Rūke daugelis važiuoja per greitai: vokiška 50=50 taisyklė gali išgelbėti nuo avarijos

Tirštas rūkas, stiprus lietus ar gausus snygis vairuotoją apgauna labai paprastai: atrodo, kad kelias dar matomas, automobilis dar valdomas, greitis dar „normalus“. Tačiau užtenka, kad priekyje staiga sustotų vilkikas, ant kelio atsirastų kliūtis ar kitas automobilis be šviesų išnirtų iš pilkos sienos – ir tada paaiškėja, kad važiuota per greitai. Būtent tokioms situacijoms Vokietijoje seniai naudojama labai paprasta saugaus vairavimo taisyklė: 50=50.

Jos esmė tokia: jeigu matomumas kelyje sumažėja iki maždaug 50 metrų ar mažiau, greitis neturėtų viršyti 50 km/val. Tai nėra sudėtinga formulė ar teorija iš vairavimo vadovėlio. Tai praktiškas priminimas, kad prastu matomumu automobilis turi važiuoti ne pagal leidžiamą greitį ženkle, o pagal tai, kiek kelio vairuotojas iš tikrųjų mato prieš save.

Kodėl ši taisyklė tokia svarbi?

Didžiausia klaida rūke – važiuoti taip, tarsi matomumas būtų normalus. Jeigu leidžiama 90 km/val., dalis vairuotojų taip ir važiuoja, nors realiai prieš save mato tik keliasdešimt metrų. Problema ta, kad stabdymo kelias kartu su reakcijos laiku tokiu atveju gali būti ilgesnis nei matoma kelio atkarpa. Kitaip tariant, pavojų pamatote per vėlai.

50=50 taisyklė padeda labai greitai susigaudyti. Jei matote tik apie 50 metrų į priekį, važiuoti 70, 80 ar 90 km/val. jau yra rizika. Esant 50 km/val. greičiui vairuotojas turi daugiau laiko sureaguoti, automobilis sustoja trumpesniu atstumu, o staigi kliūtis kelyje nebėra tokia mirtinai netikėta.

Vokietijoje vairuotojams matomumą dažnai padeda įvertinti pakelės stulpeliai ar kelio orientyrai. Lietuvoje taip pat galima vadovautis paprasta logika: jei priekyje vos įžiūrite kitą stulpelį, ženklą, automobilį ar kelio ruožą, vadinasi, kelias jau nebe „šiek tiek miglotas“, o pavojingas.

Rūkas pavojingas tuo, kad greitis nebejaučiamas

Kai kelias tuščias, o aplink vien pilka migla, vairuotojas gali net nepastebėti, kad važiuoja per greitai. Nėra aiškių tolimesnių orientyrų, sunkiau įvertinti atstumą iki kitų automobilių, o šviesos nuo drėgmės ir rūko tik dar labiau išsisklaido. Todėl vienas pavojingiausių įpročių – „prisikabinti“ prie priekyje važiuojančio automobilio galinių žibintų ir laikytis jų per arti.

Taip važiuojant atrodo saugiau, nes turite orientyrą, bet iš tikrųjų rizika padidėja. Jei priekyje važiuojantis vairuotojas staiga stabdys, laiko reakcijai bus per mažai. Rūke saugus atstumas turi būti didesnis, o ne mažesnis. Dar viena klaida – naudoti ilgąsias šviesas. Rūke jos dažnai ne pagerina matomumą, o atsimuša į vandens lašelius ir sukuria dar baltesnę sieną prieš akis.

50=50 verta prisiminti ne tik rūke

Ši taisyklė naudinga ne tik tada, kai kelią užkloja rūkas. Ji tinka ir smarkiai lyjant, kai priekyje važiuojančio automobilio purslai uždengia vaizdą, ir sningant, kai matomumas staiga krenta, o kelio danga tampa slidi. Ypač pavojingos situacijos susidaro užmiesčio keliuose, miško ruožuose, ant tiltų, viadukų ir įkalnėse, kur gali būti plikledžio ar sustojusių sunkiasvorių transporto priemonių.

Svarbiausia – ne laukti, kol bus „visiškai nieko nematyti“. Jeigu jau pagaunate save įsitempusį, palinkusį prie vairo, bandantį įžiūrėti juostą ar priekyje važiuojančio automobilio kontūrus, tai ženklas, kad greitį reikia mažinti dabar, o ne po kelių kilometrų.

Paprasta taisyklė, kurią verta įsidėti į galvą

Lietuvos keliuose taip pat galioja sveiko proto principas: greitis turi būti toks, kad vairuotojas spėtų sustoti ir suvaldyti automobilį pagal realias sąlygas. Bet frazė „pritaikyti greitį“ kartais skamba per abstrakčiai. Vokiška 50=50 taisyklė ją paverčia labai aiškiu veiksmu.

Matote tik apie 50 metrų? Važiuokite ne greičiau kaip 50 km/val.

Tai gali erzinti, ypač kai kažkas iš galo spaudžia, mirksi ar bando parodyti, kad „čia visi važiuoja greičiau“. Tačiau rūke tokie drąsuoliai dažnai laimi tik kelias minutes, o rizikuoja visu automobiliu ir žmonių gyvybėmis.

Todėl kitą kartą, kai kelias paskęs rūke ar lietaus sienoje, verta prisiminti ne leidžiamą maksimalų greitį, o tai, kiek kelio iš tikrųjų matote.

Rūke pavojingiausia ne tai, kad nematote toli. Pavojingiausia – važiuoti taip, lyg vis dar matytumėte.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!