiršti visą žiemą. Jį reikia reguliariai valyti, stebėti drėgmės rodmenis ir naudoti tada, kai jo iš tiesų reikia. Kartais pakanka saikingesnės temperatūros, trumpai išvėdinto kambario ir neišdžiovintų skalbinių ant kiekvieno radiatoriaus, kad namai vėl taptų jaukūs.

Šildymo sezoną lengva paversti lenktynėmis, kas greičiau sušils, tačiau namų jaukumas nėra radiatorius, atsuktas iki galo. Galbūt šią savaitę verta ne kelti temperatūrą, o pasižiūrėti, ką jūsų namų oras bando pasakyti?