Dantų šepetėlį daugelis naudoja gerokai per ilgai: specialistai įvardijo ribą, po kurios jo vieta – šiukšliadėžėje

Dantų šepetėlis vonios kambaryje dažnai gyvena gerokai ilgiau, nei turėtų. Kol rankena nesulūžo, o šereliai dar kažkaip laikosi, atrodo, kad viskas gerai. Tačiau būtent čia ir slypi klaida – šepetėlis neprivalo atrodyti visiškai „miręs“, kad jau būtų metas jį pakeisti. Įprastą dantų šepetėlį arba elektrinio šepetėlio galvutę rekomenduojama keisti maždaug kas 3–4 mėnesius, o kai kuriais atvejais – ir gerokai anksčiau.

Problema ne vien bakterijos, apie kurias dažnai kalbama internete. Svarbiausia tai, kad naudojami šereliai po truputį išsikraipo, suminkštėja, išsiskleidžia į šonus ir nebevalo taip, kaip pradžioje. Žmogus gali vis dar sąžiningai valytis dantis du kartus per dieną, tačiau pats įrankis jau dirba prasčiau.

Dar įdomiau tai, kad dalis žmonių šepetėlį keičia tik tada, kai nusiperka naują dantų pastą, išvyksta atostogų ar tiesiog prisimena. Vieniems tai nutinka kas du mėnesius, kiti tą patį šepetėlį naudoja pusę metų ar ilgiau. O aiški taisyklė iš tiesų labai paprasta.

3–4 mėnesiai – bet žiūrėti reikia ne tik į kalendorių

Jeigu dantų šepetėlis naudojamas du kartus per dieną, po kelių mėnesių jo šereliai natūraliai pradeda dėvėtis. Todėl maždaug trijų ar keturių mėnesių intervalas yra geras orientyras daugumai žmonių.

Tačiau aklai laukti keturių mėnesių nereikia.

Jeigu po šešių ar aštuonių savaičių šereliai jau išsiskleidę į šonus, jų galiukai susivėlę arba visas šepetėlis atrodo tarsi mažas nudėvėtas šepetys batams, keisti jį verta iš karto. Toks nusidėvėjimas gali reikšti ir dar vieną dalyką – galbūt dantis valote per stipriai.

Stipriai spausti šepetėlio nereikia. Dantys nuo to netaps švaresni, o dantenos ir emalis gali patirti daugiau mechaninio poveikio. Šiuolaikiniai šepetėliai geriausiai dirba tada, kai šereliai liečiasi su dantimis ir dantenų linija švelniai, o ne tada, kai juos prispaudžiame taip, kad jie iš karto išsiskleidžia į šonus.

Elektrinių šepetėlių naudotojams galioja ta pati logika. Galvutė nėra amžina vien todėl, kad pati rankena kainavo brangiai. Jei šereliai nudėvėti, keisti reikia galvutę.

Yra žmonių, kuriems šepetėlis susidėvi gerokai greičiau

Vaikų dantų šepetėliai dažnai nusidėvi greičiau nei suaugusiųjų. Vaikai linkę stipriau spausti, kartais šepetėlį kramto, o valymo technika ne visada būna švelni. Todėl jų šepetėlį verta apžiūrėti dažniau ir nelaukti nustatytos datos, jei šereliai jau deformuoti.

Tas pats galioja žmonėms, kurie linkę dantis valyti labai stipriai. Jei naujas šepetėlis po mėnesio atrodo taip, tarsi būtų naudojamas pusę metų, problema greičiausiai ne šepetėlio kokybė.

Dar viena situacija – kai šepetėlis nukrenta ant nešvarių vonios grindų, patenka į unitazą arba kitaip akivaizdžiai užteršiamas. Tokiu atveju skaičiuoti, kiek savaičių jis dar „turėjo tarnauti“, tikrai neverta. Naujas šepetėlis kainuoja gerokai mažiau nei bandymas įrodinėti sau, kad senąjį dar galima kaip nors išgelbėti.

Po ligos žmonės taip pat dažnai automatiškai išmeta šepetėlį. Tai nėra būtina kiekvienos slogos ar peršalimo atveju, tačiau jeigu šepetėlis jau senas, nusidėvėjęs ar buvo užterštas, pasveikus tai gali būti tiesiog patogus momentas pradėti naudoti naują.

Dar viena klaida – uždaryti šlapią šepetėlį į dėklą

Net gerą šepetėlį galima netinkamai laikyti.

Po dantų valymo jį reikėtų gerai nuplauti, nukratyti vandens perteklių ir palikti išdžiūti vertikaliai, jei įmanoma – gerai vėdinamoje vietoje. Nuolat uždarytas drėgnas šepetėlis plastikiniame dėkle džiūsta daug prasčiau.

Kelioninis dangtelis ar dėklas praverčia vežantis šepetėlį lagamine, tačiau namuose šlapio šepetėlio sandariai uždaryti nereikia.

Jeigu viename indelyje laikomi keli šeimos narių šepetėliai, geriau pasirūpinti, kad jų galvutės nesiliestų viena su kita. Ir, žinoma, dantų šepetėlis yra asmeninis daiktas – juo dalintis su kitu žmogumi nereikėtų net „tik vieną kartą“.

Kitas praktiškas dalykas – šepetėlio nereikia dezinfekuoti verdančiu vandeniu, balikliais ar agresyviomis cheminėmis priemonėmis. Tai gali sugadinti šerelius ir patį šepetėlį. Kasdienai pakanka gero nuplovimo tekančiu vandeniu ir tinkamo išdžiovinimo.

Paprasčiausia gudrybė – naują šepetėlį susieti su metų laikais

Didžiausia problema dažniausiai ne tai, kad žmogus nežino taisyklės. Jis tiesiog neprisimena, kada paskutinį kartą šepetėlį pakeitė.

Todėl galima naudoti labai paprastą sistemą: keisti jį maždaug kas sezoną. Pavyzdžiui, naują pradėti naudoti rugsėjį, kitą – gruodį, dar kitą – kovą. Taip nereikia telefone ieškoti, kada tiksliai buvo pirktas paskutinis.

Galima ir užsirašyti pakeitimo datą ant pakuotės, kalendoriuje ar telefone. Elektrinių šepetėlių naudotojai gali iš karto nusipirkti kelias atsargines galvutes – tuomet pasibaigus laikui neatsiranda pasiteisinimo „pakeisiu, kai kitą kartą būsiu parduotuvėje“.

Ir nereikia laukti, kol šepetėlis pradės atrodyti siaubingai.

Jeigu praėjo maždaug 3–4 mėnesiai arba šereliai deformavosi anksčiau – metas keisti.

Tai viena paprasčiausių burnos higienos taisyklių, tačiau būtent dėl jos daugelis vis dar persistengia taupydami ten, kur sutaupyti praktiškai nėra ko.

Naujas šepetėlis nėra prabangos pirkinys. Tai tiesiog darbo įrankis, kurį naudojame maždaug 700 kartų per metus.

Ir jei jūsų vonios kambaryje dabar stovi šepetėlis, apie kurio amžių tenka gerai pagalvoti, tikėtina, kad atsakymas jau aiškus – jis ten stovi per ilgai.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!