Mokyklos tėvų susirinkimas darbo metu: šeima turi prisitaikyti ar mokykla?

Mokyklos tėvų susirinkimas darbo metu: šeima turi prisitaikyti ar mokykla?
Mokyklos tėvų susirinkimas darbo metu: šeima turi prisitaikyti ar mokykla? Nuotrauka: Pexels / KATRIN BOLOVTSOVA

Rugsėjį klasės pokalbių grupėse pasirodo žinutė: tėvų susirinkimas trečiadienį 15.30 val. Vieni iš karto pasižymi laiką kalendoriuje, kiti pradeda derinti išėjimą iš darbo, keisti pamainą ar ieškoti, kas paims jaunesnį vaiką iš darželio. Toks laikas atrodo paprastas organizacinis sprendimas, tačiau būtent dėl jo susiduria dvi logiškos pozicijos: ar šeima turi rasti būdą dalyvauti, ar mokykla privalo pasiūlyti bent vieną kitą kelią?

Susirinkimas nėra vien pažymių aptarimas

Žmonės, kurie siūlo tėvams prisitaikyti, turi aiškų argumentą. Klasės susirinkime kalbama ne tik apie vieno vaiko rezultatus. Ten susitariama dėl ekskursijų, saugumo, telefonų naudojimo, namų darbų tvarkos, būrelių, bendrų klasės išlaidų ir konfliktų, kurie kartais jau būna palietę visus vaikus. Kai dalis šeimų nedalyvauja, sprendimai vis tiek priimami, tik vėliau jie pasiekia tėvus trumpomis žinutėmis, be galimybės paklausti ar pasiūlyti kitą variantą.

Mokytojams susirinkimas taip pat nėra trumpa pertrauka tarp pamokų. Po dienos jie tikrina darbus, ruošiasi kitoms pamokoms, veda konsultacijas, dalyvauja posėdžiuose. Jei kiekvienai klasei reikėtų organizuoti kelis gyvus susitikimus skirtingu metu, tai reikštų dar kelis vakarus mokykloje. Ypač ten, kur klasės auklėtojas moko kelių dalykų ar turi didelę klasę. Vienas bendras laikas leidžia susirinkti didesnei grupei ir kalbėtis gyvai, o ne paskui savaitėmis aiškintis atskiras detales telefonu.

Šios pusės akimis, kelių valandų išėjimas kartą ar du per metus yra šeimos prioritetų klausimas. Dalis darboviečių leidžia susiderinti laiką, išeiti anksčiau ir jį atidirbti, o kitas iš tėvų gali perimti kasdienius reikalus. Čia slypi ir platesnė mintis: vaiko ugdymas nėra vien mokyklos paslauga, todėl ryšys su mokytoju turėtų vykti ne tik tada, kai iškyla problema.

Ne kiekvienas gali išeiti iš darbo 15 valandą

Kita pusė primena, kad galimybė laisvai koreguoti darbo dieną nėra savaime suprantama. Parduotuvės kasoje, gamyboje, sveikatos priežiūroje, transporte ar aptarnavimo srityje pamainos turi pradžią ir pabaigą. Žmogus, dirbantis vienas pamainoje, negali tiesiog užverti darbo vietos. Dirbantys pagal valandinį grafiką gali prarasti dalį atlygio, o savarankiškai dirbantys tėvai tą laiką vėliau kompensuoja vakare, kai namuose laukia vaikai ir buitis.

Sudėtingiau šeimoms, kuriose auga du ar trys mokyklinio amžiaus vaikai. Skirtingos klasės neretai susirinkimus paskiria panašiu metu, o vienas iš tėvų negali būti keliose vietose. Vieniši tėvai neturi su kuo pasidalyti šios pareigos. Pamainomis dirbančio žmogaus laisvas vakaras gali sutapti su mokytojo darbo pabaiga, bet ne su popietiniu susitikimu. Tokiu atveju nedalyvavimas nereiškia abejingumo vaikui.

Vien nuotolinio prisijungimo nuorodos kartais pakanka, ypač kai reikia išgirsti bendrą informaciją ir užduoti vieną ar du klausimus. Vakarinis susitikimas gali būti patogesnis tiems, kurių darbas baigiasi įprastu metu. Tėvai, prašantys alternatyvos, dažniausiai nereikalauja, kad mokytojas kartotų visą susirinkimą kiekvienam atskirai. Jie nori iš anksto žinoti, kad bent vienas būdas dalyvauti bus realus, o ne priklausys nuo viršininko geranoriškumo ar sėkmingai sukeistos pamainos.

Mokyklos tėvų susirinkimas darbo metu: šeima turi prisitaikyti ar mokykla?
Mokyklos tėvų susirinkimas darbo metu: šeima turi prisitaikyti ar mokykla?Nuotrauka: Pixabay / Pexels

Ką rodo įprasta mokyklų praktika

Praktiškiausiai veikia ne vienas universalus laikas, o keli aiškūs kanalai. Bendri klasės klausimai gali būti aptarti gyvai ar nuotoliu nustatytą valandą, o jautresni dalykai – pažanga, elgesys, mokymosi sunkumai – paliekami individualiam pokalbiui. Tokia tvarka padeda išvengti situacijos, kai per bendrą susirinkimą aptarinėjama tai, kas turėtų likti tarp mokytojo ir konkretaus vaiko šeimos.

Mokytojai dažnai pabrėžia, kad nuotolinis formatas turi ir trūkumų: dalis prisijungia automobilyje ar triukšmingoje aplinkoje, sunkiau išlaikyti pokalbio eigą, o techniniai nesklandumai užima laiką. Kita vertus, trumpa rašytinė santrauka po susirinkimo, sprendimų sąrašas ir galimybė iš anksto atsiųsti klausimą leidžia neprarasti tėvų, kurie tą vakarą ar popietę negalėjo prisijungti. Tai nėra gyvo pokalbio pakaitalas, bet mažina atotrūkį.

Alternatyva neturi reikšti, kad visos mokyklos pareigos perkeliamos į vakarą. Dažnai pakanka, jog klasės auklėtojas mokslo metų pradžioje pasiūlytų pasirinkimą: vieną bendrą susitikimą po pamokų, nuotolinį prisijungimą arba trumpesnę individualių konsultacijų valandą kitą dieną. Esmė – kad tėvai apie datą sužinotų ne prieš dvi dienas, o pakankamai anksti susiderinti grafiką.

Kada prisitaikymas pagrįstas, o kada jau atstumia

Jei susirinkimas vyksta retai, apie jį pranešta iš anksto, o darbdavio grafikas leidžia persitvarkyti, šeimos dalyvavimas yra pagrįstas lūkestis. Gyvas pokalbis ypač reikalingas pradinėse klasėse, pasikeitus mokytojui, kilus įtampai klasėje ar priimant sprendimus, kurie palies visus. Tačiau jei susitikimai nuolat skiriami darbo dienos viduryje, kvietimas ateina paskutinę minutę ir nėra nei nuotolinės galimybės, nei kito laiko, mokykla dalį tėvų faktiškai palieka už durų. Tada kalbama ne apie nenorą įsitraukti, o apie nevienodas galimybes tai padaryti.

Ar jūsų šeimoje tėvų susirinkimų laiką pavyksta suderinti be streso, ar alternatyvus prisijungimas jau tapo būtinybe?

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius