Visi daro šią klaidą: ar galima valgyti sukirmijusius grybus?

Grybautojai dažnai išmeta kiekvieną grybą, kuriame pamato skylučių ar lervų pėdsakų. Tačiau vien tai, kad grybas šiek tiek sukirmijęs, dar nereiškia, kad jis tapo nuodingas ar visiškai netinkamas maistui. Svarbiausia – įvertinti, kiek jis pažeistas ir ar nėra pradėjęs gesti.

Grybų sezonu į krepšį neretai patenka ne tik gražūs, tvirti baravykai ar raudonikiai, bet ir tokie, kuriuose jau matyti smulkūs kanalėliai. Tai dažniausiai reiškia, kad grybu maitinosi vabzdžių lervos. Pats faktas nėra pavojingas, jei grybas valgomas, šviežias ir pažeistas tik nedidelėje dalyje.

Vis dėlto tai nereiškia, kad galima valgyti bet kokį sukirmijusį grybą. Stipriai pažeisti, suglebę, nemaloniai kvepiantys ar pradėję irti grybai jau gali kelti pavojų sveikatai.

Kada sukirmijusį grybą dar galima naudoti?

Jei grybas yra valgomas, tvirtas, šviežias ir pažeistas tik vietomis, pažeistas dalis galima išpjauti. Likusi sveika dalis gali būti naudojama maistui, tačiau ją būtina gerai termiškai apdoroti.

Tokiu atveju reikėtų kruopščiai apžiūrėti kotą ir kepurėlę. Jei pažeidimai tik paviršiniai arba apima nedidelę dalį grybo, jį galima nuvalyti, išpjauti skylėtas vietas ir ruošti kaip įprasta.

Tačiau jei perpjovus matyti, kad visas grybas išvarpytas, minkštimas suglebęs arba byrantis, tokio grybo geriau nenaudoti.

Kada grybą reikia išmesti?

Grybą reikėtų išmesti, jei jis yra stipriai sukirmijęs, minkštas, gleivėtas, patamsėjęs arba turi nemalonų kvapą. Tokiais atvejais problema jau ne vien lervos, bet ir prasidėjęs gedimas.

Pažeistose vietose gali kauptis vabzdžių išmatos, bakterijos ir prasidėti audinių irimas. Toks grybas gali sukelti virškinimo sutrikimų ar apsinuodijimą maistu, net jei pati grybo rūšis yra valgoma.

Todėl taisyklė paprasta: kelios skylutės dar nėra tragedija, bet suglebęs ir stipriai išvarpytas grybas neturi keliauti į keptuvę.

Kodėl vieni grybai sukirmija dažniau?

Vabzdžių lervos dažniau renkasi minkštus, mėsingus ir aromatingus grybus. Todėl kai kurie baravykai ar kiti mėsingi grybai gali būti pažeisti net tada, kai iš išorės atrodo gana jauni ir gražūs.

Vasarą ir ankstyvą rudenį sukirmijusių grybų būna daugiau, nes šiluma suaktyvina vabzdžius, o lervų vystymasis vyksta greičiau. Atvėsus orams ir prasidėjus šalnoms, vabzdžių aktyvumas sumažėja, todėl vėlyvą rudenį grybai dažnai būna mažiau pažeisti.

Kai kurios rūšys paprastai būna atsparesnės tokiems pažeidimams. Pavyzdžiui, voveraitės ar austrių grybai dažnai mažiau nukenčia nuo lervų nei minkštesni, mėsingi grybai.

Svarbiausia – ne lerva, o grybo būklė

Didžiausia klaida yra galvoti, kad bet koks sukirmijęs grybas automatiškai pavojingas. Kita klaida – manyti, kad išpjovus kelias skylutes galima išgelbėti bet kokį grybą.

Reikia vertinti visumą: ar grybas tikrai valgomas, ar jis šviežias, ar minkštimas tvirtas, ar nėra nemalonaus kvapo, gleivėtumo ir irimo požymių.

Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl grybo rūšies, jo valgyti negalima. Jei rūšis aiški, bet grybas stipriai pažeistas arba pradėjęs gesti, jo taip pat nereikėtų naudoti.

Sukirmijęs grybas gali būti tinkamas maistui tik tada, kai jis pažeistas nedaug, išlieka tvirtas ir šviežias. Visa kita geriau palikti miške arba išmesti. Čia taupymas tikrai nėra vertas rizikos.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!