Gavau SMS iš „banko“ dėl užblokuotos kortelės ir paskambinau nurodytu numeriu: štai kuo tai baigėsi

Ar jums irgi būtų sukilęs nerimas, jei telefone pamatytumėte žinutę, kad banko kortelė užblokuota? Ypač tada, kai iki atlyginimo dar kelios dienos, vakare reikia apsipirkti, o pinigų sąskaitoje yra daugiau nei įprastai. SMS atrodo trumpa, dalykiška, netgi mandagi: dėl saugumo prašoma nedelsiant susisiekti nurodytu numeriu.

Žmogus paskambina ne todėl, kad yra patiklus. Jis skambina todėl, kad nori kuo greičiau išspręsti problemą, kuri, atrodo, jau palietė jo kasdienybę. Kitame laido gale pasigirsta ramus balsas, prisistatantis banko darbuotoju, ir pirmos kelios minutės gali skambėti visiškai įtikinamai.

Tačiau toks skambutis dažnai baigiasi ne kortelės atblokavimu. Jo tikslas – išvilioti prisijungimo duomenis, kortelės informaciją ar patvirtinimą telefone, kuriuo patys atveriame kelią į savo pinigus. Baisiausia, kad sukčiai neskuba: jie kalba taip, kad žmogus pats pradėtų bijoti padaryti „klaidą“.

Skambutis prasideda ramiai, o skuba atsiranda vėliau

Paprastai pašnekovas pirmiausia patvirtina tai, ką žmogus jau perskaitė žinutėje: esą kortelė sustabdyta dėl įtartinos operacijos ar bandymo prisijungti prie paskyros. Jis gali paklausti, ar neseniai apsipirkote internete, ar nepastebėjote keisto mokėjimo. Net jei atsakymas neigiamas, tai pateikiama kaip dar vienas ženklas, kad „gerai, jog laiku susisiekėte“.

Tada pokalbis pasisuka prie tariamo saugumo patikrinimo. Prašoma pasakyti kortelės duomenis, prisijungimo kodus, patvirtinti veiksmą programėlėje arba suvesti kodą, atsiųstą SMS žinute. Žmogui aiškinama, kad tai tik procedūra, o ekrane matomi žodžiai apie mokėjimą ar prisijungimą neva reiškia blokavimo panaikinimą.

Štai kuo tai baigiasi: patvirtinamas ne saugumo veiksmas, o mokėjimas, naujas prisijungimas ar kitas sukčių inicijuotas žingsnis. Kartais pinigai dingsta iškart, kartais pirmiausia pakeičiami nustatymai, o žmogus apie žalą sužino tik po kurio laiko. Tas vienas skambutis, kuris turėjo išgelbėti kortelę, gali tapti momentu, kai ji iš tiesų prarandama iš rankų.

Kodėl protingi žmonės vis tiek paskambina

Tokios žinutės pataiko į labai paprastą jausmą – nenorą likti be pinigų ir be galimybės atsiskaityti. Kortelė šiandien yra ne tik plastiko gabalėlis piniginėje: ja mokame už degalus, vaistus, vaikų pietus, maistą ir daugybę mažų reikalų. Žinia apie jos blokavimą sujaukia planus dar iki tol, kol spėjame ramiai pagalvoti.

Sukčiai gerai supranta, kad žmogus pyksta ne vien dėl galimos finansinės žalos. Jis pyksta dėl netikrumo: ar rytoj pavyks atsiskaityti, ar reikės aiškintis su banku, ar kažkas jau naudojasi jo duomenimis. Todėl skambinančiojo balse atsiranda skuba – „reikia sutvarkyti dabar“, „nepadėsite ragelio“, „kitaip sąskaita bus apribota“.

Senjorui gali būti sunkiau atskirti techninius prašymus programėlėje, nors jis gali labai gerai jausti, kad situacija keista. Tėvai su vaikais dažnai atsiliepia ar perskambina paskubomis, tarp darbų ir vakarinio chaoso. O žmogus, visą dieną sprendęs klientų, kolegų ar šeimos reikalus, vakare turi mažiau kantrybės tikrinti kiekvieną detalę – būtent to ir laukia apgavikai.

Gavau SMS iš „banko“ dėl užblokuotos kortelės ir paskambinau nurodytu numeriu: štai kuo tai baigėsiNuotrauka: Pexels / MART PRODUCTION

Vienas dalykas išduoda apgaulę greičiau nei žinutės stilius

SMS gali būti parašyta tvarkingai, o skambinantis asmuo gali kalbėti be akivaizdžių klaidų. Todėl vien iš kalbos stiliaus spręsti neverta. Daug svarbiau prisiminti paprastą ribą: tikras bankas neturėtų prašyti telefonu atskleisti slaptų prisijungimo duomenų, kortelės saugumo kodo ar patvirtinti veiksmų, kurių pats nepradėjote.

Jei pokalbio metu prašoma įsidiegti programėlę, prisijungti per atsiųstą nuorodą, padiktuoti vienkartinį kodą ar skubiai pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“, pokalbį verta nutraukti iškart. Nesvarbu, kaip užtikrintai kalba žmogus kitame laido gale. Tikras saugumo sprendimas nebūna paremtas spaudimu ir draudimu pagalvoti.

Ypač klastinga tai, kad sukčius gali bandyti pasirodyti rūpestingas: neva jis gelbsti nuo kito sukčiaus. Toks vaidmenų žaidimas glumina, nes žmogus ima manyti, kad bendradarbiauja su pagalba. Bet saugumo taisyklė lieka ta pati – nieko nepatvirtinti ir nesakyti tol, kol patys, savarankiškai, nepasiekiate banko oficialiu kanalu.

Ką daryti, jei jau paskambinote

Vien tai, kad perskambinote nurodytu numeriu, dar nereiškia, jog praradote pinigus. Jei neatskleidėte duomenų ir nieko nepatvirtinote, užbaikite pokalbį, išsaugokite žinutę ir, jei norite pasitikrinti, susisiekite su savo banku tik per oficialią programėlę, interneto svetainę ar numerį, kurį žinote patys. Neskambinkite tuo pačiu SMS nurodytu numeriu, net jei jis atrodo labai panašus į įprastą.

Jei jau padiktavote kortelės duomenis, prisijungimo informaciją ar patvirtinote veiksmą telefone, delsti neverta. Reikia kuo greičiau kreiptis į banką oficialiais kanalais, paaiškinti, kas įvyko, ir vykdyti jo nurodymus dėl kortelės bei paskyros apsaugos. Taip pat verta peržiūrėti sąskaitos operacijas ir nebesivelti į jokius tolesnius skambučius iš nepažįstamų numerių.

Verslui ir bankams čia taip pat tenka atsakomybė kalbėti su klientais kuo aiškiau: priminti, kokios informacijos darbuotojai niekada neprašo, ir neapsunkinti žmogaus kelio iki tikros pagalbos. Kai klientas streso akimirką greitai randa oficialų kontaktą, jam mažiau reikia griebtis pirmo numerio, kuris šviečia žinutėje. Saugumas prasideda ne nuo sudėtingų technologijų, o nuo galimybės sustoti kelioms minutėms.

Kartais užtenka vienos pauzės prieš spaudžiant mygtuką ar sakant kodą garsiai. Kortelė gali būti užblokuota, o pinigai – dar ne: ar tikrai verta leisti nepažįstamam balsui nuspręsti, ką daryti toliau?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!